ES INSTITUCIJOS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS

ES INSTITUCIJOS,SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS

1950-05-09 Schuman’o deklaracija dėl Europos Anglies ir Plieno bendrijos įsteigimo • 1951-04-18 Paryžiaus sutartis • 1952-05-27 Sutartis dėl Europos Gynybos Bendrijos įsteigimo • 1954-08-30 Prancūzijos Parlamentas atsisako ratifikuoti sutartį • 1957-03-25 Pasirašyta Romos sutartis dėl EEB ir EBEB • 1958-01-01 įsigaliojo Romos sutartis • 1968-07-01 įsigaliojo muitų sąjunga • 1970-04-22 Liuksemburgo sutartis dėl nuosavų biudžeto šaltinių • 1973-01-01 Danija, JK ir Airija prisijungia prie EEB • 1979-03-13 įsteigta Europos monetarinė sistema • 1979-06-7/10 tiesioginiai rinkimai į Parlamentą • 1981-01-01 Graikija • 1986-01-01 Ispanija, Portugalija • 1986-02-17/18 Single European Act (įsigaliojo nuo 1987-07-01) • 1992-02-07 Maastricht’o sutartis (įsigaliojo nuo 1993-11-01) • 1993-01-01 Sukurta Vieninga Rinka • 1995-01-01 Austrija, Suomija ir Švedija • 1997-06 Amsterdamo sutartis • 2004-05-01 10 naujų valstybių narių

EUROPOS KOMISIJOS STRUKTŪRA KOMISARŲ KABINETAS 1 pirmininkas, 5 pirmininko pavaduotojai, 21 komisaras Komisarų kabinetas skiriamas 5 metams Kabinetas atskaitingas Europos Parlamentui 36 GENERALINIAI DIREKTORATAI IR TARNYBOS 24 000 darbuotojų

EK FUNKCIJOS • Išimtinė teisės aktų iniciatyvos teisė • ES politikos ir biudžeto administravimas ir įgyvendinimas • ES teisės taikymo kontrolė • ES atstovavimas tarptautinių lygmeniu

Taryba • ES lygių atstovauja valstybėms narėms ir yra pagrindinė sprendimus priimanti institucija. • Sudaro valstybių narių įgaliojimus turintys ministro lygio atstovai. • Galimos skirtingos Tarybos formacijos • Kas 6 mėnesiai pirmininkauja vis kita valstybė narė • 345 balsai (Lietuva turi 7) • Kvalifikuotą daugumą - 255 • Blokuojančią mažumą - 91

ES TARYBA FUNKCIJOS • ES TARYBA yra Europos Bendrijų įstatymų leidimo institucija; • Taryba koordinuoja valstybių narių ekonominę politiką; • Bendrijų vardu sudaro tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis; • Užtikrina bendrą ES veiklos koordinavimą; • Kartu su EP priima Bendrijos biudžetą ir kt.

Europos Parlamentas • 785 nariai iš 27 ES šalių • Renkamas 5 metų kadencijai. • Atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms (7 politinės grupės) • 20 specializuotų komisijų

Europos Parlamento Funkcijos • Ribota teisės aktų leidybos funkcija • Biudžetinė funkcija • Demokratijos ES institucijose priežiūra

Kitos ES institucijos • Europos Vadovų Taryba • Teisingumo Teismas • Europos Audito Rūmai • Europos Ombudsmenas • Europos Centrinis Bankas, Europos Investicijų Bankas • Ekonominių ir Socialinių Reikalų Komitetas, Regionų Komitetas ir kt.

ES VIRŠŪNIŲ TARYBA MINISTRŲ TARYBA EK EP NUOLATINIŲ ATSTOVŲ KOMITETAS COREPER SUSITAIKYMO KOMITETAS TRIALOGAS • COREPER I • MERTENS • DARBO, SOCIALINĖS POLITIKOS, • VARTOTOJŲ REIKALAI • KONKURENCINGUMAS • TRANSPORTAS, TELEKOM., • ENERGETIKA • ŽEMĖS ŪKIO KLAUSIMAI • APLIKOS KLAUSIMAI • ŠVIETIMAS, KULTŪRA • COREPER II • ANTICI • BENDRIEJI REIKALAI IR • IŠORINIAI SANTYKIAI • EKONOMIKAK IR FINANSAI • TEISINGUMAS IR • VIDAUS REIKALAI DARBO GRUPĖS

ES TARYBOS DARBO GRUPĖS • Detaliai diskutuojami rengiami teisės aktų projektai; • 70% teisės aktų projektų yra suderinama darbo grupėse. Suderinti klausimai neaptariami Corepere ar Ministrų Taryboje; • Grupės yra atskaitingos Coreper’ui; • Grupės yra pastovios ir specialios arba Ad hoc. TRANSPORTO SEKTRORIAUS DARBO GRUPĖS: • Sausumos transporto (kelių, geležinkelių transportas); • Laivybos transporto; • Intermodalinio transporto ir transporto tinklų; • Aviacijos; • Galileo specialusis komitetas;

ES TARYBOS DARBO GRUPIŲ SUDĖTIS • Valstybių narių ir valstybių kandidačių atstovai (transporto atašė bei 1-2 nacionaliniai ekspertai); • Europos Komisija; • ES Tarybos Sekretoriatas; • Grupės vadovas - pirmininkaujančios ES valstybės atstovas.

EK TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS • Pagal Sutarties 211 str., EK teikia pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktųprojektų rengimo: • Reglamentų; • Direktyvų; • Sprendimų, kt.

Sprendimų priėmimo procedūros • Konsultacinė procedūra • Bendradarbiavimo procedūra • Bendro sprendimo procedūra • Pritarimo procedūra

PASIŪLYMO PROJEKTO RENGIMO ETAPAI KOMISIJOJE: • EK suformuoja ES teisės akto pasiūlymą; • Inicijuojamos atitinkamos studijos; • Sukuriama speciali EK darbo grupė/ės, vyksta diskusijos dėl teisės akto projekto; • Parengtas projektas derinamas su atitinkamais direktoratais; • Suderintas teisės akto projektas teikiamas tvirtinimui Komisarų kabinetui; • Atsakingas už teisės aktą komisaras/ė pristato teisės akto projektą ET ir EP.

TEISĖS AKTO PROJEKTO RENGIMO ETAPAI EK EUROPOS TARYBA NEPRIKLAUSOMI EKSPERTAI GEN. DIREKTORATAI, SKYRIAI KOMISARŲ KABINETAS EUROPOS PARLAMENTAS EKSPERTŲ DARBO GRUPĖS TVIRTINIMAS KONSULTACIJOS RENGIMAS, DERINIMAS

KOMITOLOGIJOS KOMITETAI • Priežiūros ir kontrolės komitetai (Regulatory Committees) • Sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma ir yra privalomi. • Vykdomieji komitetai (Management Committees) • Vykdomieji komitetai yra numatomi teisės aktuose. Sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. • Patariamieji komitetai (Advisory Committees) • Steigiami tik tam tikram laikotarpiui, konkrečiai užduočiai atlikti. • Komiteto pozicija formuojama remiantis paprastąja balsų dauguma, komiteto pozicija yra rekomendacinio pobūdžio.

EUROPOS PARLAMENTAS EP atitinkamas komitetas pradeda dokumento skaitymą; Paskiriamas teisės akto projekto pranešėjas, kuris rengia raportą; EP balsavimas vyksta atitinkamam komitete, pvz. Transporto klausimai svarstomi RETT (regional policy transport and tourism) komitete; Antrasis balsavimas vyksta plenariniame EP posėdyje. ES TARYBA EK viceprezidentė pristato transporto, telekomunikacijų ir enegetikos taryboje naująjį teisės aktą; Teisės akto projektą pradeda analizuoti atitinkamai transporto darbo grupė; Transporto grupė, suderinusi dalies valstybių narių poziciją dėl dokumento projekto, teikia jį svarstyti Coreper’ui, kuris gali priimti ir politinius sprendimus. Visi klausimai, kurie teikiami ministrų tarybai privalo būti apsvarstyti Coreper’e; Dokumentas teikiamas ministrų tarybai. Ministrai diskutuoja ir priima sprendimą (pritaria, nepritaria arba “užšaldo” dokumento projektą). SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRAEK TEIKIA TEISĖS AKTO PROJEKTĄ EP IR TARYBAI

TEISĖS AKTO PROJEKTO SVARSTYMAS DARBO GRUPĖJE • Pirmasis posėdis; • Pirmasis teisės akto projekto skaitymas; • Antrasis teisės akto projekto skaitymas; • Mertens posėdis; • Coreper I.

TEISĖS AKTO PROJEKTO SVARSTYMASDARBO GRUPĖJEPIRMASIS POSĖDIS • Europos Komisija pristato teisės akto projektą; • Pirmininkaujantis informuoja apie siektiną rezultatą; • Valstybės narės teikia pirmąjį bendrąjį teisės akto projekto vertinimą; • Pirmininkaujantis posėdžio pabaigoje fiksuoja bendrą valstybių nuostatą dėl projekto.

TEISĖS AKTO PROJEKTO SVARSTYMASDARBO GRUPĖJE LIETUVOS POZICIJA • Reikalinga bendroji dokumento vertinimo pozicija; • Bendrieji vertinimai aktualiems straipsniams; • Papildoma informacija apie galiojančius Lietuvoje atitinkamus teisės aktus; • Situacija sektoriuje ir kita naudinga informacija.

TEISĖS AKTO PROJEKTO SVARSTYMASDARBO GRUPĖJEPIRMASIS TEISĖS AKTO PROJEKTO SKAITYMAS • Straipsnis po straipsnio dokumento analizė; • Valstybės narės teikia poziciją dėl visų dokumento straipsnių; • Tarybos sekretoriatas fiksuoja valstybių narių pozicijas.

GALIMOS VALSTYBIŲ NARIŲ POZICIJOS • General scrutinity reservation – pradinė valstybių narių pozicija, reiškianti neužbaigtą teisės akto analizę sostinėje; • Scrutinity reservation - nebaigta dalies dokumento arba straipsnio analizė; • Specific scutinity reserve – nebaigta straipsnio/ių analizė (indikacija apie neigiamą vertinimą); • Parlamentary scrutinity – teisės akto projektas nagrinėjamas nacionaliniame parlamente (reiškiama Danijos, Prancūzijos ir kt.); • Substiancial reservation – neigiama pozicija dėl dokumento straipsnio esmės; • Reservation – neigiama silpna rezervacija, dažniausia reiškiama straipsniui (gali būti žodžiui, principui ir t.t.); • Lingvistic reservation – nėra dokumento vertimo arba vertimas nekokybiškas.

INSTRUKCIJOS RENGIMAS DOKUMENTO ANALIZEI Parengta instrukcijaturėtų būti: • Detali, kiekvienam straipsniui; • Svarbu konstatuoti lankstumo laipsnį; • Kiekvienas teiginys (pritarimas) arba neiginys (negalime remti idėjos) turi būti pagrįstas, motyvuotas; • Reikšdami neigiamą poziciją visada turime turėti pasiūlymą; • Pasiūlymas gali būti tekstinis, gali būti pateikta tik idėja, kompromisinis pasiūlymas ir kt.

ANTRASIS DOKUMENTO SKAITYMAS • Pirmojo skaitymo metu suformuotų pozicijų analizė ir peržiūrėjimas; • Siekiama ieškoti kompromisų, panaikinti kiek galima daugiau rezervacijų; • Politiniai sprendimai paliekami Coreper I ir Ministrų Tarybai; • Po antrojo skaitymo dokumentas gali būti teikimas Coreper I. Jeigu klausimas sudėtingas, gali vykti ir kt. skaitymai.

ANTRASIS DOKUMENTO SKAITYMAS LIETUVOS POZICIJA: • Instrukcija atnaujinama, remiantis pateiktomis valstybių narių pozicijomis užfiksuotose išnašose; • Įvertinami teisės akto projekto pakeitimai, ypač aktualiais klausimais ir atitinkamai koreguojama pozicija; • Pateikiama papildoma pozicija dėl Lietuvos rezervacijų.

COREPER I (Nuolatinių atstovų komitetas) MERTENS • Coreper I yra diplomatinis forumas, rengiantis Ministrų Tarybas bei vykdantis Ministrų Tarybų pavedimus; • Pasirengimas Coreper I vyksta Mertens grupėje; • Sostinė parengia pozicijas, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES įvyksta pasirengimas Coreper I posėdžiui; • Coreper I posėdis Valstybės narės diskutuoja darbo grupėse nesuderintais klausimais; Ieškoma politinių sprendimų. Neišspręsti esminiai klausimai perduodami Ministrų Tarybai.

TRANSPORTO MINISTRŲ TARYBA • Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba vyksta 4 kartus per metus; • Dalyvauja valstybių narių ministrai, Europos Komisijos komisaras, Tarybos sekretoriatas; • Vadovauja Tarybai pirmininkaujančios valstybės ministras; • Ministro pritarimas Taryboje yra valstybės įsipareigojimas įgyvendinti priimtus sprendimus; • Transporto sektoriaus sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.

LIETUVOS NUOLATINĖS ATSTOVYBĖS EUROPOS SĄJUNGOJE STRUKTŪRA COREPER I Nuolatinio atstovo ES pavaduotojas MERTENS ŪKIO MINISTERIJA ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA SUSISIEKIMO MINISTERIJA KULTŪROS MINISTERIJA APLINKOS MINISTERIJA SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA COREPER II Nuolatinis atstovas ES ANTICI UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA TEISINGUMO MINISTERIJA VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA FINANSŲ MINISTERIJA

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/ • http://ec.europa.eu/prelex/apcnet.cfm?CL=en • http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/recherche.cfm?CL=en • http://ec.europa.eu/transparency/regcomitology/recherche.cfm?CL=en • http://register.consilium.europa.eu/servlet/driver?typ=&page=Simple&lang=EN&cmsid=638 • http://www.europarl.europa.eu/registre/recherche/RechercheSimplifiee.cfm • http://curia.europa.eu/en/index.htm

ES INSTITUCIJOS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪROS