Paskait os
Download
1 / 102

Paskait os - PowerPoint PPT Presentation


  • 177 Views
  • Uploaded on

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ VADYBA. Paskait os. 1.Paslaugų esmė. Paslaugų esmė (1). Paslaugą apibrėžti trukdo paslaugų įvairovė, nes pateikiama paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos, kaip produkto sudedamosios dalies. Paslaugų esmė ( 2 ).

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Paskait os' - madeson-scott


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript


Paslaug esm 1
Paslaugų esmė (1)

Paslaugą apibrėžti trukdo paslaugų įvairovė, nes pateikiama paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos, kaip produkto sudedamosios dalies.


Paslaug esm 2
Paslaugų esmė (2)

Poreikį formuluoti paslaugos apibrėžimą sąlygoja dvi aplinkybės:

  • poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, socialiniam aktyvumui ir pan.;

  • būtinybė suvokti paslaugos esmę, siekiant priimti įmonėse teisingus vadybos ir marketingo sprendimus.


Paslaug esm 3
Paslaugų esmė (3)

Paslauga gali reikšti:

  • Pagalbą, malonę, priėmimą, naudojimą (į visa tai įeina fiziniai objektai pvz. maistas). Šia prasme, visa ekonominės sistemos baigtinė produkcija yra paslaugos. Tačiau šis apibrėžimas yra nepraktiškas ir neįprastas, nes šis žodis turi ir daugiau reišmių.

  • Produkciją (plačiai vartojamas produktas informacija ar rezultatas), kuri nėra materialios prigimties, pvz. prekyba, kelionė, konsultacija.


Paslaug esm 4
Paslaugų esmė (4)

  • Priemonę, padedančią sukurti paslaugą (tai telefonų automatai ar autobusų stotelės irgi yra paslaugos).

  • Darbą, kuri kuria paslaugas ir kuri vadinamas paslauga arba paslaugų veikla (pardavėjai, vairuotojai, daktarai, banko darbuotojai ir kiti darbuotojai sudaro paslaugų veiklos darbuotojų grupę.


Paslaug esm 5
Paslaugų esmė (5)

Gardney (1996) suformulavo paslaugos apibrėžimą, kuriame paslaugoms priskiriama teikėjui A ir vartotojui B sąveikaujant atliekama veikla, kurios tikslas – transformuoti vartotojui B priklausančią gėrybę C. Skiriamasis šios veiklos bruožas – rezultatas negali cirkuliuoti nepriklausomai nuo gėrybės C.


Paslaug esm 6
Paslaugų esmė (6)

Gronroos (2001) apibrėždamas paslaugos esmę, atsižvelgia į pagrindines paslaugų savybes ir apibrėžia paslaugą kaip, daugiau ar mažiau, neapčiuopiamą veiklą ar veiksmų seriją, pasireiškiančią vartotojui sąveikaujant su paslaugą teikiančiais tarnautojais, fiziniais ištekliais arba prekėmis, paslaugų teikimo sistemomis, kurios užtikrina vartotojo problemos išsprendimą.


Paslaug esm 7
Paslaugų esmė (7)

Nagrinėjant paslaugos esmę, pažymėtini trys aspektai:

1) veikla;

2) sąveika;

3) vartotojo problemos sprendimas.



Paslaug teorijos raida ir pl tros etapai 1
Paslaugų teorijos raida ir plėtros etapai (1)

XIX amžiuje paslaugos - tai namų tarnų, amatininkų, juristų, pirklių, dvasininkų, menininkų, kariuomenės paslaugos.

Pastaruoju metu paslaugas paprastai kuria profesionalūs specialistai


Paslaug teorijos raida ir pl tros etapai 2
Paslaugų teorijos raida ir plėtros etapai (2)

Nuo XVIII a. iki XX a. 4 dešimtmečio - paslaugų ekonominio vaidmens paieškos.

  • nagrinėjamos įvairios ekonomikos problemos;

  • paslaugos vertinamos tik kaip šalutinis šių problemų veiksnys;

  • paslaugos nebuvo išskiriamos kaip savarankiškas tyrimo objektas.


Paslaug teorijos raida ir pl tros etapai 3
Paslaugų teorijos raida ir plėtros etapai (3)

A.Smith:

  • išskyrė du darbo tipus: gamybinį darbą, kuris kūrė vertę ir negamybinį darbą, kuris vertės nekūrė (negamybinis rezultatas neturėjo apčiuopiamo rezultato)

  • sudarė pirmąjį paslaugų veiklos sąrašą.


Paslaug teorijos raida ir pl tros etapai 4
Paslaugų teorijos raida ir plėtros etapai (4)

Nuo 4 dešimtmečio iki 6-7 dešimtmečio - postindustrinės visuomenės samprata.

  • paslaugos kategorija tampa dėmesio centru;

  • paslaugos problemos sprendžiamos kaip esminės ekonomikos funkcionavimo ir tolesnės raidos problemos;

  • ekonomika skirstoma į tris šakas: pramonė, žemės ūkis ir paslaugos.


Paslaug teorijos raida ir pl tros etapai 5
Paslaugų teorijos raida ir plėtros etapai (5)

Nuo 7 dešimtmečio iki dabar - šiuolaikinių krypčių ir pagrindinių paslaugų teorijų problemų etapas.

  • naujos idėjos, senų koncepcijų reformavimas, gilesni tyrimai ir pan.

  • atsiranda keletas skirtingų paslaugos sampratų. Tai paskatino tolesnius tyrinėjimus.



Paslaug apibr imai ir savyb s 1
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (1)

Pagal ankstyvuosius požiūrius, paslauga yra apibūdinama kaip visa kita veikla išskyrus žemės ūkį.

XX a. antroje pusėje, autoriai paslaugų apibrėžimus pradėjo sieti su paslaugoms būdingomis savybėmis.


Paslaug apibr imai ir savyb s 2
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (2)

Paslaugų savybių pagrindu mokslininkai pateikė tikslesnes paslaugos definicijas:

  • paslauga – tai veikla, kuri tenkina vartotojo poreikius;

  • paslauga – tai veikla, kurios rezultatas daugiau ar mažiau neapčiuopiamas;

  • paslauga – tai veikla, kurios procese sąveikauja jos teikėjas ir vartotojas kaip atskiri, savarankiški proceso dalyviai;

  • paslauga – tai proceso rezultatas, kurio neįmanoma kaupti ar sandėliuoti.


Paslaug apibr imai ir savyb s 3
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (3)

Paslaugos neapčiuopiamumas – svarbi paslaugų savybė, reiškianti, kad jų negalima pamatyti, paragauti, paliesti, išgirsti ar užuosti tol, kol jų neįsigyji.


Paslaug apibr imai ir savyb s 4
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (4)

Paslaugos heterogeniškumas- svarbi paslaugos savybė, reiškianti, jog jų kokybė gali labai skirtis, atsižvelgiant į tai, kas, kada, kur ir kaip jas teikia.


Paslaug apibr imai ir savyb s 5
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (5)

Vartotojo dalyvavimas - klientas dalyvauja paslaugos gamybos procese kaip būtinas gamybos veiksnys, kaip visateisis paslaugos proceso dalyvis.


Paslaug apibr imai ir savyb s 6
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (6)

Paslaugos nekaupiamumasnurodo, jog paslaugų negalima kaupti vėlesniam pardavimui ar naudojimui.


Paslaug apibr imai ir savyb s 7
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (7)

Nuosavybės nekeičiamumas.Iš esmės mes įsigyjame ne pačią paslaugą, o tik jos rezultatą – t.y. materialines gėrybes: paslaugos teikėjas kai kuriam laikui perduoda kai kurias materialines vertybes naudojimuisi.


Paslaug apibr imai ir savyb s 8
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (8)

Paslaugos teikimo ir vartojimo vienovė - paslauga gaminama ir vartojama tuo pačiu metu.


Paslaug apibr imai ir savyb s 9
Paslaugų apibrėžimai ir savybės (9)

Kitos paslaugų savybės:

  • klientas sukuria dalį produkto;

  • sistema gali apimti elektronines ir mechanines priemones.



Paslaug paketas 1
Paslaugų paketas (1)

Paslaugų paketas – tai paslaugų rinkinys, tenkinantis konkrečių paslaugų vartotojų pirminius bei antrinius poreikius, apimantis pagrindines bei antrines paslaugas


Paslaug paketas 2
Paslaugų paketas (2)

Pagrindines paslaugas galima apibūdinti kaip šerdines - tas, dėl kurių realizavimo gali egzistuoti konkrečių paslaugų teikėjas, o antrines kaip papildomas, t.y. tas paslaugas, kuriomis šie paslaugų teikėjai sugeba konkuruoti idealios rinkos konkurencijos sąlygomis.


Paslaug paketas 3
Paslaugų paketas (3)

  • Vartotojų pirminiai poreikiai yra traktuojami kaip esminis poreikis, dėl kurio vartotojas kreipiasi į paslaugos teikėją.

  • Antriniai poreikiai – tai poreikiai, kurie nėra konkrečiu atveju esminiai, bet jie didina pagrindinės paslaugos vertę, taupo paslaugų gavėjo laiką ir pinigus.


Paslaug paketas 4
Paslaugų paketas (4)

  • Papildomos paslaugos gali būti lengvinančios ir remiančios pagrindinę paslaugą.

  • Tarp remiančių ir lengvinančių paslaugų nėra labai griežtos ribos.


Paslaug paketas 5
Paslaugų paketas (5)

Paslaugų paketą sudaro:

  • apčiuopiama nauda;

  • neapčiuopiama nauda;

  • apčiuopiami elementai.


5 paslaug klasifikavimas bei j kriterijai
5. Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 1
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (1)

  • Kadangi paslaugų veikla yra labai įvairiapusė, atsiranda būtinybė šias veiklos rūšis suskirstyti į tam tikras grupes pagal jas jungiančius požymius, t, y. skirti atskiras paslaugų veiklos rūšis arba šakas.


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 2
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (2)

Klasifikavimo schemos paparastai skiriasi:

a) kriterijų sudėtingumu;

b) savo prigimtimi


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 3
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (3)

Paprastų klasifikacijų pagrindiniai požymiai pagal kuriuos gali būti klasifikuojamos paslaugos:

  • Paslaugos teikėjas;

  • Vartotojo dalyvavimo intensyvumas;

  • Paslaugų vartojimo motyvas;

  • Teikėjo motyvai;


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 4
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (4)

  • Paslaugų apčiuopiamumas;

  • Vartotojų ir teikėjų santykiai;

  • Rinkos segmentas.

    Kiti:

  • darbo sąnaudos;

  • Paslaugos teikimo vieta;

  • Pasiūlos pobūdis;

  • Funkcinė paslaugos paskirtis.


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 5
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (5)

Nagrinėjant sudėtingas klasifikavimo sistemas, paminėtini klasifikavimo būdai pagal paslaugų vartojimo vietą gamybos cirkuliacijos vartojimo grandinėje.


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 6
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (6)

Remiantis gamybos – cirkuliacijos – vartojimo grandinės logika, išskirtinos trys paslaugų grupės:

1) paslaugos, garantuojančios darbo procesą (transportas, tiekimas, sandėlių ūkis, atsargų sudarymas);

2) paslaugos, atliekančios cirkuliacijos funkciją;

3) paslaugos, atliekančios visuomenės reprodukcijos funkciją.


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 7
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (7)

Urugvajaus klasifikacija pateikia 12 grupių ir kiekviena iš šių grupių skaidoma į pogrupius, o šie – į atskiras paslaugų rūšis.

1. Verslo paslaugos;

2. Komunikacijos paslaugos;

3. Projektavimo ir su tuo susijusios inžinierinės paslaugos;


Paslaug klasifikavimas bei j kriterijai 8
Paslaugų klasifikavimas bei jų kriterijai (8)

4. Paskirstymo paslaugos;

5. Švietimo paslaugos;

6. Aplinkosaugos paslaugos;

7. Finansinės paslaugos;

8. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos;

9. Turizmo ir kelionių paslaugos;

10. Rekreacijos, kultūros bei poilsio paslaugos;

11. Transporto paslaugos;

12. Kitos paslaugos.



Paslaug grup s pagal j rezultato pob d 1
Paslaugų grupės pagal jų rezultato pobūdį (1)

  • Paslaugos savybės (neapčiuopiamumas, kintamumas ir pan.) lemia sunkumus matuojant paslaugų teikimo rezultatus, kadangi paslaugų veikla neturi nuo jos atsiskirusio, savarankiškai egzistuojančio materialiojo rezultato, kurį būtų galima išmatuoti įprastiniais būdais.

  • Tačiau yra didelis poreikis paslaugas išreikšti kiekybiniais rodikliais ir išmatuoti jų naudingumą.


Paslaug grup s pagal j rezultato pob d 2
Paslaugų grupės pagal jų rezultato pobūdį (2)

Paslaugų teikimo rezultatus bandoma grupuoti, atsižvelgiant į konkrečių paslaugų ypatumus.

J. Gadrey pasiūlė keturias paslaugų grupes pagal rezultato išreiškimo galimybes ir našumo analizės taikymo laipsnį.


Paslaug grup s pagal j rezultato pob d 3
Paslaugų grupės pagal jų rezultato pobūdį (3)

1. Paslaugos, kurioms yra būdingas atskirtas ir aiškiai apibrėžtas veiklos pagrindas (gerybė ar fizinis asmuo).

2. Neturinčios tiesioginio ryšio su materialiomis gėrybėmis paslaugos, tačiau susijusios su gamybos organizavimu.


Paslaug grup s pagal j rezultato pob d 4
Paslaugų grupės pagal jų rezultato pobūdį (4)

3. Susijusios su individų ugdymu paslaugos.

4. Paslaugos susijusios su ūkio ir visuomenės valdymu, visuomeninės paslaugos (pvz. administravimas, ūkio ir visuomenės valdymo paslaugos ir pan.).


7 paslaug kokyb
7. Paslaugų kokybė


Paslaug kokyb 1
Paslaugų kokybė (1)

  • Kokybės sampratos užuomazgų atsiradimas.

  • Kokybės sąvokos įvairiapusiškumas.

  • Pagrindiniai požiūriai į kokybę.


Paslaug kokyb 2
Paslaugų kokybė (2)

Du paslaugų kokybės aspektai:

  • Techninė (išorinė) kokybė;

  • Funkcinė (proceso) kokybė.


Paslaug kokyb 3
Paslaugų kokybė (3)

Vartotojo patirtą paslaugos kokybę suformuoja du kokybės aspektai, koreguojami įvaizdžio, kurį klientas susidaro teikėjo atžvilgiu. Įvaizdis turi lemiamą reikšmę paslaugos kokybės vertinimui.


Paslaug kokyb 4
Paslaugų kokybė (4)

Bendroji suvokta paslaugų kokybės samprata yra platesnė ir sudėtingesnė, nes vartotojo suvokta kokybė papildoma dar vienu aspektu – vartotojo laukiamos kokybės sąvoka.


Paslaug kokyb 5
Paslaugų kokybė (5)

Vartotojų norai ir lūkesčiai:

  • Baziniai;

  • Paprastieji;

  • Susižavėjimą keliantys.



Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 1
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (1)

  • Teikdamas paslaugą teikėjas negali vadovautis tik savo kokybės apibrėžimais, kaip jis suvokia paslaugų kokybę, nes šiuo atveju kokybės užtikrinimas bus neveiksmingas.

  • Paslaugų kokybė negali būti atskiriama nuo vartotojo suvokimo.


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 2
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (2)

Ch. Grönroos išskiria keturis paslaugų kokybės vertinimus:

1) bloga;

2) priimtina;

3) gera;

4) aukšta (labai gera).


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 3
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (3)

Paslaugų kokybės tyrimams plačiai taikomi įvairūs modeliai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes:

1) vartotojo kokybės suvokimo;

2) paslaugos teikimo proceso;

3) paslaugų teikimo sistemos.


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 4
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (4)

Paslaugų vartotojas paslaugų kokybę vertina kitais būdais nei paslaugos teikėjas.

Vartotojas, apibūdindamas paslaugų kokybę, paprastai nėra linkęs ją skaidyti į kažkokius vienetus, išsamiai analizuoti ir pan.


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 5
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (5)

Pagrindinės vartotojo vertinamos paslaugų savybės:

1. Paslaugų teikėjo veiklos pagrindinės charakteristikos.

2. Kainos ir kokybės santykis (paslaugos piniginė išraiška).


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 6
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (6)

A. Parasuramanas, V. Zitami ir L. Beris sukūrė paslaugų kokybės spragų modelį, kuriame išskyrė pagrindinius paslaugų kokybei keliamus reikalavimus.


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 7
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (7)

Spragos, kurios lemia paslaugos teikimo nesėkmę:

1. Spraga tarp vartotojų lūkesčių ir vadovybės suvokimo.

2. Spraga tarp vadovybės suvokimo ir paslaugų kokybės standartų.


Vartotojas pagrindinis paslaug kokyb s vertintojas 8
Vartotojas – pagrindinis paslaugų kokybės vertintojas (8)

3. Spraga tarp paslaugų kokybės standartų ir paslaugų teikimo.

4. Spraga tarp teikiamos paslaugos ir išorinės komunikacijos.

5. Spraga tarp gautų ir lauktų paslaugų.


9 vie oji paslauga vie j paslaug apmok jimas
9. Viešoji paslaugaViešųjų paslaugų apmokėjimas



Paskait os

Vyriausybės vaidmuo JAV ir Europoje padidėjo dėl susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).


Vertingos prek s 1
Vertingos prekės (1) susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).

  • Didėjantis vyriausybės vaidmuo;

  • Tam tikrų prekių vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo;

  • Ar ta prekė/paslauga yra svarbi visuomenei, sprendžia kolektyvas;


Vertingos prek s 2
Vertingos prekės (2) susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).

  • socialinių vertybių pasikeitimas;

  • Individualių prekių virtimas vertingomis;

  • Individualių – bendrų prekių pripžinimo vertingomis galimos problemos;


1 lent preki r ys ir joms b dingos savyb s
1 lent. Prekių rūšys ir joms būdingos savybės susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).


Vertingos prek s 3
Vertingos prekės (3) susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).

Visuomeninėmis prekėmis yra laikomos tokios gėrybės, kurias gaminant ir naudojant paliečiami ne tik paties naudotojo, bet ir kitų ūkio subjektų interesai.

Nekomercinės paslaugos – tai paslaugos, kurių tikslas nėra pelnas, o visuomenės poreikių tenkinimas.


Vie oji paslauga
Viešoji paslauga susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).

– valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridiniųasmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytaspaslaugas. Įstatymų nustatytaisatvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.


Nekomercini paslaug atsiradimo prie astys
Nekomercinių paslaugų atsiradimo priežastys: susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).

  • Rinkos ekonomika negali egzistuoti be tam tikrų ekonominės veiklos taisyklių;

  • Informacijos asimetrijos problema;

  • Visuomeninių prekių naudojimo ir išorinių pasekmių paskirstymo problema;

  • Socialinės pagalbos ir solidarumo problema.


2 lent nekomercini paslaug egzistavimo prie astys
2 lent. Nekomercinių paslaugų egzistavimo priežastys susidariusios žmonių nuomonės, jog „individualios ir bendrai mokamos prekės – maistas, išsilavinimas, viešasis transportas yra tokios vertingos, kad jų vartojimas žmonėms turi būti užtikrintas nepaisant vartotojų mokumo. Tad šias vertingas prekes vyriausybė ėmė arba susidijuoti, arba tiesiogiai gaminti ir tiekti jas didesniam pageidaujančiųjų skaičiui (kartais prievarta, pvz., išsilavinimą).


Paskait os

  • Nors nekomercinės paslaugos patenka vartotojams, aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

  • Nekomercines paslaugas gauname tiesiogiai, aplenkiant rinkos kanalus, vadovaujantis kriterijumi – “kam labiausiai reikia, o ne kas daugiausiai moka”.


Vie j paslaug apmok jimas 1
Viešųjų paslaugų apmokėjimas (1) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Viešosios paslaugos - įstatymais ar savivaldybės tarybos teisės aktais reglamentuota specialių įstaigų ir organizacijų veikla, įgyvendinant nustatytos apimties, kokybės ir vertės specialias savivaldybės funkcijas ir įsipareigojimus bendruomenei arba gyventojams, finansuojamas arba biudžeto, arba specialių rinkliavų, arba pagal sutartinį atlygį gautomis lėšomis.


Vie j paslaug apmok jimas 2
Viešųjų paslaugų apmokėjimas ( aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis. 2)

Iš esmės visos administracinės, komunalinės, socialinės ar kitokios paslaugos yra ūkinė veikla, nes už jų teikimą bendruomenei ir gyventojams yra mokama.

Mokesčiai, kuriuos moka:

  • Gyventojai (fiziniai asmenys);

  • Įmonės (juridiniai asmenys).


Vie j paslaug apmok jimas 3
Viešųjų paslaugų apmokėjimas (3) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Finansavimo šaltiniai pagal nekomercinių paslaugų tiekėjų tipus:

  • Valstybinės nekomercinės organizacijos;

  • Ne vyriausybinės (ne pelno) organizacijos.


Vie j paslaug apmok jimas 4
Viešųjų paslaugų apmokėjimas (4) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Valstybinės nekomercinės organizacijos lėšų šaltiniai:

  • Biudžetinis finansavimas;

  • Mokestis už paslaugas;

  • Mišrus.


Vie j paslaug apmok jimas 5
Viešųjų paslaugų apmokėjimas (5) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Ne vyriausybinės (ne pelno) organizacijų finansavimo šaltiniai:

  • Dotacija;

  • Mokestis tam tikroms paslaugoms;

  • Vyriausybės parama (grantai programoms).


Galimi paramos tiek jai
Galimi paramos tiekėjai: aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

  • pavieniai asmenys;

  • smulkios ir vidutines organizacijos;

  • dideles institucijos (valstybinės struktūros arba stambūs užsienio fondai).


10 vie j paslaug organizavimas ir teikimas
10. Viešųjų paslaugų organizavimas ir teikimas aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.


S varbiausi preki tiekimo proceso dalyvi ai
S aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis. varbiausi prekių tiekimo proceso dalyviai:

  • paslaugos vartotojas,

  • paslaugos gamintojas;

  • organizatorius, aprūpinantis paslauga, arba teikėją.


Organizatori us
Organizatori aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis. us

Organizatoriaus atsakomybė už kolektyvines prekes:

  • surinkti mokesčius,

  • nuspręsti, kokios paslaugos turi būti numatytos, koks bus paslaugų lygis bei išlaidos,

  • paskirti (išrinkti) gamintoją.


Paslaugos gamintoj as
Paslaugos gamintoj aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis. as

Paslaugos gamintojas tiesiogiai atlieka darbą arba pasirūpina tiekėju, kuris aptarnauja vartotoją. Gamintojas gali būti, bet ne visada, valstybinė įstaiga, vietinė arba federalinė savivalda, savanoriška gyventojų asociacija, privati firma arba atskirais atvejais ir pats vartotojas.


Vie j paslaug grup s
Viešųjų paslaugų grupės aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Grupuojama pagal:

  • paslaugas teikiančias institucijas;

  • teikėjus ir teikimo mechanizmus.


11 vie j paslaug teikimo administravimas
11. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.


Vie j paslaug teikimo administravimas 1
Viešųjų paslaugų teikimo administravimas (1) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

LR teisinėje sistemoje viešųjų paslaugų teikimo administravimas yra išskiriamas kaip viena iš Lietuvos viešojo administravimo sričių.


Vie j paslaug teikimo administravimas 2
Viešųjų paslaugų teikimo administravimas (2) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

Nuo viešųjų paslaugų yra atskiriamos administracinės paslaugos, t.y. paslaugos, kurias teikia viešojo administravimo subjektai

a) išduodami asmenims dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus;

b) teikiant įstatymų nustatytą informaciją;

c) vykdant administracinę procedūrą.


Vie j paslaug teikimo administravimo turinys
Viešųjų paslaugų teikimo administravimo turinys: aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

1) viešųjų paslaugų teikimo taisyklių ir režimo nustatymas;

2) viešųjų įstaigų steigimas arba leidimų, teikti viešąsias paslaugas, išdavimas kitiems asmenims;

3) viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.


12 vie j paslaug srities mechanizmai
12. Viešųjų paslaugų srities mechanizmai aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.


Vie j paslaug srities mechanizmai 1
Viešųjų paslaugų srities mechanizmai (1) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

  • Valstybinė paslauga;

  • Tarpžinybinis susitarimas;

  • Valstybės institucijų parduodamos paslaugos;


Vie j paslaug srities mechanizmai 2
Viešųjų paslaugų srities mechanizmai (2) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

  • Sutartys;

  • Privilegijos;

  • Dotacijos;


Vie j paslaug srities mechanizmai 3
Viešųjų paslaugų srities mechanizmai (3) aplenkdamos rinkos kanalus, tačiau jų vaidmuo ūkyje ir rinkos funkcionavime yra gana didelis.

  • Garantijos;

  • Rinka;

  • Savanoriškos paslaugos;

  • Savitarna.



Vie j paslaug srities mi rieji ir daliniai mechanizmai 1
Viešųjų paslaugų srities mišrieji ir daliniai mechanizmai (1)

Atsižvelgiant į paslaugos specifiką, galima taikyti tai pačiai paslaugai įvairius, mišrius ar dalinius mechanizmus.


Vie j paslaug srities mi rieji ir daliniai mechanizmai 2
Viešųjų paslaugų srities mišrieji ir daliniai mechanizmai (2)

Įvairiūs mechanizmai reiškia, kad tai pačiai viešajai paslaugai organizuoti (pvz. parkams ir rekreacijai) gali būti taikomi skirtingi mechanizmai (pvz. taikant valstybinės paslaugos mechanizmą, gali būti atliekamas municipalinis parkų valdymas; sutarties – miestas samdo privačią firmą medžiams ir žolei pjauti ir pan.)


Vie j paslaug srities mi rieji ir daliniai mechanizmai 3
Viešųjų paslaugų srities mišrieji ir daliniai mechanizmai (3)

Organizuojant vienos rūšies paslaugą, kartais yra taikoma daugiau nei vienas mišrusis mechanizmas. Pavyzdžiu gali būti taikoma koncesinė autobusų linija, gaunanti iš valstybės eksploatacinę subsidiją, arba kitaip tariant dotaciją, taiko mišrųjį mechanizmą.


Vie j paslaug srities mi rieji ir daliniai mechanizmai 4
Viešųjų paslaugų srities mišrieji ir daliniai mechanizmai (4)

Įprastai šias paslaugas galima įvardinti kaip atskirų, bet tarpusavyje susijusių veiklos būdų kompleksą. Tai reiškia, jog skirtingus mechanizmus galima taikyti skirtingoms paslaugos sudėtinėms dalims.



Tarp inybinis susitarimas
Tarpžinybinis susitarimas mechanizmai (4)

  • Tarpžinybinio susitarimo metu viena valstybinė institucija samdo kitą valstybinę instituciją ir sumoka jai už suteiktą paslaugą.


Sutartys
Sutartys mechanizmai (4)

  • Valdžios institucijos sudaro prekių ir paslaugų teikimo sutartis ne tik vienos su kitomis, bet ir su privačiomis firmomis bei su nekomercinėmis organizacijomis.


Trij pagrindini sutarties faktori s veika
Trijų pagrindinių sutarties faktorių sąveika: mechanizmai (4)

  • Viešosios vertybės;

  • Viešoji teisė, arba institucija ir organizaciniai susitarimai;

  • Paslaugų savybės ir jų rinkos.


Sutarties faz s
Sutarties fazės: mechanizmai (4)

  • apsprendžiama gaminti ar įsigyti paslaugas;

  • pasirenkami paslaugos tiekėjai-gamintojai;

  • išdėstomos kontrolės priemonės sutarties įgyvendinimo procese.


Privilegijos
Privilegijos mechanizmai (4)

  • Privilegijų mechanizmas yra taikomas, siekiant suteikti monopolines teises privačiai firmai dėl konkrečios viešosios paslaugos teikimo, paprastai kainos reguliavimą paliekant valdžios institucijai.