Kas yra socialiniai mokslai?

2. Kas yra socialiniai mokslai?

3. Psichologija Sociologija Edukologija Vadyba Politologija Viešasis administravimas Ekonomika Teisė Socialinis darbas Visuomenės sveikata Slauga Komunikacijos mokslas

4. Ontologinė psichosocialinių fenomenų specifika • Daugiamatis priežastingumas, kai nėra dominuojančios priežasties • Griežtos determinacijos nebuvimas, stochastika • Psichosocialinių fenomenų neapibrėžtumas laike ir erdvėje • Subjektas pažįsta subjektą

5. Epistemologinė socialinių mokslų specifika • Nėra formalizuotos mokslo kalbos, teorijos vystomos natūralios kalbos bazėje • Nėra mokslo teiginių su bendrybės kvantoriumi, nėra visuotinai galiojančių teorijų • Metodologinis dualizmas. Socialiniai mokslai neturi savo metodu

6. Kas yra DISERTACIJA?

7. Kas yra DISERTACIJA? • Tyrimo ataskaitos raštu forma • Pranešimas apie atliktą tyrimą • Įrodymų, argumentų išskleidimas ir komunikacijos aktas • Reikalavimai tyrimų procesui ir reikalavimai komunikacijos procesui

8. Kas yra DISERTACIJA? • APA American Psychological Association (www.apa.org) PublicationManualoftheAmericanPsychologicalAssociation. (2001). Fifth Editon, APA, Washington DC • Merkys G., Vaitkevičius S. (2004). Užsakomųjų tyrimų ataskaitos rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams. ŠMM, Vilnius (elektroninis vadovėlis) (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm)

9. Kas yra DISERTACIJA? • Socialinių mokslų disertacijos žanrinė tapatybė • Didaktinis žanras versus mokslinio veikalo žanras • Atitinkiamos tyrinėjimų krypties kritika, doktorantas kaip mokslo kritikas • Teorijos ir konceptualizacijos • Metodologijos ir metodikos • Empiriniai radiniai, faktologinė bazė

10. Kas yra DISERTACIJA? Disertacija kaip procesas ir projektas bet kuriame savo raidos etape (!) turi būti paremta dvejomis struktūromis: • Realių tiriamųjų veiksmų proceso struktūra • Tyrimų ataskaitos teksto (kūrinio) struktūra

11. Kas yra DISERTACIJA? Tyrimų proceso ir tyrimų ataskaitos santykis, 3 tipai: • Ataskaita atitinka tyrimą ir jį adekvačiai reprezentuoja • Tyrimo ir ataskaitos santykis neadekvatus:  - Tyrimas prastas, bet ataskaita parengta taip, kad tyrimą reprezentuoja geriau negu jis yra iš tikrųjų • Tyrimas geras, bet ataskaita parengta prastai. Atsakaita parodo tyrimą esanį blogesnį nei yra iš tikrųjų

12. Kas yra GERA DISERTACIJA ir kas yra BLOGA DISERTACIJA?

13. Kas yra GERA DISERTACIJA ir kas yra BLOGA DISERTACIJA? Iš dviejų disertacijų, kurios pagal visus kokybės rodiklius yra lygios, geresnė yra ta disertacija, kuri pasižymi palankiau išreikštu papildomu kokybės kriterijumi Xi

14. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios mokslinis rezultatas yra paremtas įvairesniais teoriniais koncepciniais požiūriais. Konceptualizacija versus teorija Specializacija versus tarpdiscipliniškumas

15. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios mokslinis rezultatas yra paremtas įvairesniais empirinės informacijos šaltiniais ir jų rinkimo būdais (metodais). Trianguliacija, multimetodizmas.

16. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios mokslinis rezultatas yra paremtas turtingesne indikatorių sistema. Indikatorių validumas ir ekonomiškumas

17. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios mokslinis rezultatas ir mokslinė paieška orientuota į tarpdiscipliniškumą, tačiau tuo pat metu leidžia aiškiai identifikuoti savo dalykinę tapatybę

18. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kuri pasižymi optimalia apimtimi, tinkama struktūra, nuosekliu medžiagos dėstymu

19. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurioje yra geriau išpildyta tyrimo kartotinumo norma

20. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios teorinė ir metodinė sąranga bei medžiagos dėstymo stilius pasižymi principiniu paprastumu

21. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios rezultatas pasižymi didesne informacine pridėtine verte (trys aspektai: teorija, metodologija, radiniai)

23. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios rezultatas išgautas mąstant globaliai (tarptautiškai, tarpdiscipliniškai, visybiškai), o tiriant lokaliai

24. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios autorius ir rezultatas pasižymi kritišku požiūriu į socialiuose moksluose vyraujančias madas

25. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios autorius ir rezultatai atsiriboja nuo partinių ir pasaulėžiūrinių vertybių

26. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurioje pavyksta išvengti teorijų ir šaltinių fetišizmo. Kitaip tariant, mokslinės paieškos “svorio centras” iš tekstų ir tekstinės realybės analizės yra perkeltas į psichosocialinės realybės analizę

27. Iš dviejų ar daugiau lyginamų soc. mokslų disertacijų potencialiai vertingesnė ta disertacija, kurios tikslas ir rezultatas pasižymi emancipaciniu kryptingumu

28. Savižudybės 100000 gyventojų ES šalyse * - 2004 metai ** - iki 2004 metų WHO, European health for all database, 2007

29. ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė metais, 2005 m. * - 2004 metai ** - iki 2004 metų WHO, European health for all database, 2007

30. Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas, 2005 m. * - 2004 metai ** - iki 2004 metų WHO, European health for all database, 2007

31. Žuvusiųjų autoįvykiuose skaičius, tenkantis vienam milijonui registruotų automobilių

32. Žuvusių autoįvykiuose skaičius milijonui gyventojų (Lietuvos ir ES rodiklių palyginimas)

33. ES šalys: BVP procentas nuo viso ES-27 BVP, 2006 m. Eurostat, 2007

34. Tauragės apskrityje vienam gyventojui tenka 2 tūkst. dolerių BVP Vilniaus apskrityje vienam gyventojui tenka 30 tūkst.dolerių BVP (2006 m.) Regioniniai skirtumai Skirtumas – 15 kartų

35. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !