SVEIKATOS SĄVOKOS SAMPRATA

1. SVEIKATOS SĄVOKOS SAMPRATA Doc. dr. S. Ustilaitė

2. SVEIKATA HOLISTINIU POŽIURIU • SVEIKATOS SAMPRATOS MODELIAI • SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

3. Kas yra sveikata žmogaus (individo) požiūriu ?

4. INDIVIDO POŽIŪRIU TAI: Būsena, atsirandanti kaip trijų komponentų – biologinio, socialinio ir psichologinio sąveikos rezultatas

5. Biologinis komponentas apima normalų organizmo funkcionavimą; • Socialinis komponentas išreiškia tam tikroje visuomenėje susiklosčiusią sveikatos sampratą; • Psichologiniskomponentas apima asmens įsitikinimą savo sveikumu ir dvasinę būseną su visomis apraiškomis, išplaukiančiomis iš šio įsitikinimo

6. SVEIKATOS SĄVOKOS SAMPRATA

7. SVEIKATA • Normalus visų organizmo sistemų funkcionavimas • Normali biocheminių ir fiziologinių procesų eiga, sąlygojanti asmens išlikimą ir dauginimąsi

8. SVEIKATA Normalus funkcinis organizmo gebėjimas, kiekvienos organizmo sistemos pasirengimas atlikti visas jam būdingas funkcijas įprastinėmis sąlygomis,

9. SVEIKATA Būsena, kurios metu kiekviena ląstelė ir kiekvienas organas funkcionuoja visapusiškai ir idealiai dera su kūnu;

10. SVEIKATA Būsena, kai visos gyvybiškai svarbios žmogaus organizmo sistemos funkcionuoja maksimaliai intensyviai kaip dinaminis biologinių, fiziologinių ir psichinių organizmo sistemų išsaugojimo ir vystymosi procesas

11. Kas yra norma?

12. “SVEIKAS ASMUO YRA BET KURIS ŽMOGUS, KURIS NEBUVO PAKANKAMAI IŠTIRTAS” E. A. MURPHY

13. AR ŽMOGUS, ATRODANTIS IR BESIJAUČIANTIS SVEIKAS, YRA TIKRAI SVEIKAS?

14. SVEIKATA • Dinaminė organizmo ir aplinkos pusiausvyra, pasiekiama per medžiagos, energijos ir informacijos apykaitą

15. NORMA • Apskaičiuojama statistiškai 95 proc. tikslumu • Tikimybė, kad vienas iš dešimties tyrimų pasitaikys klaidingas yra apie 40 proc. • Jei žmogui daromi 25 tyrimai, tai galimybė apsirikti yra 72 proc.

16. 9 BINARINĖS SĄVEIKOS POROS ASMENYBĖ - SOCIUMAS ASMENYBĖ - TECHNOSFERA ASMENYBĖ – GAMTA INDIVIDUALYBĖ – SOCIUMAS INDIVIDUALYBĖ – TECHNOSFERA INDIVIDUALYBĖ – GAMTA ORGANIZMAS – SOCIUMAS ORGANIZMAS – TECHNOSFERA ORGANIZMAS - GAMTA

17. SVEIKATA • Visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas (PSO apibrėžimas). • Būsena, kurios metu žmogus jaučia fizinį ir psichinį komfortą su aplinka ir turi optimalias dalyvauti visuomenės gyvenime

18. SVEIKATOS APIBRĖŽIMO MODELIAI

19. 1. Medicininis, arba, funkcinis modelis Sveikata suprantama kaip ligos, jos simptomų nebuvimas, o fiziologinės funkcijos ir organizmo sistemų sąveika apibūdinama tik mediciniškai

20. 2. Biomedicininis modelis Sveikata yra organinių ir funkcinių sutrikimų nebuvimas, t. y. kai pats žmogus jaučiasi sveikas.

21. 3. BIOSOCIALINIS MODELIS Biologinių ir socialinių požymių, jų tarpusavio vienovės visuma. Rodikliai: sergamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, invalidumas, savižudybės, nelaimingi atsitikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, psichotropinių vaistų vartojimas ir t.t.

22. 4. Vertybinis socialinis modelis • Sveikata yra didžiausia žmogaus vertybė, būtina jo pilnaverčiam gyvenimui, visapusiškai saviraiškai. • Valstybės paskirtis kurti vienodas galimybes, tinkamas gyvenimo sąlygas kiekvieno žmogaus sveikatai

23. Integruotas sveikatos sąvokos apibrėžimo modelis • Visų lygių organizmo valdymo grandžių sugebėjimas išlaikyti sistemos stabilumą, pradedant ląsteliniu ir baigiant socialiniu, kultūriniu ir dvasiniu lygiais.

24. SVEIKATA YRA NE TIK LIGOS AR NEGALĖS NEBUVIMAS, BET VISIŠKA FIZINĖ, PSICHINĖ IR SOCIALINĖ GEROVĖ PSO, 1946

25. SVEIKATOS ELEMENTAI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠYS

26. NEGATYVUS SVEIKATOS ASPEKTAS: Negalavimas Liga Luošumas Negalė Invalidumas POZITYVUS SVEIKATOS ASPEKTAS: Pajėgumas Tikras gerbūvis Gyvenimo kokybė

27. NEGATYVUS SVEIKATOS ASPEKTAS • Fiziniu atžvilgiu negatyvioji sveikata gali pasireikšti (tiek epizodiškai, tiek ilgais laiko tarpais) kaip negalavimas, liga, sužalojimas, luošumas, ir visi šie pokyčiai gali būtis susiję, jeigu į juos žiūrėsime kaip į biologinės sistemos nepakankamumą, nenormalią (nefiziologinę) ir nepageidautiną būseną.

28. POZITYVUS SVEIKATOS ASPEKTAS • VISAPUSIŠKA ASMENS GEROVĖ/ GYVENIMO KOKYBĖ • žmogaus vidinis pasaulis, • žmogaus santykis su savo kūnu, kitais žmonėmis ir žmonių grupėmis • Santykis su materialiąja ir kultūrine aplinka, kurioje gyvena

29. Santykis tarp gerovės ir negatyvios sveikatos (pagal R.S. Oowie, C. Tannahill, A. Tannahill) • Žmogus, neturintis ligos požymių ir subjektyviai patiriantis visišką gerovę. Tai siekiama kiekvieno žmogaus būsena • Žmogus turi aiškių ligos požymių ir prastai vertina savo būklę (serga vėžiu, kenčia stiprų skausmą, jaučiasi nereikalingas) • Žmogus nesijaučia sergąs ir nėra objektyvių ligos požymių, bet vis dėlto jis nepatiria gyvenimo džiaugsmo. Jis psichiškai nepajėgus patirti gyvenimo džiaugsmo • Žmogus patiria gyvenimo džiaugsmą, nors jaučia akivaizdžius nesveikatos požymius

30. VEIKSNIAI LEMIANTYS SVEIKATĄ

31. SVEIKATĄ LEMIA: • PAVELDĖJIMAS (10-15 PROC.) • APLINKA: FIZINĖ, PSICHOLOGINĖ, SOCIALINĖ (30-40 PROC.) IR SVEIKATOS SAUGA (8-10 PROC.) • GYVENSENA (40-60 PROC.)

32. GYVENSENOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU GERSNE SVEIKATA: • REGULIARUS MAITINIMASIS 3 KARTUS PER DIENĄ • PUSRYČIŲ VALGYMAS • REGULIARI IR VIDUTINIO INTENSYVUMO FIZINĖ VEIKLA • 7-8 VAL. NAKTIES MIEGO • SVORIO NORMALIZAVIMAS • NERŪKYMAS • SAIKINGAS ARBA VISIŠKAS ALKOHOLIO NEVARTOJIMAS

33. Gyvensenos veiksnys: nesveika mityba

34. SVEIKATOS STIPRINIMAS TAI PROCESAS, SUTEIKIANTIS DAUGIAU GALIMYBIŲ RŪPINTIS SAVO SVEIKATA IR JĄ GERINTI

35. SIEKIANT STIPRINTI SVEIKATĄ SVARBU: • SUKURTI VISUOMENĖS POLITIKĄ, PADEDANČIĄ STIPRINTI SVEIKATĄ • SUKURTI APLINKĄ, PADEDANČIĄ GERINTI SVEIKATĄ • ĮTRAUKTI Į SVEIKATOS STIPRINIMĄ BENDRUOMENĘ • TOBULINTI INDIVIDUALIAS SVEIKATOS STIPRINIMO ŽINIAS BEI ĮPROČIUS • ORIENTUOTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMĄ Į LIGŲ PROFILAKTIKĄ

36. PRAKTINĖS SVEIKATOS STIPRINIMO SFEROS • SVEIKATOS UGDYMAS • LIGŲ PROFILAKTIKA • SVEIKATOS SAUGA

37. PABAIGA