240 likes | 597 Views
Ankstyv ųjų šeimos ryšių svarba vaiko psichologiniam atsparumui dr. D.Nasvytienė (VPU). Ji rūpinasi ir saugo, myli ir moko jausti, nukreipia suprasti kitus, formuoja ir kontroliuoja elgseną . .
E N D
Ankstyvųjų šeimos ryšių svarba vaiko psichologiniam atsparumuidr. D.Nasvytienė (VPU)
Ji rūpinasi ir saugo, myli ir moko jausti, nukreipia suprasti kitus, formuoja ir kontroliuoja elgseną. Pradžių pradžioje nėra objektyvaus pasaulio, vaikas pamato pasaulį savo tėvų/globėjų akimis. ŠEIMA – SVARBIAUSIA VAIKO RAIDOS TERPĖ
Ką žinome? Artimo ryšio ieškojimas – svarbiausia mažo vaiko motyvacija, tiesiogine prasme padedanti išlikti: 2 savaičių naujagimis noriau klauso žmogaus balso, nei kitų garsų 4 savaičių - maloniai budrauja, išgirdęs mamos (bet ne kito žmogaus) balsą nuo ≈ 3 mėn. atsiranda socialinė šypsena – pirmoji tikslinga kitam žmogui (mamai!) jaučiamos emocijos apraiška
Ankstyvuosius emocinius saitus psichologai apibendrintai vadina prieraišumu – patvariu, ilgalaikiu, svarbiu ryšiu tarp vaiko ir globėjo, susiformuojančiu ilgalaikės patirties pagrindu (Čekuolienė D., 1997). Vaiko raidos erdvėje jis atsirado britų biologo J.Bowlby (1907 – 1990) dėka: elgesio problemų turintys paaugliai nepatyrė šilto emocinio bendravimo su mama 1969 m. – trilogija „Prieraišumas“.
J.Bowlby: „joks kitas bendravimas nėra lydimas tokių stiprių jausmų” • Žmogus gimsta turėdamas visas raidai būtinas prielaidas, tačiau jos išsiskleidžia tik artimų žmonių, pirmiausiai tėvų, dėka
☺Saugus prieraišumas ☺ Saugiai prisirišę vaikai protestuoja prieš atsiskyrimą su mama, nenori likti su nepažįstamu globėju, tačiau greitai nurimsta mamai grįžus ir tęsia pradėtą veiklą. 65% - 75% vaikų. Tėvai jautrūs vaiko poreikiams, pakloja stiprų pagrindą sveikai asmenybei.
išoriškai ramiai atsiskiria su mama, tačiau mamai sugrįžus jie nesiekia artumo su ja – nesiglaudžia, neapkabina, nusisuka (nesaugus-vengiantis prieraišumas).20% vaikų. Tokį ryšį ženklina emocinis atstumas, nesugebėjimas patenkinti vaiko poreikių (pvz. būdama su vaiku mama jaučia pyktį ir irzlumą) nenoriai atsiskiria su mama, labai nepatenkinti jai išėjus, ilgai nenurimsta jai sugrįžus, elgiasi prieštaringai – ir siekia kontakto, ir priešinasi mamos pastangoms jį atkurti (nesaugus priešiškas/ambivalentiškas prieraišumas).15% vaikų. Globėjo elgesys – nenuspėjamas: tai artimas, tai abejingas. ☻Nesaugus prieraišumas
☻Dezorganizuotas prieraišumas • Dezorganizuotai prisirišę vaikai neturi jokio aiškaus būdo įveikti atsiskyrimą. Ir vaiko, ir globėjo elgsena sunkiai prognozuojama. 5% vaikų.
☼ Saugus prieraišumas → pasitikėjimas savimi, meistriškumo ir pasiekimų motyvacija atvirumas įspūdžiams emocinė savireguliacija Idealiu atveju šio socialinio instinkto (!!??) nukreiptas elgesys tampa patikimu atspirties tašku tyrinėti aplinką ir save “Pakankamai gera mama” leidžia vaikui pajusti, kad su juo būti smagu, malonu, įdomu → toks įspūdis tampa vaiko asmenybės dalimi
Galima teigti, kad saugus prieraišumas – apsauginis raidos veiksnys, užtikrinantis vaiko atsparumą? Nesaugus prieraišumas – raidos rizikos veiksnys? Ar/kiek prieraišumo tipas stabilus laike?
Tyrimų duomenys • nesaugiai prisirišę vaikai vėliau turi nerimo sutrikimų: Brown, Wright (2003); Muris, Meesters (2001); Michelson ir kt. (2001); Allen ir kt. (1998); Fonagy ir kt. (1996); elgesio sutrikimų: Belsky, Feason (2002); Cohn (1990). • dezorganizuotai prisirišę vaikai – elgesio ir asmenybės sutrikimų: Carlson (1998); Solomon ir kt. (1995); Greenberg (1991).
Psichologinis atsparumas • Atsparumas neatsiejamas nuo jautrumo, pažeidžiamumo. Atsparumas reiškia pozityvią adaptaciją, išryškėjančią nepalankių raidos aplinkybių fone. • Du komponentai – sėkmingas prisitaikymas, neigiamos gyvenimo aplinkybės.
Kas tai ? • Asmenybės savybė?? Temperamento bruožas?? Gebėjimas?? • Greičiau dinaminis, laike vykstantis procesas, nuolatinė sąveika su trikdančia aplinka (Luthar, Chiccetti, 2000; Masten, 1999).
Kas tai? • Mūsų psichologai įžvalgiai pastebėjo, kad lietuvių kalboje „atsparumas“ neturi tęstinumo prasmės, kuria pasižymi angliškas žodis „resilience“ (Giedraitytė ir Bieliauskaitė, 2006). Tiksliau būtų kalbėti apie „atsparų prisitaikymą“, „atsparų raidos kelią“, o ne apie „atsparų vaiką“.
Tyrėjai įspėja • Nėra „nepažeidžiamų“, „labai stiprių“, „geležinių nervų“ vaikų • Paauglystės laikotarpiu atsparūs paaugliai po kelių metų turėjo nežymiai išreikštų nerimo požymių, nepasitikėjimo savimi apraiškų (Luthar, 2003)
Werner, Smith (1992) išskyrė tris apsauginių veiksnių grupes: • Bent jau vidutinis intelektas + asmenybės savybės, patrauklios šeimos nariams ir aplinkiniams (gyvumas, lankstumas, išraiškingumas, pasitikėjimas savimi, savo vertės jausmas; savireguliacijos įgūdžiai; lengvas temperamentas);
Šeimos lygmenyje ●Teigiami emociniai ryšiai ne tik su tėvais, bet ir su broliais, seserimis bei išplėstinės šeimos nariais (seneliais, giminaičiais). ●Veiksmingi tėvystės įgūdžiai (atsižvelgiant į vaiko poreikius, nuoseklus auklėjimas); tėvų psichinė sveikata, geri tarpusavio santykiai
Bendruomenės lygmenyje ●Darnių išorinių ryšių tinklas – stipri bendruomenė; geranoriška atmosfera mokykloje; draugiški santykiai su bendraamžiais; organizuotas laisvalaikis.
Apsauginiai veiksniai • atsveria, sumažina rizikos veiksnių pasekmes • užtveria kelią neigiamų reakcijų grandinei, perkerta „užburtą ratą“ • stiprina savigarbą, pasitikėjimą savimi • atveria daugiau raidos galimybių
Atsparumas – tarpdisciplininių tyrimų sritis • raidos psichologijos ir psichopatologijos sankryža • atkreipia dėmesį į pirminės prevencijos svarbą
„Visa, ką reikėjo suprasti apie gyvenimą, aš sužinojau tuomet, kai žaidžiau smėlio dėžėje. Tada atradau svarbiausius dalykus. • Žaisk garbingai. Neskaudink žmonių. Pasidėk daiktus į vietą. Neimk to, kas tau nepriklauso. Atsiprašyk, jei įžeidei kitą. Šiltas bandeles skaniausia valgyti su šaltu pienu. Kiekvieną dieną išlaikyk pusiausvyrą – truputį pasimokyk, truputį pagalvok, truputį padainuok, skirk laiko žaidimui, piešimui ir darbui. Prisimink mažą sėklelę, kuri išauga į didelį medį iš giliai pasislėpusių šaknų. Ir niekas iki galo nežino, kodėl ir kaip tai atsitinka, bet visi žmonės panašūs į ją“.