1 / 34

Ar skaitysime šiuolaikinę lietuvių prozą?

Ar skaitysime šiuolaikinę lietuvių prozą?. ...Ir jei skaitysime – tai kokią? Kas šiandien formuoja mūsų literatūros branduolį? Kas yra šiuolaikinės lietuvių literatūros centras?. Šių dienų skaitytoją traukia gyvenimo autentika, nes:.

rey
Download Presentation

Ar skaitysime šiuolaikinę lietuvių prozą?

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ar skaitysime šiuolaikinę lietuvių prozą?

  2. ...Ir jei skaitysime – tai kokią? • Kas šiandien formuoja mūsų literatūros branduolį? • Kas yra šiuolaikinės lietuvių literatūros centras?

  3. Šių dienų skaitytoją traukia gyvenimo autentika, nes: • Vis dar išlieka populiari tendencija į istorijų naratyvus/pasakojimus; • Aktualios atminties knygos; • Vienas skaitomiausių žanrų šiandien – dokumentinė proza, atsiminimai. • Pvz.: Audronės Girdzijauskaitės “Atminties salos”, Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės “Egziliantės užrašai”, JURGA ir kt.

  4. Skaitymo strategijas šiandien formuoja: • - profesionalūs kritikai (kultūrinėje, literatūrinėje spaudoje, LLTI dvyliktukų rinkimai); • - prekybos centrų specialistai ir komercinių televizijų reklama.

  5. Pereita prie knygos – kaip prekės, prie kūrybos – kaip produkcijos. • Mugė – svarbiausia dabarties šventovė. • Populiarioji literatūra (proza) rašoma kaip adaptuotas tekstas: trumpi sakiniai, elementarus pasakojimas.

  6. „Ką daryt, jei tavęs nemyli niekas, o tu taip visus myli?” (21 Lt)

  7. Gyvenimas Birutei dovanojo dvi aistras (26, 20 Lt)

  8. "Kartais savęs klausiu: drąsi esu ar tiesiog - kvaila...“ (30 Lt)

  9. Tik atvira siela, galinti būti vienodai geras grobis tiek pragaro, tiek rojaus sargams (21,29 Lt)

  10. Berniokas iš Kauno darbininkų rajono nukeliavo iki pat Paryžiaus(23,25 Lt)

  11. Probleminiai klausimai: • Ar visai tai, tokia naujo tipo lektūra neužgožia svarbiausios literatūrinės arterijos, tikros literatūros gyvasties? • Ar nebus su mūsų literatūra taip, kaip pranašavo Didysis Pranašas Juozas Erlickas: “Į dešinę, į Vakarus, ir – į pakalnę”?...

  12. 2010 m. išleistų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): • 1. Alfonsas Andriuškevičius, Vėlyvieji tekstai: eilės, esė, vertimai, Vilnius: Apostrofa, 2010. • 2. Viktorija Daujotė, Balsa ūkūs/Balsai ūkuose: eilėraščiai, Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2010.  • 3. Liutauras Degėsys,  Prisiminimų prisiminimai: esė, Vilnius: Alma littera, 2010. • 4. Gabija Grušaitė, Neišsipildymas: romanas, Vilnius: Baltos lankos, 2010. • 5. Jaroslavas Melnikas, Kelias į rojų: siurrealistinis romanas, apysakos ir apsakymai, Vilnius: Baltos lankos, 2010. • 6. Gendrutis Morkūnas, Švęsti kosmose ir tvarte: eseistika ir bičiulių bei bendražygių atsiminimai, sudarytojas Andrius Navickas, Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2010. • 7. Valdas Papievis, Eiti: romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. • 8. Ernestas Parulskis, Kasdienybės kunstkamera: esė, Vilnius: Tyto alba, 2010. • 9. Kornelijus Platelis, Karstiniai reiškiniai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. • 10. Giedra Radvilavičiūtė, Šiąnakt aš miegosiu prie sienos: esė, Vilnius: Baltos lankos, 2010. • 11. Rolandas Rastauskas, Privati teritorija: esė, Vilnius: Apostrofa, 2009. • 12. Rimvydas Stankevičius, Patys paprasčiausi burtažodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.

  13. Nomadinė literatūra Viena esminių naujovių kultūroje ir literatūroje – nomadinis mentalitetas.

  14. Benamystės būsena – esminė tokios literatūros ypatybė. • Lietuviškai rašoma, bet jau nelietuviška literatūra. • Pažįstami žmonės, bet kultūriškai susvetimėję. • Lietuviški tekstai sugeria pasaulio patirtis.

  15. Valdas Papievis. Eiti.

  16. V. Papievis. Eiti: • Eiti - tai mano namai. Jie tikresni už namus, turinčius pamatą, stogą ir sienas. Namai, turintys pamatus, stogą ir sienas, yra tariami. Tereikia sustot, įsikurt ir prarasi namus. Namuose galima būti, bet negalima juose įsikurti. Jie - tik laikinas prieglobstis, tikrieji tavo namai - eiti. Eiti ir eiti. Eiti be galo. Į šiuos tavo namus niekas nepasikėsins, jų niekas sugriauti, nė sudegint negali. Ir tu juose nepasiekiamas. Tu juose kaip ant akiračio linijos tupintis paukštis - nutolstantis tiek, kiek taikiklis prie jo priartėja.

  17. Aušra Matulevičiūtė. Ilgesio kojos

  18. A. Matulevičiūtė. Ilgesio kojos: • Išvykėlio ilgesys. Jis spiria tiesiai į paširdžius, atpažinęs praeitį konkrečiuose daiktuose, abstrakčiuose dalykuose, o kartais – šiaip. • Apsigyvenus svetimoje šalyje, reikia kuo skubiau perreguliuoti visas jusles. • Netikrumas. Ilgesio kojos – išjudintos tavo šaknys.

  19. A. Matulevičiūtė. Ilgesio kojos: • Visai galimas daiktas, kad niekada nebegalėsiu pasakyti, kur yra mano namai... • Egzilis kažką mumyse keičia, ir laisva valia tampam to fakto įkaitais. Išvykę svetur mes patys užkoduojame savo atmintį ir jausmus, stengdamiesi bent šitaip išsaugoti identitetą, kad vėliau galėtume save iššifruoti. Ir ne visada tai pavyksta.

  20. Gabija Grušaitė. Neišsipildymas

  21. G. Grušaitė. Neišsipildymas: • Buvome žmonės anapus sėkmės ir iliuzijų istorijos. Buvome anapus šeimos istorijų, anapus tylaus, užsmaugto tragizmo, kamuojančio žmones nuo Mažeikių iki Londono priemiesčių.Mano tėvų pasaulyje buvome žmonės, kurie niekada nepadarė nieko tinkamo, žurnalistams buvome auksinės žąsys, gyvenančios iliuzijų pasaulyje, aplinkiniams – sėkmės ir skausmo pasaka, tik patvirtinanti mitą apie genialumą kaip apie baisią ligą, kuri sunaikina individą ir taip pamaitina visuomenę.Animuotas ilgesys – pasiklydęs niekas – žmonės be istorijos, be namų ir be šaknų.

  22. G. Grušaitė. Neišsipildymas: • Mes pradedame gyventi tik tuomet, kai pirmąkart pastebime, jog pasaulis nėra toks, koks turėtų būti, kai susiduriame su skilimu tarp pasakojimo ir egzistencijos, kai atsiranda plyšys ir asmenybė pasislenka į galutinį pakraštį. Nuolatos grįždavau į tas akimirkas, bandydama užglaistyti plyšį, suklijuoti duženas...

  23. G. Grušaitė. Neišsipildymas: • Vėliau supratau, kad riboti yra ne tik žmonės, bet ir jų pasauliai: vadovėliai melavo, istorija nesivystė tvarkingomis pakopomis, ji nebuvo žavi dama, lipanti laiptais per tūkstantmečius, kol pasiekia mūsų išganingą epochą ir šypsodamasi atsisėda gerti kavos prie Haid Parko tvenkinėlio. Dvylika metų mane mokė melo, dalykų, kurių niekas nežinojo ir nesuprato. Mokė, kad pasaulis veikia tik tada, kai užsimerkęs atlieki gyvenimo logoritmus. Mano tėvų pasaulyje niekas nemėgo kalbėtis apie orą,gyvenimą ar mirtį, todėl nekučiuodavosi apie meną...

  24. EITI - - - - - - - - - - - - - - - - > • ILGESIO KOJOS - - - - - - > • NEIŠSIPILDYMAS - - - - - >

  25. A.Matulevičiūtė G. Grušaitė V. Papievis ilgesys gėdytis ilgesio vaikštinėtojai kitas laikas anapus ribos našlaitystė laikas naikina įkalinti laike užsimiršimas žodžiai dingsta tuštuma tuštuma atsisakai dalies savęs neturiu ir pats savęs gyvenimas prasideda, kai skyli į gabalus lagaminai nuobodulys ėjimas, kad eitum

  26. Czesław Miłosz. Tėvynės ieškojimas • Apie tremtį: Tremtis atima iš mūsų atskaitos taškus, kurie padeda mums kurti projektus, pasirinkti taškus, organizuoti savo veiksmus. Ilgokai apskritai nenorime pripažinti, kad persikėlėme visam laikui. Tremtis – tai nėra vien pereitos valstybių sienos, nes ji bręsta mumyse, keičia mūsų vidų ir tampa mūsų lemtimi.

  27. Dalia Staponkutė: Egzilio fetišai • Egzilas panašus į kanibalą. Pirmiausia todėl, kad egzilis prasideda nuo itin žiauraus akto – kas ką. Tu – Kitą ar Kitas – tave? • Egzilas ir gimtoji kalba...Įtampa, atsirandanti tarp jų, neretai virsta nepagydomu ligos simptomu. Tai – praeities kalba, kuri stipriai įsikibusi keliauja kartu ir nepaleidžia. Ji nuolatos “iškelia” atmintyje praeitį...

  28. Apie literatūrą, sukurtą už Lietuvos ribų • Pastarųjų metų svetur gyvenančių ir kuriančių lietuvių prozoje ryški itin komplikuota tapatybės raiška, santykis su kalba, sava-svetima geografine erdve. • Tokia globalaus pasaulio literatūra vadinama “pravažiuojančiųjų laiškais” (“Letters of Transit”).

  29. Dabartiniame pasaulyje sąvokos “egzilis”, “emigracija” pradeda prarasti aktualumą – kosmopolitiškumas. • Keliaujančių kuriama kultūra ir literatūra įvardijama tranzitine (migracine).

  30. Šiandieninė lietuvių išeivijos literatūra: • Irena Mačiulytė-Guilford. Glėbys (Prisilietimas; romanas). • Antanas Šileika. Bronzinė moteris (romanas). • Dalia Staponkutė. Lietumi prieš saulę (esė rinkinys). • Lina Žilionytė. Born for Freedom (romanas). • Daiva Markelis. White Field, Black Sheep: A Lithuanian-American Life (autobiografinis romanas). • Linos Ramonos Vitkauskas poezija. • Mari Poison. Tikra mergaitė (novelečių romanas) • ir kt.

  31. Šiek tiek žaismės apie knygų poveikį

  32. Rašytojos Aldonos Liobytės ir aktoriaus Juozapo Kanopkos pokalbis Žvėryne, A. Liobytės namuose: • J. K. Perskaičiau nuostabią knygą. Ji sukrėtė mane iki sielos gelmių. • A. L. Kokią knygą? • J. K. Ką? • A. L. Knygą kokią? Pavadinimas koks? • J. K. Neatsimenu. • A. L. Kas ją parašė? Autorius kas? • J. K. Neatsimenu. • A. L. Tai apie ką knyga? • J. K. Neatsimenu.

  33. Literatūros enciklopedija mokyklai

More Related