8 TEMA. PREJUDICINIAI SPRENDIMAI: SESV 267 STR.

1. 8 TEMA. PREJUDICINIAI SPRENDIMAI: SESV 267 STR.

2. Rekomenduojama literatūra: • Kūris, P. Prejudicinio sprendimo procedūra Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Jurisprudencija. 2006, 6(84): 7–15; • Kūris, P. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo veiklos aktualijos. Jurisprudencija. 2007 7(97); 7–16; • Vėgėlė, I. Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą. Jurisprudencija. 2007, 7(97): 39–45; • Pabijanskas, K. Kada nacionaliniams teismams (ne)reikia kreiptis dėl prejudicinio sprendimo? Justitia. 2006, 3(51): 10–17; • Regina Valutytė. Teisinės pasekmės pažeidus pareigą kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo. Jurisprudencija. 2010, 3(121), p. 177–194.

3. ES sutarties 19 str. numatyta, kad ESTT užtikrina, kad aiškinant ir taikant Sutartis būtų laikomasi teisės. ESTT taiko ir aiškina ES teisės normas tiesioginių ieškinių ir netiesioginių ieškinių atvejais.

4. Netiesioginiai ieškiniai – tai atvejai, kada į ESTT kreipiasi valstybės narės nacionalinis teismas, kuris susiduria su ES teisės taikymu, dėl ES teisės normos galiojimo (išsk. Sutartis) arba išaiškinimo, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą. Todėl vadinama nac. Teismo kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo.

5. Prejudicinio sprendimo teisinis pagrindas yra SESV 267 straipsnis • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: • a) Sutarčių išaiškinimo; • b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teismą. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendimą priima kiek galima greičiau.

6. Kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo pagrindai • Sutarčių aiškinimas (terminas „sutartis“ apima steigimo sutartis su pakeitimais ir papildymais bei protokolus); • Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimas ir išaiškinimas (tai apima ES institucijų priimtus privalomojo ir neprivalomojo pobūdžio aktus, ES sudarytus tarptautinius susitarimus);    Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ESTT turi teisę  aiškinti ir nerašytinę ES teisės dalį, t. y. ES teisės principus.

7. Prejudicinio sprendimo tikslingumas: • vieningo ES teisės taikymo ir aiškinimo užtikrinimas valstybėse narėse. “prejudicinio sprendimo esmė yra apsaugoti Sutartimis sukurtos teisės pobūdį, o tikslas yra užtikrinti, kad visomis aplinkybėmis visose valstybėse narėse ši teisė būtų vienoda“ (Byla 166/73, Rheinmühlen)

8. Prejudicinio sprendimo tikslingumas: • Prejudicinis sprendimas: • užtikrina ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą, kuris yra labai svarbus siekiant ES teisės • Užtikrina individualių asmenų teisių apsaugą. Tai ypač svarbu dėl to, kad privačių asmenų teisė kreiptis į ESTT tiesiogiai yra ribota.

9. ESTT jurisdikcijos priimti prejudicinius sprendimus ribojimas: • SESV 275 str.” Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei jų pagrindu priimti aktai”. • SESV 276 str. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo įgaliojimus, susijusius su trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 ir 5 skyrių nuostatomis dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, nepriklauso prižiūrėti, ar valstybės narės policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų atliktos operacijos yra teisėtos ar proporcingos arba kaip valstybės narės vykdo joms priklausančias pareigas palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti vidaus saugumą. • Protokolo (Nr. 36) dėl Lisabonos sutarties pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnis: visiška ESTT jurisdikcija ex trečiojo ramsčio srityje bus taikoma tik praėjus penkeriems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo

10. Lisabonos S naujovės: I. Naujovės, susijusios su ramsčių panaikinimu: 1.1. Pagal Lisabonos sutartį policijos ir baudžiamosios teisės sritis priskiriama bendrajai teisei, ir į Teisingumo Teismą gali kreiptis visi teismai. Vis dėlto pereinamojo laikotarpio nuostatose numatyta, kad tokia visiška jurisdikcija bus taikoma tik praėjus penkeriems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Taigi šiuo laikotarpiu prašymus priimti prejudicinį sprendimą dėl šių aktų gali pateikti tik tų valstybių narių teismai, kurios pripažino Teisingumo Teismo jurisdikciją kiekviena atskirai nurodydama, ar kreiptis į Teisingumo Teismą gali visi jos teismai, ar tik tie, kurių sprendimai toliau teismine tvarka neskundžiami. • Iki Lisabonos S: Amserdamo sutartimi pagal ES S 35 str. buvo pripažinta fakultatyvinė ETT jusricdikcija priimti prejudicinius sprendimus Ex trečiojo ramsčio srityje.

11. Lisabonos S naujovės 1.2. Pagal Lisabonos S laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje TT įgyja jurisdikciją pagal bendrąją teisę: į TT gali kreiptis visi nacionaliniai teismai – jų ratas neberibojamas paskutinės instancijos teismais; TT gali priimti prejud. spr. dėl viešosios tvarkos priemonių atliekant tarpvalstybinę kontrolę. • Iki Lisabonos S: Pagal EB S 68 str. buvo ribojama ETT jurisdikcija priimti prejudic. spr. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje: į ETT galėjo kreiptis nacionaliniai teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka neskundžiami. Taip pat ETT jurisdikcijai nepriklausė priimti prejudic. spr. dėl viešosios tvarkos palaikymo bei vidaus saugumo užtikrinimo.

12. Lisabonos S naujovės II. Dėl prejudicinio sprendimo procedūros: • Pagal Lisabonos S numatyta prejud. spr. priėmimo skubos tvarka procedūra, kuri taikoma nacionaliniam teismui nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu. Žr.: 2008 m. kovo 1 d. įsigaliojusią prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą (PPU), taikomą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei.

13. Lisabonos S naujovės III. Išplėstas institucijų, dėl kurių priimtų sprendimų galima prašyti priimti prejud. spr., ratas. 3.1. Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra nuo šiol taikoma ir dėl Sąjungos įstaigų ir organų priimtų aktų. • Iki Lisabonos sutarties – tik dėl Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų aiškinimo, kai tuose statutuose tai buvo numatyta. 3.2. Teisingumo Teismo atliekama priežiūra išplečiama ir Europos Vadovų Tarybos akto, priimto šiai Tarybai nustačius, kad yra akivaizdi rizika, jog tokia valstybė narė rimtai pažeidžia tam tikras vertybes (pagarbą žmogaus orumui, pagarbą žmogaus teisėms ir t. t.), teisėtumo.

14. Lisabonos S naujovės IV. Dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai suteikiama tokia pati teisinė galia, kaip ir Sutartims. Ja inkorporuojami „konstituciniai principai“, dėl kurių Teisingumo Teismas gali priimti sprendimus. Tačiau Chartija negalima remtis prieš Jungtinę Karalystę ir Lenkiją, kurioms taikoma išimtis.

15. Dėl Bendrojo teismo kompetencijos (Nicos sutartis) • Pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį konkrečiose Statuto nustatytose srityse Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ir spręsti klausimus, pateiktus pagal 267 straipsnį dėl prejudicinio sprendimo. • Kol neatlikti atitinkami Statuto pakeitimai, Teisingumo Teismas lieka vienintelis turintis jurisdikciją spręsti prejudicine tvarka.

16. Valstybės narės teismo sąvoka • Valstybės narės teismo sąvoką, TT traktuoja kaip savarankišką ES teisės sąvoką. • Ją TT aiškino keliasdešimtyje priimtų sprendimų. Dažniausiai tai daroma sprendžiant prejudicinio sprendimo priimtinumo klausimą.

17. Valstybės narės teismo sąvoka • Sutarties nuostatose vartojant „sąvokas „valstybės narės teismai“ arba „nacionaliniai teismai“ apibrėžiamos institucijos, esančios valstybių narių teismų sistemos dalimi, ir priklausančios bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismams (ETT byla 82/71 S.A.I.L.).

18. Valstybės narės teismo sąvoka • Kitos ginčus sprendžiančios institucijos, kurios pagal nacionalinę teisę nėra laikomos teismų sistemos dalimi: • Pats Teismas aiškindamas SESV 267 straipsnį suformulavo keletą svarbių kriterijų sąlygojančių institucijos, kaip teismo apibrėžimą, pagal kuriuos teismu iš vienos pusės suprantama instituciją, kuri tokia laikoma pagal nacionalinę teisę, iš kitos pusės instituciją, tokia nesanti pagal nacionalinę teisę, bet tenkinanti tam tikrus Teismo nustatytus būdingus kriterijus.

19. Valstybės narės teismo sąvoka Kriterijai (ETT byla C-54//96 Dorsch Consult 23 punktas): • įsteigta vadovaujantis teisės aktais; • veikla pasižymi tęstinumu; • sprendimai yra privalomi; • procedūra yra inter partes (tarp šalių) ir turi ginčo pobūdį; • priimant sprendimą yra vadovaujamasi įstatymais ir kitais teisės aktais; • jos nariai yra paskirti valstybės valdžios; • institucijos nepriklausomumas. Nustatant, ar institucija yra teismas SESV 267 str. prasme reikia atsižvelgti į „visumą požymių“, kurie padėtų padaryti galutinę išvadą.

20. Valstybės narės teismo sąvoka • Pvz: LR konkurencijos taryba, LR vartotojų apsaugos tarnyba, LR mokestinių ginčų komisija – galėtume daryti prielaidą, kad atitinka šiuos kriterijus.

21. Valstybės narės teismo sąvoka. Arbitražai • TT: • Arbitražai gali būti laikomi „teismu“, kai jie turi „viešąjį elementą“ t.y. arbitražų veikloje tam tikras vaidmuo tenka ir valstybės valdžios institucijoms. • TT nėra aiškiai nustatęs „viešojo elemento“ kriterijų.

22. Valstybės narės teismo sąvoka. Arbitražai • ETT byla 109/88: ginčas kilo tarp Danijos tarnautojų profesinės Sąjungos ir Danijos darbdavių asociacijos dėl kolektyvinės sutarties aiškinimo. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Danijos darbo ginčų arbitražo tarybą. • TT:ši Taryba patenka į “teismų“ sąvoką. Į Tarybą buvo kreiptasi ne pagal sutarties arbitražinę išlygą, o pagal Danijos teisę, nustatančią, kad kilus tokio pobūdžio ginčui bet kuri šalis gali kreiptis į Arbitražo tarybą. Tarybos sudėtį ir procedūrą nustatė Danijos įstatymai; be to jos sprendimas buvo galutinis.

23. Valstybės narės teismo sąvoka. Arbitražai • ETT byla 102/81 Nordee/Mond: Privatus arbitražas ginčą nagrinėjo pagal sutarties, sudarytos tarp įvairių Vokietijos laivų statytojų, arbitražinę išlygą. Ši išlyga nustatė, kad visi tokio pobūdžio ginčai tenka arbitražui, ir panaikino paprastų teismų jurisdikciją. • ETT: Arbitražas nėra „teismas“ SESV 264 str. prasme, nes: a) įstatyme nebuvo nustatyta pareiga tokio pobūdžio ginčus perduoti nagrinėti arbitražui, šalys sudarydamos sutartį su arbitražine išlyga tokį veikimo būdą pasirinko savanoriškai; b) nebuvo jokio valstybės narės įsikišimo priimant sprendimą kilus ginčui kreiptis į arbitražą; c) nebuvo aišku, kad kokioje nors arbitražo procedūros stadijoje būtų įsikišusi valdžios institucija.

24. PREJUDICINIS PROCESAS • Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas vienintelis tiesiogiai žino bylos aplinkybes ir gali, atsižvelgdamas į jos ypatybes, geriausiai įvertinti, ar būtinas prejudicinis sprendimas, kad galėtų priimti savo sprendimą. • Nacionaliniai teismai nesaistomi proceso šalių iniciatyvos dėl prejudicinio spr.(ETT byla Cilfit ir kt., 283/81, 9 punktas).

25. PREJUDICINIS PROCESASŽr.: 2009 m. „Informacija dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2009/C 297/01) • Kurioje nacionalinio teisminio proceso stadijoje reikėtų pateikti klausimą arba klausimus, nacionalinis teisėjas nusprendžia pats. • TT rekomendacija: sprendimas pateikti prejudicinį klausimą būtų priimtas toje proceso stadijoje, kurioje nacionalinis teismas gali apibrėžti faktines ir teisines problemos aplinkybes, kad Teisingumo Teismas turėtų visą medžiagą, prireikus būtiną patikrinti, ar Sąjungos teisė taikytina pagrindinėje byloje. Geresnio teisingumo vykdymo sumetimais prejudicinį klausimą taip pat gali būti naudinga suformuluoti išklausius bylos šalis.

26. PREJUDICINIS PROCESASŽr.: 2009 m. „Informacija dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2009/C 297/01) • Sprendimas pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą turi būti lakoniškas, bet pakankamai išsamus ir jame turi būti pateikta visa reikšminga informacija, kad Teisingumo Teismas bei suinteresuoti asmenys, turintys teisę pateikti pastabas, galėtų lengvai suprasti pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes. Sprendime priimti prašymą dėl prejudicinio sprendimo visų pirma turi būti:

27. PREJUDICINIS PROCESASŽr.: 2009 m. „Informacija dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2009/C 297/01) • trumpai išdėstytas ginčo dalykas bei nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės arba bent paaiškintos preziumuojamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prejudicinis klausimas; • pateiktas nacionalinių nuostatų, kurios galėtų būti taikomos, turinys ir prireikus nurodyta su byla susijusi nacionalinių teismų praktika, kiekvienu atveju pateikiant tikslias nuorodas; • kiek įmanoma tiksliau nurodytos konkrečiam atvejui svarbios Sąjungos teisės nuostatos;

28. PREJUDICINIS PROCESASŽr.: 2009 m. „Informacija dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2009/C 297/01) • paaiškintos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą klausti dėl konkrečių Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, bei jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikytinų nacionalinės teisės aktų; • prireikus išdėstyta pagrindinės bylos šalių pateiktų argumentų santrauka. • jei įmanoma, glaustai nurodyti, kaip, jo manymu, reikėtų atsakyti į prejudicine tvarka užduotus klausimus.

29. PREJUDICINIS PROCESASŽr.: 2009 m. „Informacija dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (2009/C 297/01) • Prejudicinį klausimą ar klausimus reikėtų nurodyti atskiroje ir aiškiai išskirtoje sprendimo pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo dalyje, paprastai jo pradžioje arba pabaigoje. Jie turi būti suprantami neskaitant prašymo motyvų, kurie vis tik sudaro tinkamam įvertinimui būtiną kontekstą.

30. PREJUDICINIS PROCESAS TT gali atmesti pateiktą  prašymą, jei • akivaizdu, kad prašomas ES teisės normos išaiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis arba dalyku; • jeigu problema yra hipotetinė; • pateikiant prašymą nesant realiai teisinio ginčo; • Nepateikta faktinė ar teisinė informacija, būtina naudingai atsakyti į pateiktus klausimus (Žr. ETT byla C-238/05 Asnef-Equifax, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). • nepakankamai aiškiai suformuluotas faktinis ir teisinis pagrindas  (žr. ETT byla C-320/90 Telemarsicabruzzo, 5 punktas, byla C-205/05, Nemec 25, 26 punktai).

31. Prejudicinio sprendimo procedūra Žr.: • PROTOKOLAS (Nr. 3) DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTO • TEISINGUMO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO KONSOLIDUOTA VERSIJA (2010/C 177/01)

32. Prejudicinio sprendimo procedūra • Rašytinė proceso dalis ir Žodinė proceso dalis; • Pagreitinta procedūra (TT procedūros reglamento 62a straipsnis); • Sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra (taikoma laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sr,)(žr. TT procedūros reglamento 104 b str.).

33. PREJUDICINIS SPRENDIMAS DĖL SĄJUNGOS TEISĖS AKTO IŠAIŠKINIMO • Dėl Sutarčių išaiškinimo; • Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų išaiškinimo.

34. PREJUDICINIS SPRENDIMAS DĖL SĄJUNGOS TEISĖS AKTO IŠAIŠKINIMO • TT neaiškina nacionalinės teisės, – tokią kompetenciją turi tik nacionalinis teismas. • TT aiškindamas Sąjungos teisę neišsako savo nuomonės nei dėl nacionalinės teisės galiojimo Sąjungos teisės atžvilgiu, nei dėl jos taikymo konkrečioje byloje. • Teisingumo Teismas aiškina Sąjungos teisės nuostatas ir sprendžia jų galiojimo klausimą, o ne taiko jas pagrindinėje byloje nagrinėjamai faktinei situacijai. • Per prejudicinius sprendimus netiesiogiai tikrinama, ar nacionalinė teisė atitinka Sąjungos teisę.

35. PREJUDICINIS SPRENDIMAS DĖL SĄJUNGOS TEISĖS AKTO GALIOJIMO • Kaip ir ieškiniai dėl panaikinimo, prejud. spr. dėl Sąjungos teisės akto galiojimo yra Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolės būdas. • TT negali priimti prejud. spr. dėl Sutarčių ar jų pakeitimo, sutarčių priedų ir protokolų pripažinimo negaliojančiais. • TT laikosi taisyklės, kad nors prejudicinis prašymas yra pateikiamas dėl išaiškinimo, pats Teismas gali patikrinti, ar Sąjungos teisės aktas galioja.

36. Nacionalinio teismo teisė kreiptis ir pareiga kreiptis dėl prejud. spr. • SESV 267 str. 2,3 dalys.: • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teismą.

37. Nacionalinio teismo teisė kreiptis ir pareiga kreiptis dėl prejud. spr. Galutinės instancijos teismai pagal SESV 267 str. • Abstrakčioji doktrina- galutinės instancijos teismais pripažintini teismai, kurie nacionalinėje teismų hierarchijoje užima aukščiausią vietą, todėl jų sprendimai iš principo negali būti skundžiami. • Konkrečioji doktrina- galutinės instancijos teismu pripažintinas teismas, kurio sprendimo konkrečioje byloje negalima skųsti aukštesniam teismui. TT laikosi konkrečiosios doktrinos.

38. Nacionalinio teismo teisė kreiptis ir pareiga kreiptis dėl prejud. spr. • Reikia skirti prašymus dėl Sąjungos teisės aiškinimo ir prašymus dėl Sąjungos teisės aktų galiojimo.

39. Nacionalinio teismo pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės išaiškinimo • Nepaisant griežtos SESV 267 straipsnio 3 dalies formuluotės, pareiga kreiptis į TT išaiškinimo nėra absoliuti. • Išimtis nustatė TT dar ankstyvoje savo jurisprudencijoe. Tokiu būdu siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą (pranc. équilibre raisonnable) tarp poreikio išvengti bereikalingų kreipimųsi į TT ir būtinumo užtikrinti vienodą Sąjungos teisės taikymą

40. Nacionalinio teismo pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės išaiškinimo • Da Costa en Schaake, 28/62byla: Acte éclairé doktrina: nacionalinių teismų, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiami, pareiga kreiptis į ETT netenka savo tikslo ir prasmės, jei keliamas klausimas iš esmės yra tapatus tam, dėl kurio analogišku atveju jau buvo priimtas prejudicinis sprendimas.

41. Nacionalinio teismo pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės išaiškinimo Cilfit byloje TT nustatė dar kelias sąlygas, atleidžiančias nuo pareigos kreiptis: • iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (Cilfit byla, 10 punktas); • ETT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (pranc. acte éclairé doktrina) (Cilfit byla 13, 14 punktai); • tinkamas EB teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (tai vadinama acte clair doktrina) (Cilfit byla 16 punktas).

42. Nacionalinio teismo pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės išaiškinimo. • Nacionalinis teismas turi nevaržomą  teisę kreiptis į TT, jei, pavyzdžiui, TT anksčiau pateiktas prejudicinis sprendimas yra neaiškus arba nacionalinis teismas tokią  interpretaciją laiko klaidinga.

43. Nacionalinio teismo teisė ir pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės akto galiojimo • Valstybės narės teismai, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiami, privalo kreiptis į TT ir paprašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl šių aktų galiojimo. • Visi kiti teismai, kurie, nagrinėdami pagrindinę bylą, sprendžia klausimą dėl Sąjungos akto galiojimo, gali atmesti bylos šalių argumentus, prieš tai atlikę tyrimą, pavyzdžiui, susipažinę su jau priimtais prejudiciniais sprendimais. Tačiau jei lieka bent menkiausių abejonių, jie gali kreiptis į Teisingumo Teismą prašydami atsakyti, ar atitinkamas aktas galioja. Teisingumo Teismas nustatė, kad nacionalinis teismas pats negali pripažinti Sąjungos akto negaliojančiu, tačiau jis išsaugo galimybę konstatuoti, kad Sąjungos teisės aktas, dėl kurio pagrindinės bylos šalims iškilo abejonių, yra galiojantis (EBTT sprendimas Foto-Frost byloje, 314/85, 14,15 punktai).

44. Nacionalinio teismo pareiga kreiptis prejud. spr. dėl Sąjungos teisės akto galiojimo • EBTT sprendimas Gaston Schul byloje, C–461/03: sprendžiamas klausimas, ar paskutinės instancijos nacionalinis teismas privalo prejudicine tvarka kreiptis į TT dėl Sąjungos teisės akto galiojimo, kai TT jau yra pripažinęs atitinkamas panašaus teisės akto nuostatas negaliojančiomis. • TT sprendimas:„Cilfit sprendime pateiktas aiškinimas dėl išaiškinimo klausimų negali būti taikomas klausimams, susijusiems su Bendrijų aktų galiojimu“ [bylos 19 punktas]. Nacionaliniam teismui, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami, lieka pareiga pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl tokio teisės akto nuostatų galiojimo net ir tuo atveju, kai šis jau yra pareiškęs savo nuomonę dėl kitų panašaus Sąjungos teisės akto nuostatų negaliojimo [bylos 24–25 punktai].

45. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • Prejud. spr. sukelia teisines pasekmes nuo jo paskelbimo dienos. • Prejud. spr. turi poveikį tiek nacionaliniam teismui, kuris iškilus klausimui jo nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Teisingumo Teismą, tiek kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems jiems pateiktas bylas. • Prejud. spr. sprendžia teisės klausimus ir įpareigoja nacionalinį teismą vadovautis Bendrijos teisės akto nuostatų išaiškinimu pagrindinėje byloje [žr. EBTT sprendimas Benedetti/Munari 26 punktą]. • Nacionalinis teismas, kreipęsis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, turi įgyvendinti tai, ką savo sprendimu nusprendžia (pranc. dit pour droit) Teisingumo Teismas. • Jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalinę teisę gali būti skundžiamas, kiekvienas toliau klausimą sprendžiantis teismas turi vadovautis prejudiciniu sprendimu, nors ir išlaiko galimybę vėl kreiptis į Teisingumo Teismą. • Bet kuris nacionalinis teismas, spręsdamas bylą, neturi teisės savarankiškai aiškinti ankstesniame prejudiciniame sprendime Teismo išaiškintų teisės normų. Jis taiko jau pateiktą išaiškinimą.

46. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • Valstybės narės teismas, kuriam prejudicine tvarka jau yra atsakyta, turi teisę pateikti naują prejudicinį prašymą, jeigu tas teismas mano, kad to reikia sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti [žr. EBTT sprendimas Overland Footwear, C–379/00, EBTT sprendimas Overland Footwear, C–468/03]. Toks kreipimasis yra galimas, kai:

47. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • nacionaliniam teismui kyla neaiškumų dėl jau pateikto prejudicinio sprendimo turinio arba sunkumų tokį sprendimą taikant, • kai jis turi naują teisės klausimą, • kai pateikia naujų vertinimo elementų, galinčių nulemti kitokį Teismo atsakymą į jo jau nagrinėtą klausimą [EBTT sprendimas Pretore di Salỏ/X, 14/86, 12 punktas].

48. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • Prejudicinis sprendimas, kuriame konstatuojama, kad Sąjungos teisės aktas negalioja, turi erga omnes (liet. dėl visų; visiems) poveikį ir suponuoja panašią kaip ir sprendimas dėl Sąjungos teisės aktų panaikinimo situaciją. Tačiau nors Teismas jau yra priėmęs sprendimą atitinkamu klausimu, kiti nacionaliniai teismai turi galimybę, kai mano, kad to reikia, vėl kreiptis į TT.

49. TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • Sprendimai dėl Sąjungos teisės aktų išaiškinimo turi ex tunc poveikį (galioja atgal). TT pateiktu išaiškinimu atskleidžiamas ir patikslinamas konkretaus teisės akto turinys. Tai reiškia, kad konkretus teisės aktas turėjo būti taip suprantamas ir aiškinamas nuo pat jo įsigaliojimo dienos. • Sprendimai dėl Sąjungos teisės aktų galiojimo taip pat galioja atgal, negaliojančiu paskelbtas teisės aktas yra neteisėtas ab initio (nuo priėmimo momento) ir tik išimties atveju TT gali nukrypti nuo prejudicinio sprendimo galiojimo atgal principo.

50. Pasekmės pareigos kreiptis pažeidimo • 2003 m. Köbler byloje (Byla C-224/01, Gerhard Köbler v. Republik Österreich [2003] ECR I-10239) TT konstatavo, kad principas, pagal kurį valstybės narės yra įpareigotos atlyginti žalą, padarytą asmenims ES teisės pažeidimu, taikytinas ir tais atvejais, kai ES teisę pažeidžia galutinės instancijos teismas, ir kad kiekvienai valstybei narei paliekama teisė nustatyti instituciją, kuri būtų kompetentinga nagrinėti ginčus dėl žalos atlyginimo.