Download
1 / 16
E N D
Dirvožemis ir jo savybės Dirvožemis - viršutinis, fizikinio ir cheminio dūlėjimo labiausiai išpurentas Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio amžiaus sąveikoje. Tai svarbiausias gyvybės substratas, gebantis duoti augalų derlių. Dirvožemis yra palyginti plona, bet labai aktyvi sausumos paviršiaus danga, kurioje vyksta dirvodara. Dirvožemyje įvairių junginių forma randami beveik visi cheminiai elementai. Daugiausia esti deguonies, silicio, aliuminio, geležies ir kt. Dirvožemyje nuolatos vyksta cheminių elementų judėjimas ir akumuliacija. Tai priklauso nuo naujų junginių susidarymo, cheminių elementų patekimo iš atmosferos, gruntinio vandens ir organinių liekanų mineralizacijos produktų.
Dirvožemioreikšmė Dirvožemis turi didelės reikšmės žmonių gyvenimui ir sveikatai. Nuo fizikinių-cheminių dirvožemio ir žemiau esančio grunto savybių priklauso požeminių vandenų kokybė. Užpelkėjusios dirvos dažniausiai yra netinkamos žemdirbystei ir gyvenamųjų namu statybai. Teritorijos ir regionai, kurių dirvose yra vienokių ar kitokiu cheminių elementų stygius ar perteklius, vadinami anomalinėmis geocheminėmis provincijomis. Jose galimos gyventojų endeminės ligos.
Pagrindiniaidirvožemiotaršosšaltiniai: • Pramonė • Žemės ūkis • Gyvenamieji rajonai • Autotransportas ir kt. Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmetamosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant ir pan. Svarbiausi iš jų- organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, radioaktyvūs izotopai, naftos produktai ir detergentai. Didelę žalą dirvožemiui daro rūgštieji lietūs, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių. Šias medžiagas į atmosferą išmeta transportas, pramonės įmonės ir ugnikalniai.
Žemės ūkio poveikis dirvai Tręšiant dirvožemį, išauginamas didesnis žemės ūkio kultūrų derlius, tačiau nuolatos į dirvožemį patenkančios organinės medžiagos (ypač su nutekamaisiais vandenimis) sudaro palankias sąlygas ligų sukėlėjams veistis, suintensyvėja puvimas, išsiskiria nemalonaus kvapo ir kenksmingos dujos. Patogeniški mikroorganizmai ir virusai gali prasiskverbti į gilesnius grunto sluoksnius ir patekti į vandenį. Todėl, žmonės, gerdami tokį vandenį, gali užsikrėsti ir susirgti. Patogeniški mikrobai į dirvą patenka kartu su išmatomis, šlapimu, šiukšlėmis, gyvulių mėšlu, nutekamaisiais vandenimis, gyvūnų lavonais ir kt.
Žmogaus ryšys su dirvožemiu Su žmogaus išmatomis į dirvožemį gali patekti kirmėlių kiaušinėlių. Viena askaridės patelė per parą žmogaus žarnyne padeda dešimtis tūkstančių kiaušinėlių, kurie su žmogaus išmatomis patenka į aplinką. Dirvožemyje, esant palankioms sąlygoms, per 15—30 parų minėti kiaušinėliai subręsta iki invazinės stadijos. Čia kirmėlių kiaušinėliai gyvybingi išlieka kelerius metus, o Lietuvos sąlygomis (tręšiant laukus buitiniais nutekamaisiais vandenimis) iki 8—10 metų. Subrendękiaušinėliai į žmogaus organizmą patenka valgant neplautas arba nepakankamai gerai nuplautas daržoves, geriant apkrėstą žemėmis vandenį. Kiemų dirvožemyje, vaikų žaidimo aikštelėse, mokyklų teritorijoje, paplūdimiuose, smėlio dėžėse dažnai aptinkama kirmėlių kiaušinėlių, todėl užsikrėtimo jais galimybė yra labai didelė.
Žmogaus ryšys su dirvožemiu Žmonės dažnai paprasčiausiai išpila nereikalingas pavojingas cheminės medžiagas ar produktus, pvz., panaudotus tirpiklius, dažų likučius, valymo priemones, išmeta akumuliatorius, galvaninius elementus ir t.t. Tačiau šiuose produktuose yra daug aplinkai labai pavojingų medžiagų – sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, įvairių nesuyrančių organinių junginių, kurie užteršia ne tik aplinką, bet per augalus, gyvūnus, vandenį sugrįžta atgal į mūsų organizmą.
Užteršto dirvožemio neigiama įtaka Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, bylojančių apie užteršto dirvožemio neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogui. Šis poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus užterštame dirvožemyje, vandenį, gyvūnų mėsą arba pieną, kurie buvo šeriami užterštais augalais arba girdomi užterštu vandeniu. Mokslininkai nustatė, kad arseno kiekis daržovėse, auginamose 50 m atstumu nuo gamyklos, išmetančios į atmosferą arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose pačiose daržovėse, auginamose už 3 km nuo minėtos gamyklos. Tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rastas padidėjęs švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekis. Gyvulių, besiganiusių šioje teritorijoje, kauluose švino kiekis viršijo leistiną 20 kartų, kepenyse — 18 kartų, o raumenyse — net 27 kartus.
Sunkiųjų metalų poveikis žmogui Nustatyta, kad, be nuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytinę funkciją. Jie pagreitina aterosklerozę, piktybinių navikų atsiradimą, pažeidžia genetinį aparatą. Kancerogeninių savybių turi kadmis, chromas, nikelis, švinas, arsenas, kobaltas ir kt. Sunkiųjų metalų neigiamas poveikis dažnai nepastebimas, nes pokyčiai organizme išryškėja po kelerių ar net kelių dešimčių metų, kartais jie pasireiškia tik kitoms kartoms. Daugelis metalų kaupiasi organizme ir vėliau pasireiškia mutageninių veikimu. Sunkieji metalai į aplinką patenka su pramonės įmonių atmosferos teršalais ir kietomis atliekomis. Taip pat labai daug sunkiųjų metalų yra mineralinėse trąšose. Daug rūpesčių sudaro nerūpestingai surenkamos, laikomos ir laidojamos radioaktyvios atliekos. Jos turi būti laidojamos specialiuose konteineriuose ir specialiai tam skirtose vietose.
Taršos poveikis dirvožemiui Teršalams patekus į dirvožemį jie anksčiau ar vėliau pradeda irti: • išplaunami lietaus teršalai gali ir neturėti didelio neigiamo poveikio būtent išsipylimo vietoje, tačiau jie susikaups kurnors kitoje vietoje (pvz., tvenkinyje, ežere, upėje, dugno nuosėdose ir pan.). • jei teršalas yra lakus, jis išgaruos, tačiau jis gali užteršti orą. • teršalas palaipsniui skverbiasi gilyn į dirvožemį, kol pasiekia gruntinį vandenį ir jį užteršia. • patvarūs teršalai gali būti vėjo, vandens pernešami šimtus, tūkstančius kilometrų ir užteršti kitą aplinką • kitos medžiagos yra linkusios kauptis gyvuose organizmuose (dirvožemio organizmuose, žuvyse, paukščiuose ir kt., o vėliau patekę per mitybos grandinę ir žmogaus organizme) bei augaluose.
Kaip mažinti dirvožemio taršą? • Pramonėje dažniausiai taikomi įvairūs technologiniai sprendimai, statomi valymo įrenginiai, labai pavojingos medžiagos keičiamos mažiau pavojingomis ir pan. • Žemės ūkyje (tiek dideliuose ūkiuose, tiek savo sklypuose) galime naudoti labai daug įvairių priemonių: • vietoj dirbtinių trąšų naudoti kompostą, mėšlą; • nenaudoti labai mobilių, sunkiai aplinkoje skylančių, patvarių medžiagų turinčių augalų apsaugos priemonių; • palikti apsaugines juostas neįdirbtos žemės, kuri būtų apsodinta krūmais; • derinti sodinamus augalus, daržoves – jie gali apsaugoti vienas kitą nuo kai kurių kenkėjų; • pasirinkti augalus, kuriems reikia mažiau maistinių medžiagų; • laiku (augimo laikotarpiu) tręškite augalus, daržoves, dozuodami trąšas atsižvelkite į dirvos struktūrą;
Nešiukšlinkime! Naudokime daugkartinius indus iškylose, nepalikime šiukšlių stovyklavietėse, pirkime produktus perdirbamoje arba daugkartinio naudojimo pakuotėje. • Rūšiuokime šiukšles namuose! • Tinkamai sutvarkykime pavojingas atliekas (baterijas, akumuliatorius, tepalus, dažų, tirpiklių, lakų likučius) – neišmeskime jų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius!
Naudota literatūra: • Geografijos vadovėlis 10 kl. “Žemė” • Chemijos vadovėlis 10 kl. • www.vsv.lt • http://www.vilniusforum.lt/dirvozemiu-tarsa-prie-automagistraliu/
