LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius BUDRYS

1. Strategijos „Europa 2020“ prioritetų energetikos srityje įgyvendinimas Nacionalinėje reformų dienotvarkėje LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius BUDRYS

2. Strategija „Europa 2020“ • Visai ES nustatyti 5 pagrindiniai siekiai, pagal kuriuos kasmet vertinama kiekvienos šalies pažanga, daroma siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. • 5 pagrindinių siekių pagrindu kiekviena ES šalis, atsižvelgdama į savo padėtį ir aplinkybes, parengia Nacionalines reformų programas.

3. 5 pagrindiniai ES siekiai 2020 metams 1. Užimtumas 75 % 20–64 amžiaus žmonių turėtų turėti darbą 2. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) bei inovacijos 3 % ES BVP turėtų būti investuojami į MTTP bei inovacijas (viešosios ir privačiosios investicijos) 3. Klimato kaita ir energija Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % (arba net 30 %, jei tam bus tinkamos sąlygos), palyginti su 1990 m. lygiu 20 % energijos turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą

4. 5 pagrindiniai ES siekiai 2020 metams 4. Švietimas • Užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 % • Užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 % 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą 5. Skurdas ir socialinė atskirtis • Bent 20 milijonų sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių (arba žmonių, kuriems tai gresia) skaičių

5. EP rezoliucijos „Dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau“ projekto nuostatos • Lisabonos sutartimi nustatytas konkretus teisinis pagrindas vystyti ES energetikos politiką, kurią įgyvendinant skatinamos energijos tinklų jungtys, būtinos pasiekti kitiems ES energetikos politikos tikslams, t. y. užtikrinti energijos produktų rinkos veiklą, energijos veiksmingumą ir atsinaujinančių šaltinių energijos naudojimą, taip pat saugų tiekimą, • nemodernizavus Sąjungos energetikos infrastruktūros ir nepritaikius jos pagal tausios energijos gamybos ir vartojimo modelį gali nepavykti pasiekti 2020 m. numatytų energetikos ir kovos su klimato kaita tikslų ir iškilti grėsmė ilgalaikiam ES tikslui iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, • norint užtikrinti konkurencingas energijos kainas, saugumą ir tvarumą būtina atvira, integruota ir konkurencinga ES energijos produktų rinka,

6. EP rezoliucijos „Dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau“ projekto nuostatos • valstybių narių tinklų tarpusavio jungčių pajėgumai nepakankami ir kai kurie regionai toliau lieka izoliuoti, • norint užtikrinti, kad valstybės narės būtų išties solidarios, svarbu užtikrinti alternatyvius tiekimo ir tranzito maršrutus ir naujas tinklų jungtis, • planuojamos energijos infrastruktūros turi atitikti ilgalaikius ES kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus, • energijos veiksmingumas – galinga ir sąnaudų požiūriu naudinga priemonė norint užtikrinti, kad ateityje būtų naudojama tvari energija, ir ją taikant būtų galima iš dalies apriboti investicijų į energetikos infrastruktūrą būtinybę, • tiesiant pažangius tinklus ir naudojant pažangius skaitiklius užtikrinama galimybė veiksmingai susieti energijos gamybą, energijos perdavimą ir jos vartotojus

7. Nacionalinės reformų programos • Nacionalinės reformų programos - pagrindinė strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu priemonė. • Šias programas vyriausybės parengia kiekvienų metų balandį kartu su stabilumo ir konvergencijos programomis. • Nacionalinėse reformų programose nustatomi nacionaliniai tikslai, susiję su ES masto pagrindiniais tikslais, ir paaiškinama, kaip vyriausybės ketina juos pasiekti bei įveikti ekonomikos augimo kliūtis. • Programose nustatoma, kas, kada ir kokių priemonių imsis bei kokios numatomos biudžeto išlaidos.

8. Nacionalinė reformų darbotvarkė Nacionalinės reformų programos Darbotvarkėje taip pat pateikiamos pagrindinės prioritetinių veiksmų krypčių įgyvendinimo priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai ir numatytas finansavimas: • Vidutinės trukmės makroekonominis ūkio raidos scenarijus • Kliūčių ekonomikos augimui šalinimas • ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Pažangus ekonomikos augimas • ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas • ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Integracinis ekonomikos augimas

9. Nacionalinė reformų darbotvarkė Kliūčių ekonomikos augimui šalinimas Vystant ekonomikos infrastruktūrą Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:  integruotis į Europos elektros energetikos tinklus ir sistemą;  sukurti funkcionuojančią dujų rinką;  gerinti transporto infrastruktūros išvystymą, techninius parametrus ir paslaugų kokybę;  sukurti pakankamą ir efektyvią aplinkosaugos infrastruktūrą;  plėtoti informacines ir ryšių technologijas.

10. Nacionalinė reformų darbotvarkė Kliūčių ekonomikos augimui šalinimas • Prioritetines veiksmų kryptis įgyvendins Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija (projektas), kuria siekiama: • iki 2020 metų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę; • pakloti pamatus energetikos sektoriaus konkurencingumui ir darniam vystymuisi; • užtikrinti ilgalaikius vartotojų interesus.

11. Nacionalinė reformų darbotvarkė Kliūčių ekonomikos augimui šalinimas Nacionalinės reformų programos Numatytos priemonės: • integracija į Europos elektros energetikos sistemas užbaigiant Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį LitPol Link ir Lietuvos–Švedijos elektros jungtį NordBalt sujungiant Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos kontinentiniu tinklu darbui sinchroniniu režimu; integruojantis į Europos elektros rinkas; • pakankamų vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimas, siekiant patenkinti šalies elektros energijos paklausą 2020 metais statant Visagino atominę elektrinę, didinant elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių apimtį; • 3-iojo ES energetikos paketo įgyvendinimas atskiriant perdavimo veiklą nuo tiekimo ir kitų veiklų; • elektros rinkos liberalizavimas; • gamtinių dujų sektoriaus vystymas: planuojama statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, įrengti gamtinių dujų saugyklą bei pastatyti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį, kuri sujungtų Lietuvos dujų sistemą su ES dujų tinklais. Siekiant paskatinti konkurenciją dujų sektoriuje, dujų rinka bus liberalizuojama atskiriant tiekimo ir perdavimo veiklas.

12. Nacionalinė reformų darbotvarkė ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas Didinant AEI sunaudojimą Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:  sudaryti palankesnes administracinio reguliavimo ir prieigos prie infrastruktūros sąlygas AEI plėtrai;  įtraukti savivaldybių institucijas į AEI plėtros politikos įgyvendinimą;  remti mokslinius tyrimus ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą AEI srityje.

13. Nacionalinė reformų darbotvarkė ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas Nacionalinės reformų programos Prioritetines veiksmų kryptis įgyvendins Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, kuria siekiama: • didinant AEI dalį šalies energijos balanse, elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose kuo geriau patenkinti energijos poreikį vidaus ištekliais, • atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro, taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę • prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

14. Nacionalinė reformų darbotvarkė ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas 2011-2020 m. veiksmų plane numatoma: • nustatyti bendrąją skatinimo sistemą AEI naudojimui; • įpareigoti savivaldybes skatinti AEI naudojimą per savivaldybių 2011-2020 m. plėtros veiklos planus; • finansuoti AEI srities bandomuosius projektus; • gerinti visuomenės informavimą ir švietimą AEI klausimais; • vykdyti nacionalinę mokslo programą „Ateities energetika“, kitas mokslinių tyrimų programas AEI srityje, užtikrinti šalies energetinį saugumą.

15. Nacionalinė reformų darbotvarkė ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas • Didinant energijos vartojimo efektyvumą Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis: •  vykdyti su darnios plėtros tikslais suderintą energetikos politiką; •  didinti energijos vartojimo efektyvumą būsto, energetikos, paslaugų, pramonės, viešajame ir transporto sektoriuose; •  sustiprinti energijos efektyvumo priemonių taikymą regioniniu lygmeniu; • ugdyti visuomenę energijos vartojimo efektyvumo klausimais. • Prioritetines veiksmų kryptis įgyvendins Energijos efektyvumo veiksmų planas, kuriuo numatoma: • renovuoti būstą, modernizuoti viešąjį transportą ir pagerinti kelių infrastruktūrą; • viešinti savivaldybių gerosios praktikos energijos vartojimo efektyvumo didinime pavyzdžius, savivaldybėms planuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir veiksmus; • tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą apie energijos efektyvumo didinimo būdus bei didinti suinteresuotumą juos įgyvendinti. • Taip pat Daugiabučių namų modernizavimo programa, Valstybės projektai „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“.

16. Nacionalinė reformų darbotvarkė ES2020 prioritetų įgyvendinimas: Tvarus ekonomikos augimas Įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimo rodiklį Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:  mažinti energetikos, pramonės, transporto, žemės ir miškų ūkių sektorių, taip pat namų ūkio sektoriaus neigiamą poveikį klimato kaitai;  didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą;  didinti būsto energetinį efektyvumą;  didinti atliekų energetinių išteklių panaudojimą;  vystyti mokslinius tyrimus ir ugdyti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos srityje. Prioritetines veiksmų kryptis įgyvendins Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 m. nacionalinė strategija, kuria siekiama 2008–2012 m. laikotarpiu išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį sumažinti 8 procentais, o iki 2020 m. – bent 20 proc., palyginti su 1990 m.

17. NACIONALINIŲ KIEKYBINIŲ RODIKLIŲ ESAMA SITUACIJA IR PROJEKCIJOS 2015, 2020 METAMS (energetika)

18. LIETUVOS NACIONALINĖJE REFORMŲ DARBOTVARKĖJE NUMATYTŲ PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS (energetika)

19. AČIŪ UŽ DĖMESĮ