Download
1 / 37
390 likes | 1.69k Views
“Gandro ir bitės kultinė prasmė liaudies kūryboje ir tradicijose”. 2005. “Starkai Jonai, Suk rato, Suk rato, Suk rato!”. “Garny, garny, pasuk ratą, Aš tau duosiu klevo lapą.”. Nušauta laimė Lietuvių sakmė.
E N D
“Gandro ir bitės kultinė prasmė liaudies kūryboje ir tradicijose” 2005
Nušauta laimėLietuvių sakmė Vienam medžiotojui labai sekėsi medžioti. Kur tik jis eidavo, ten nušaudavo. Sykį jis sugalvojo nušauti gandrą. Gandras visai netoli jo varlinėjo. Prisidėjo šautuvą ir nušovė. Kai tik gandrą nušovė, daugiau jokio žvėrelio nė paukščio negalėjo nušauti. Mat nušovė savo laimę, todėl jam daugiau nesisekė.
Gandro kerštasLietuvių sakmė Atsirado toks išdykęs vaikas, kuris išdraskė gandro lizdą ir išmėtė vaikus. Kartą pamatė, kad atskrenda gandras ir turi snape nuodėgulį. Tą nuodėgulį padėjo ant kluono stogo, kur buvo jo lizdas. Užsidegė kluonas. Nuo to kluono daugiau trobų. Ir sudegė kone pusė kaimo.
Sugandrais išsikelsi, su varnomis nukrisi. • Raudonos kojos kaip gužučio. • Dievobaimingas kaip gužutis klioštoryje. • Ant blovieščių gužutis atneša po sparnu kielę ir paludienius. Lietuvių liaudies patarlės
Ir už stogą didesnis, Ir už tvoras mažesnis, Ir už sniegą baltesnis, Ir už žemę juodesnis. Laibakojis, raudonkojis po pelkes klampoja. (Gandras)
Ka ka, Kalendra, Kelk akėčias! Klė, klė, klė, Man varlė! Varlės, varlės, lįskit iš balos – Aš jus surysiu, surysiu. Gandrai, gandrai, Ga, ga, ga, Tavo pati ragana. Išvažiavo žabarų, Parvažiavo be nagų. Garsų pamėgdžiojimai Eina starkas pro tarpugubį. Skrido starkas pro gubas, pro tarpugubį. Greitakalbės
Gandro diena mokykloje “Garnys, garnys tur ilgus sparnus...”
Nuo seno tikima, kad gandras - šventas paukštis, žmonėms neša laimę. Sakoma: 1. Gandras žmonių ligas į pelkes, raistus, kur nei žmonės, nei gyvuliai kojos neįkelia, nuneša; 2. Tiems šeimininkams, kurių sodyboje gandras jam įtaisytoje vietoje lizdą susisuko, geras derlius užderės;
3. Jei nori, kad artėjanti kelionė pavyktų, gandralizdžiui skirtą seną vežimo ratą užkelk ant medžio ar trobos, o jei nori, kad gyvuliai būtų sveiki ir greitai augtų, kelk tą ratą ant tvarto; 4. Jei gandras lizdą susisuko ant į medį ar ant klojimo iškeltų akėčių, tais metais gali tikėtis gero derliaus.
Mažas vyriukas, Jo aštrus kirviukas. Kad tik duoda – Tuoj negyvas.
Būtų paukštis, bet plaukuotas, Būtų žvėris, bet sparnuotas.
Ėjau kelią, kelyje sutikau, O savo mielą nepažinau. Dėjau į antį –nepataikiau, Nešiau rankoje – išmečiau.
Ruda kiaulelė,Rudesni paršeliai,O trijų lentų staldelyje.
Tamsiam kambarėly moterėlė audžia audeklą be staklių. (Bitė) Ir bitutė savo namelius gina. Vargstam kaip bitės į aulį. Lietuvių patarlės
Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, Audžia be staklių ir be nyčių. Smagi panaitė smagiai siuva. Jeigu įduria adata – labai skauda.
Bičių liežuviai Lietuvių sakmė Jeigu bitininkai nesutinka, pykstasi, liežuvauja, tai bitės arba išnyksta, neina į darbą, arba pridaro “liežuvių”. Turėjo bites mano tėvas, Drūtgalys ir dar toks vienas neturtingas seniukas. Tas Drūtgalys nenorėjo, kad tas seniukas būtų bičiulis. Na, tai bitės avilyje kad pridarė visokių “liežuvių”!
Plumpė šašė Gromatą rašė. Nunešė karaliui: Karalius taip neparašė, Kaip plumpė šašė.
Bitė ritė be nagų,Kinkis binkis be ausų.Aus, maus, bus medaus,Storą ropę laukan raus! Bitė ritė šimtaragė, Oras voras be ragų. Kai nulėksim pas zuikiškį, Tai mes gausim trumpakiškį.
Atlėkė paukštė kudabinė, Vijo lizdą reketinį, Dėjo kiaušą šimtatrynį, Išperėjo vaiką be ausų. Gražios panytės, Sušukuotos galvytės. Tamsioj kamarytėj Mezga gražias karbatkytes.
Kiaulpienių medus būna aukso geltonumo kartokas, labai kvapnus. Rekomenduojamas nuo skausmo ir kvėpavimo takų uždegimo. Dobilų (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų) medus šviesiai geltonos spalvos, susikristalizavęs beveik baltas, švelnaus, malonaus skonio. Šis medus dažniausiai vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip dietinis produktas, nes turi mažai priemaišų. Liepų medus šviesiai geltonas labai malonaus liepų žiedų kvapo. Mažina uždegimą, švelnina kosulį. Vartojamas nuo slogos, gerklės skausmo, anginos, gerklų uždegimo, bronchito, bronchinės astmos, kepenų bei inkstų ligų (kaip širdį stiprinanti priemonė), nuo nudegimų, taip pat pūliuojančioms žaizdom valyti.
Grikių medus tamsiai geltonas su rusvu ar rausvu atspalviu, aštraus skonio bei kvapo. Turi gana daug geležies ir baltymų todėl rekomenduojamas nuo mažakraujystės, kraujagyslių trapumo. Rapsų medus susikristalizavęs tampa beveik baltas ir iš pažiūros primena taukus. Jo kvapas švelnus, vos juntamas. Viržių medus tamsiai geltonas su rusvu arba rausvoku atspalviu, neryškaus kvapo, kartoko skonio. Labai tirštas. Turi daug mineralinių medžiagų.
Lipčiaus medus - miško medus (ypač mėgiamas Vakarų šalyse). Lietuviai bitininkai nuo seno jį vadina lipčiumi. Jis būna tamsus, nes sunešamas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Lipčiaus meduje daug dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės ir mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Jis turi daug šarminių metalų - kalio ir natrio druskų, mažai vandens ir daug baltymų, todėl yra labai vertingas žmogaus organizmui. Dažniausiai būna mišrus medus, vadinamaspoliflorinis, surinktas iš įvairių augalų žiedų. Taigi turime pievų, laukų, miško žiedų medų. Mišrus medus yra aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug medžiagų.
Stebime, kaip gaminami koriai. Svečiuose pas bitininką S.Stasikėlį
Patys ėję “zigzago taku”, stebėjome “siuvančias” biteles.
Daug naujo sužinojome apie bitininkystę iš bitininko Sigito Stasikėlio
Literatūra:S.Geda. Bitutės pusryčiai.L.Gutauskas. Sakmės apie bičių darbus.J.Biliūnas. Ubagas.A.Vaičiulaitis. Valentina.M.Katiliškis. Užuovėja.J.Baltušis. Sakmė apie Juzą.
