Kelmės dekanato bažnyčios

1. Kelmės r. Pagryžuvio pradinė mokykla 2009 m. Kelmės dekanato bažnyčios

2. Kelmės dekanatas priklauso Šiaulių vyskupijai. Kelmės rajone yra 16 katalikų bažnyčių, viena koplyčia ir vienuolynas su oratorija

3. Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia • Karklėnų dvarininkas Ignas Šiukšta 1767 m. pastatė bažnyčią. • Jai 1841 m. priklausė valakas ir 3 margai žemės. • 1871 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1923 m. įkurta parapija. • Bažnyčia stačiakampio plano, su bokšteliu. Yra 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė 3 tarpsnių varpinė.

4. Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

5. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. pastatė medinę bažnyčią. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. 1608 m bažnyčia grąžinta katalikams. 1613 m. bažnyčia sudegė. 1672 m. atstatyta, o 1745 m. perstatyta. 1900 m. patvirtintas architekto J. Dzekonskio mūrinės bažnyčios projektas. 1901 m. pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. 1908 m. pastatyta bažnyčia. Statybos darbais rūpinosi klebonas Petras Janušauskas. Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

6. Kelmės bažnyčios altorius puošia Sofijos Riomerienės piešti paveikslai. 1926 m. Švč. Jėzaus širdies paveikslas Šv. Pranciškus

7. Evangelikų reformatų bažnyčia 1615 m.

8. Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia • 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. • 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia ji sugriauta 1915 m. • 1923 m bažnyčia pastatyta. • 1944 m. bažnyčia ir varpinė sugriautos. • 1991 m. bažnyčia buvo atstatyta ir pradėjo veikti. • Bažnyčios atstatymu rūpinosi zakrastijonas V. Šerys.

9. Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia

10. Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia • Iki XIX a. 7-ojo dešimtmečio Kolainiuose veikė karmelitų vienuolyno bažnyčia, kuri 1867 m. performuota į Viešpaties Atsivertimo cerkvę. • 1922 m. cerkvė sugrąžinta katalikams, cerkvė rekonstruota į bažnyčią. • Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia atstatyta ir konsekruota 1997 m.

11. Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė 1940 m.

12. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia • Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. • 1570 –1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija. • 1607 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas. • 1639 m. įsteigtas benediktinių vienuolynas. • 1614 m. jėzuitai įsteigė kolegiją. • Prie bažnyčios pastatyta varpinė.

13. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

14. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia • 1621 m. ant Radvilos pilies pamatų pašventintas jėzuitų bažnyčios kertinis akmuo. Žemaitijos puošniausia bažnyčia statyta iki 1689 m. • Bažnyčia turėjo 12 lipdytų altorių su kolonomis. • Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, vienanavė, dvibokštė. • Prie šoninio fasado yra 2 aukštų galerija. Šventoriuje stovi gotikos ir klasicizmo formų akmenų ir skaldos mozaikos koplyčia su 4 kolonų portiku.

15. Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

16. Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia • Pirmoji Liolių bažnyčia pastatyta 1522 m. Pastatė Mykolas Viekavičius. • 1628 m. bažnyčią buvo pasisavinę evangelikai reformatai. • 1768 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Bažnyčia 1851 m. restauruota, pastatytas bokštas. • Klebono J. Gerėlio (Lioliuose 1930–1940 m.) rūpesčiu bažnyčia remontuota, išmūryta šventoriaus tvora.

17. Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia • Bažnyčia kryžminio plano, su trisiene apside, aukštu bokštu ant navos ir transepto kryžmos. • Ant stogo galų yra bokšteliai. • Vidus 3 navų, atskirtų 4 kolonomis. • Šventoriuje stovi varpinė (apačia akmenų mūro, viršus – medinis).

18. Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Maironių koplyčia Maironių bažnyčia

19. Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • 1782 m. pastatyta medinė koplyčia. • 1817 m pastatyta medinė bažnyčia. • Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su trisiene apside, bokšteliu. • Yra 3 altoriai.

20. Pakražančio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

21. Pakražančio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • Pakražančio dvaro savininkai B. ir M. Kiaunarskiai 1764 m. pastatė medinę bažnyčią. • 1880 m. pradėta statyti nauja akmens mūro bažnyčia. • 1891 m. žaibas uždegė bažnyčią. • 1894 m. bažnyčia suremontuota. • Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su pristatytomis zakristijomis. Joje įrengti 3 altoriai.

22. Pašilės Šv. Jurgio bažnyčia • 1781 m. dvarininkas Jurgis Jucevičius pastatė medinę bažnyčią. • 1795 m. įkurta parapija, bažnyčiai dovanotas žemės sklypas. • 1883 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. • Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, su bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė.

23. Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

24. Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia • 1797 m.Vaidatonių dvarininkas M. Minmantas pastatė medinę bažnyčią. • 1867 m. bažnyčia sugriuvo. • 1910 m. pastatyta mūrinė bažnyčia pagal Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą. • Bažnyčia negotikinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su bokšteliais. • Įrengti 4 altoriai.

25. Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia • 1497 m. minima Šaukėnų Evangelikų reformatų bažnyčia. • 1632 m. pastatyta bažnyčia. • 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, o per karą sugriauta. • 1947 m. pastatyta dabartinė medinė, karkasinė bažnyčia. • Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais. Šventoriaus tvora medinių statinių, su mūriniais arkiniais vartais.

26. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

27. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • 1613 m. funtatorius Andrius Valavičius pakviečia bernardinų vienuolius ir pradeda vienuolyno ir bažnyčios statybą. • 1618-1633 m. fundatorius Jeronimas Valavičius pastato bažnyčią. • 1772-1780 m. pristatytas erdvus uždaras kiemas (kluatras) su arkadinėmis galerijomis, pastatytas uždaras tambūras.

28. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • 1735 m. baigtas statyti antras bokštas. • Vilniuje nulietas didysis varpas. • 1764 m. iškirsti keli nauji langai, bokšte įrengtas laikrodis. • 1775 m. Šventoriuje sumūryta dviaukštė mūrinė laiptų (pakopų) koplyčia su bokšteliu. • 1780 m. pastatytas mūrinis 2 aukštų tarnų namas su svirnu. • 1798 -1801 m. pastatyti ir ūkiniai trobesiai: tvartai, daržinės, malūnas.

29. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • Bažnyčia bazilikinė (turi vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko bruožų), aukštu stogu, ilga presbiterija, su trisiene apside, 2 fasado bokštais. • Vidus 3 navų. Jų skliautai kryžminiai, įrengti 9 altoriai. • Vienuolyną sudaro 3 sujungti korpusai priešais bažnyčios pietų fasadą. • Pastatai masyvūs, dviaukščiai, raudonų plytų, aukštais stogais. • Po pastatais yra rūsiai.

30. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia • Vidinį kiemelį juosia arkados. • Arkadinė galerija barokinė, su puošniais vartais. Jos kampuose yra koplyčios.

31. Motinos ikonos "Kazanskaja" cerkvė1864 m.

32. Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

33. Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia • 1703 m. pastatyta bažnyčia. • 1825 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. • 1937 m. rengtasi statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo klojami pamatai. • Bažnyčios šventoriuje yra vienintelis kapas - kunigo Juozapo Rutalės, kuris kunigavo Užventyje. • Bažnyčia didelė, liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su 2 priestatais ir bokšteliu. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. • Šventoriuje stovi medinė varpinė.

34. Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

35. Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia • 1719 m. pastatyta bažnyčia. • 1803-1804 m. pastatyta nauja, dvibokštė Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčia su varpine ant stulpų. • 1877 m. kunigo K. Žemavičiaus rūpesčiu bažnyčia perstatyta. • Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Yra 3 altoriai. • Šventoriuje stovi medinė varpinė ir koplytstulpis.

36. Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

37. Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia • Per 1922 m. žemės reformą būsimai bažnyčiai paskirti 8 ha žemės. • 1924 m. pastatyta klebonija. • 1925 m. kapinėse – laikina bažnyčia. • 1939 m. klebonas Z. Syrius su parapijiečiais pastatė dabartinę medinę bažnyčią. • Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, vienabokštė. Įrengti 3 altoriai.

38. Žalpių Šv. Benedikto bažnyčia

39. Žalpių Šv. Benedikto bažnyčia • Žalpiai 1616–1721 m. priklausė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčiai. • 1814 m. pastatyta katalikų koplyčia, įsigytas varpas, 1815 m. – vargonai. • Kunigas Izidorius Gudavičius 1928 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. • Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su trisiene apside, žema penkiasiene zakristija ir 2 bokšteliais. Vienanavė. • Žalpių kapinėse palaidotas žymus vargonų meistras Jonas Garalevičius (1871–1943).

40. Verpenos Šv. Onos bažnyčia

41. Verpenos Šv. Onos bažnyčia • 1775 m.Verpenoje pastatyta bažnyčia. • Šiuo metu pamaldos vyksta nereguliariai. • Bažnyčia medinė, santūrių liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė,vienanavė.

42. Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas

43. Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas • Benediktinų bendruomenė yra ne tik mokykla, kurioje mokomasi tarnauti Viešpačiuiir visiškai nieko nestatyti aukščiau už Kristų, bet ir šeima, į kurią Kristus kviečia brolius, kad jie galėtų gyventi drauge, tarnauti ir mylėti vienas kitą broliška meile.

44. Literatūra: D.Klajumienė. Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008m. Alfonsas Motuzas. Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra. - K.: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007m. www.google.lt http://www.miestai.net/forumas http://lt.wikipedia.org http://www.fototisena.lt/foto www.akims.mic.lt/zemelapiai Medžiagą rinko: Vaida Brazauskaitė Tomas Strumila Neringa Šileikaitė Aistė Trakšelytė Milda Ulevičiūtė Karolina Vasiliauskytė Mokytoja Rita Guobienė 2009 m. Kelmės dekanato bažnyčios