socialini partneri darbdavi ir darbuotoj organizacij vaidmens didinimas darbo rinkoje n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Socialini? partneri? (darbdavi? ir darbuotoj? organizacij?) vaidmens didinimas darbo rinkoje PowerPoint Presentation
Download Presentation
Socialini? partneri? (darbdavi? ir darbuotoj? organizacij?) vaidmens didinimas darbo rinkoje

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 41

Socialini? partneri? (darbdavi? ir darbuotoj? organizacij?) vaidmens didinimas darbo rinkoje - PowerPoint PPT Presentation


  • 571 Views
  • Uploaded on

Socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų) vaidmens didinimas darbo rinkoje. Parengė: Ramunė Valeikaitė- Časnovičienė. Socialinė partnerystė.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Socialini? partneri? (darbdavi? ir darbuotoj? organizacij?) vaidmens didinimas darbo rinkoje' - liam


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
socialini partneri darbdavi ir darbuotoj organizacij vaidmens didinimas darbo rinkoje

Socialinių partnerių (darbdavių ir darbuotojų organizacijų) vaidmens didinimas darbo rinkoje

Parengė: Ramunė Valeikaitė- Časnovičienė

socialin partneryst
Socialinė partnerystė
  • Socialinė partnerystė vystoma per socialinį dialogą, kuris gali būti suprantamas derybų ir konsultacijų procesas tarp svarbiausių socialinių partnerių – valstybinių, darbdavių ir profesinių sąjungų institucijų.
  • Dialogas tarp Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų konfederacijų yra viena iš labiausiai paplitusių socialinio dialogo formų.
  • Trišalis bendradarbiavimas remiasi derybomis, kurių metu šalys prisiima įsipareigojimus laikytis susitarimų arba veda konsultacijas su Vyriausybe.
  • Trišalis bendradarbiavimas gali vykti nacionaliniu, šakiniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu.
  • Pagrindinis dalyvavimo trišaliame bendradarbiavime tikslas yra keistis informacija, siekti interesų balanso, gauti pagrindinių socialinių partnerių pritarimą Vyriausybės politikai, formuoti socialinę – ekonominę politiką, kuri atspindėtų partnerių požiūrį ir interesus.
lietuvos respublikos tri al taryb a
Lietuvos Respublikos trišalė taryba
  • Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančios Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija bei darbuotojams atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
  • Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacija siekdamos darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą, mažinti socialinę atskirtį ir skurdą bendrai nutarė tęsti ir tobulinti 2005 m. birželio 13 d. suVyriausybe pasirašytą susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo.
  • Pasirašyta darbdavių ir darbuotojų atstovų tarpusavio pripažinimo socialinėje partnerystėje deklaracija, kuriai 2007 m. spalio 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba.
  • Šis reikšmingas socialinės partnerystės aktas parodo socialinių partnerių vieningumą ir norą siekti darbdavių ir darbuotojų interesų pusiausvyros bei palaikyti socialinę santarvę, norą atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus
tri al taryba
Trišalė taryba
  • Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei.
  • Tarybos veikla demokratiška, vieša ir skaidri, atvira dialogui ir kompromisams.
  • Tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tikslus ir uždavinius.
  • Darbuotojų ir darbdavių atstovų delegavimą į Tarybą reglamentuoja Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas dėl tarpusavio socialinės partnerystės pripažinimo, patvirtintas 2008 m. vasario 26 d.  Tarybos nutarimu.
  • Tarybos narių darbas Taryboje neapmokamas. Tarybos nariai atsiskaito už darbą Taryboje juos delegavusioms šalims.Tarybos buveinė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
  • Tarybos darbą organizuoja ir uždavinius, susijusius su socialinės partnerystėsekonominėje, socialinėje ir darbo srityse vystymu ir stiprinimu, įgyvendina Trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Sekretoriatas).
  • Sekretoriato nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sekretoriato nuostatų projektas turi būti apsvarstytas Taryboje
taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu
Taryba siekia priimti sprendimus bendru sutarimu.
  • 9. Taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:
  • 9.1. šalių siūlymu analizuoja socialines, ekonomines ir darbo problemas bei kitus visuomenei aktualius klausimus, teikia pasiūlymus šioms problemoms spręsti;
  • 9.2. savo pasirinkimu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
  • 9.3. savo pasirinkimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo prašymu svarsto įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityje projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
  • 9.4. analizuoja dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas, teikia šalims pasiūlymus dėl socialinės partnerystės vystymo;
  • 9.5. apsvarsto ir aprobuoja metinio trišalio susitarimo dėl socialinių, ekonominių ir darbo problemų sprendimo projektą, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai;
  • 9.6. koordinuoja kitų dvišalių ir regioninių trišalių tarybų ir komisijų (saugos darbe, gyventojų užimtumo ir kt.) socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais veiklą, aukščiausiu lygmeniu sprendžia jų keliamas problemas;
  • 9.7. svarsto Užimtumo fondo lėšų paskirstymo ir naudojimo klausimus;
  • 9.8. svarsto pasiūlymus ir rengia išvadas ar rekomendacijas dėl nacionalinės, šakinės ir teritorinės kolektyvinės sutarties taip pat dėl kolektyvinių ginčų sprendimo;
  • 9.9. svarsto klausimus, numatytus Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“, priima atitinkamus sprendimus;
  • 9.10. informuoja šalis ir visuomenę apie Tarybos darbą, vykdant jai pavestas funkcijas;
  • 9.11. svarsto Vyriausybės siūlomus kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir teikia išvadas;
  • 9.12. svarsto Sekretoriato teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą kolektyvinių darbo ginčų tarpininkų sąrašo projektą ir, Tarybai pritarus, teikia sąrašą tvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui
slide6

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programą Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programą

  • Įgyvendinant šią programą kiekvienais metais įvairioms priemonėms numatoma skirti bent 1,702 mln. lt iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų.
  • Programos paskirtis – plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą regionuose (apskrityse ir savivaldybėse), skatinti socialinę partnerystę, dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą, mokyti dvišalių ir trišalių tarybų ir komisijų narius, tobulinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklą, atlikti darbo santykių ir darbuotojų saugos ir sveikatos visuomeninę kontrolę, skleisti profsąjunginės veiklos gerąją patirtį.
  • Plėtojant trišalį bendradarbiavimą bei įgyvendinant Trišalės tarybos 2007 m. sausio 16 d. sprendimu, patvirtintu LRV, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 2007-2008 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių planą, numatytos tam tikros įgyvendinimo priemonės.
  • Darbo kodeksas nustato, kad darbuotojams gali atstovauti ne tik profesinės sąjungos, bet ir darbo tarybos, todėl priimtasis Darbo tarybų įstatymas nustato darbo tarybų statusą, sudarymo tvarką, veiklą bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo tarybų ir jos narių teises bei pareigas, garantijas darbo tarybų nariams.
  • Taigi DK nustato dvi galimybes rinktis darbuotojų atstovus – darbo tarybą arba profesinę sąjungą, kurie kaip darbuotojų atstovai galės pasirašyti įmonės kolektyvinę sutartį su darbdaviu.
esamos situacijo s socialinio dialogo srityje vertinimas lr
Esamos situacijos socialinio dialogo srityje įvertinimas LR
  • Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos vis dar pernelyg silpnos, kad būtų reikiama atsvara darbdavių organizacijoms ir inicijuotų socialinį dialogą. Profesinės sąjungos suinteresuotos socialinio dialogo plėtra ir kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Šakos kolektyvinės sutartys – socialinio dialogo darbo santykių klausimu pagrindas – kol kas tik užuomazgoje.
  • Iki šiol neįdiegta pažangi ir nuosekli dvišalė socialinio dialogo struktūra, skatinanti socialinę bei ekonominę pažangą, todėl Trišalis susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypač tie jo punktai, kurie susiję su derybomis ir šakos lygmens dvišalėmis sutartimis.
  • Socialiniai partneriai neaktyviai įsitraukia į socialinį dialogą regionuose, taigi profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai numato steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus (profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų struktūrinius padalinius arba naujus juridinius asmenis (viešąsias įstaigas) apskrityse ir savivaldybėse. Šie centrai gerins veikiančių profesinių sąjungų organizacijų veiklą, rūpinsis naujų profesinių sąjungų pirminių organizacijų įmonėse ir įstaigose steigimu, skatins profesinių sąjungų, darbdavių bei apskričių administracijų ir savivaldybių atstovus aktyviau įsitraukti į trišalį bendradarbiavimą, mokys ir švies socialinius partnerius. Šios priemonės ypač būtų naudingos darbdavių organizacijoms, kurioms socialiniame dialoge atstovaujama taip pat nepakankamai.
  • Lietuva paskutinė Europoje pagal kolektyvinių sutarčių skaičių įmonėse. Kolektyvinių sutarčių aprėptis nedidelė, o statybos ir prekybos sektoriuose – ne daugiau kaip 1 procentas darbuotojų. Darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančios organizacijos turi būti aktyvesnės – savarankiškai spręsti atlyginimų klausimus tiek įmonių, tiek šakos lygiu. Derybos daugiausiai vyksta tik įmonės lygiu.
  • Iki šiol į profesines sąjungas neretai žiūrima tik kaip į konfliktus keliančias organizacijas. Jos neturi pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie gebėtų tinkamai dalyvauti derybose su darbdaviais, taip pat įvairių tarybų ir komisijų veikloje. Kai kuriuose regionuose neįmanoma sudaryti darbingų trišalių tarybų prie apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių, ne visur veiksmingos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos, taip pat trišalės komisijos prie teritorinių darbo biržų
slide8
SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 2007–2011 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KAI KURIOS PAGRINDINĖS PRIEMONĖS
  • Organizuoti susitikimus su įmonių darbuotojais, informuoti ir konsultuoti juos, šiuo tikslu steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus, kviesti dalyvauti jų veikloje Valstybinės darbo inspekcijos atstovus;
  • Rengti seminarus ir mokymus įmonėse įmonių darbuotojams, darbuotojų atstovams, jaunimui, moterims, aiškinti jų teisę į informavimą ir konsultavimą;
  • Kurti dvišales tarybas, organizuoti darbuotojų atstovų konsultavimą ir informavimą šakos kolektyvinių sutarčių klausimais(atsakingos institucijos- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija)
ldf aptar socialinio dialogo stiprinimo programos rezultatus 2009 12 24
LDF aptarė “Socialinio dialogo stiprinimo programos” rezultatus, 2009-12-24
  •   Sustiprėjo profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinio centro veikla. Per metus dėl socialinės darbuotojų apsaugos ir visuomenės interesų parašyti 26 bendri raštai, adresuoti svarbiausioms šalies institucijoms – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei. Koordinacinis centras siūlė Vyriausybei tobulinti Vyriausybės programos priemonių planą, Sodros “gelbėjimo” priemones, įvesti tikrai progresinius gyventojų pajamų mokesčius, reikalavo skaidrumo energetikos politikoje.
  • Svarbiausias 2009 metų reikalavimas -  nelopyti biudžeto skylių darbuotojų sąskaita buvo nuolat akcentuojamas ir sulaukė pakankamo Vyriausybės dėmesio – buvo mažinamas Seimo, ministerijų, ir kai kurių biudžetinių ir viešųjų įstaigų išlaidavimas. Vyriausybė įsipareigojo sukurti vieningą ir skaidrią šių sektorių darbuotojų darbo užmokesčio sistemą. Koordinacinio centro veikla – puikus pavyzdys, kaip gali ir turi profesinės  sąjungos koordinuoti ir vienyti savo veiksmus vardan pagrindinio tikslo – darbuotojų atstovavimo.
  • Pasirašytas Nacionalinis susitarimas.Visuomenė nebuvo pakankamai informuota apie šio Susitarimo siekius ir svarbą, nebuvo išryškintos Susitarimo teigiamos pusės.Tam nepakako vien profsąj. centrų “Žinių radijo”  laidos “profesinių sąjungų balsas”, transliuoj. kiekvieną trečiadienį.  
  • Nacionalinis susitarimas reikalingas tam, kad Lietuvoje užtikrinti stabilumą ir aiškumą. Susitarime įtvirtinti darbuotojus liečiantys tikslai:•teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, negalės būti keičiami nepritarus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai.• Nacionalinio susitarimo galiojimo metu sutarta nemažinti pareiginių algų bazinių dydžių, taikomų valstybės valdymo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimui.• nebus mažinamas statutinių darbuotojų darbo užmokestis  ir darbuotojų skaičius. • paskelbiamas maratoriumas mokesčių didinimui.
  •  Susitarimą pasirašiusios darbdavių asociacijos įsipareigotų ne tik sąžiningai mokėti mokesčius valstybei, bet ir darbo užmokestį darbuotojams.

Šiais metais Lietuvos darbo federacija organizavo daugybę  renginių: seminarų, susitikimų, konferencijų, kurių tikslas – stiprinti profesinių sąjungų narių pasirengimą daryboms, siekti konstruktyvaus dialogo. 

slide10
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje įsisteigė dešimtis Europoje veikiančių tarptautinių korporacijų padalinių, o taip pat padaugėjo Lietuvos įmonių, turinčių padalinius užsienyje.
  • Dėl to jau tenka susidurti su socialinės partnerystės forma – darbuotojų informavimu ir konsultavimu, kai darbdavys įmonės valdymo klausimais priima sprendimus ne vienasmeniškai, o dalyvaujant darbuotojų atstovams.
  • Pastarieji turi gauti informaciją ir pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių su darbuotojų interesais susijusių įvykių ar sprendimų įmonėje (įmonių grupėje).
  • Darbuotojų atstovų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą per informavimą ir konsultavimą daro šį procesą demokratiškesniu, skaidresniu, o sprendimus – labiau priimtinais ir efektyviais.
  • Šiuo metu Lietuvoje priimti šie įstatymai įgyvendinantys ES direktyvas bei reglamentuojantys darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme
  • – tai LR Europos darbo tarybų įstatymas, LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse, LR įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse, LR įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi.
europos darbo taryb a
Europos darbo taryba
  • Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos 1994 m. liepos 22 d. direktyva (94/45/EB) dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos nustatymo.
  • Europos darbo taryba yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas keliose valstybėse veikiančios įmonės (įmonių grupės) darbuotojus atstovaujantis organas, per kurį įmonės (įmonių grupės) vadovybė informuoja darbuotojus ir konsultuojasi su jais dėl darbuotojams svarbių įmonės (įmonių grupės) valdymo klausimų.
  • Europos darbo tarybos ir turi būti sudaromos, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir savalaikis darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais klausimais, kurie susiję su visa keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančia įmone (įmonių grupe) arba bent su keliose valstybėse veikiančiais įmonės padaliniais (įmonių grupės įmonėmis).
et direktyv gyvendinimas lr
ET direktyvų įgyvendinimas LR
  • Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. spalio 8 d. direktyvos papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (2001/86/EB) reikalavimus buvo priimtas LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse.
  • Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos bendrovėse, siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos bendrovės steigimo prisidedančių bendrovių darbuotojai, įsteigus Europos bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
  • * LR įstatymas Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse parengtas įgyvendinant Tarybos 2003 m. liepos 22 d. direktyvos papildančios Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (2003/72/EB) reikalavimus.
  • Įstatymo tikslas – reglamentuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse. Projektu siekiama nustatyti specialias nuostatas, susijusias su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, kurios užtikrintų, kad prie Europos kooperatinės bendrovės steigimo prisidedančių juridinių, fizinių asmenų, jų padalinių darbuotojai, įsteigus Europos kooperatinę bendrovę, ir toliau dalyvautų priimant sprendimus arba jų dalyvavimas nesumažėtų.
et direktyv gyvendinimas lr1
ET direktyvų įgyvendinimas LR
  • *2005 m. spalio 26 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL 2005 L 310, p.1) (toliau – Direktyva).
  • Direktyvos 19 str. nustatyta, kad „valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2007 m. gruodžio 15 d., įgyvendina šią direktyvą“.
  • 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo LR vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas (Žin., 2007, Nr. 140-5747).
  • Direktyvos nuostatų visiškam įgyvendinimui buvo priimtas LR įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi. Šis įstatymas reguliuoja darbuotojų dalyvavimo prielaidas, darbuotojų dalyvavimo po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi veiksiančioje bendrovėje įgyvendinimo tvarką, specialiojo derybų komiteto sudėtį ir sudarymą, derybų tvarką, susitarimo turinį, standartinių taisyklių, kurios taikomos dalyvavimo teisėms, taikymo sąlygas, darbuotojų atstovų skyrimo į bendrovės administravimo, priežiūros ar kitus organus tvarką, darbuotojų atstovų teises ir garantijas ir atsakomybę už įstatymo pažeidimus.
slide14

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos,Tarybos sekretoriatoir LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos veikla 2008 metaisPrograma “Užimtumo didinimas“

  • 2008 m. LR trišalė taryba dirbo labai aktyviai – Tarybossekretoriatas surengėpenkiolika posėdžių - daugiausiai per trylikos Tarybos veiklos metųlaikotarpį, apsvarstyti 83 socialiniai- ekonominiai klausimai. Dominavusi posėdžiuose svarstytų klausimų tematika
  • – darbo santykių ir darbo apmokėjimo reglamentavimo tobulinimas,
  • socialinių iniciatyvų projektai, trišaliobendradarbiavimo plėtros problemos.
  • Toliau buvos įgyvendinamos LRV patvirtintosSocialinio dialogo stiprinimo 2007-2011 metų programos priemonės (Žin.,2007, Nr. Nr.80-3246).
  • Priemonėms, kurios buvo įgyvendinamos visuose šalies regionuose, panaudota 1.62 mln.lėšų.
  • Taip pat buvo įgyvendinamos Tarybos patvirtintos 2007-2008 metų Socialinio dialogostiprinimo priemonės: radijo laidos „Trišalis susitarimas“, informacinės-metodinės medžiagosleidyba ir kt.
kai kurie svarbesni 2008 m svarstyti klausimai
Kai kurie svarbesni 2008 m. svarstyti klausimai
  • Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ir Asociacijos „Investors forum“ pasiūlymu buvoapsvarstyti minėtų organizacijų parengti Darbo kodekso pakeitimo projektai, kurių esmė- darbo rinkos liberalizavimas.
  • Klausimo esmė – liberalizuoti darbo santykius, keisti suminės darbo laiko apskaitos tvarką,supaprastinti priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo procedūras, panaikinti Kodekse numatytąšventinių dienų perkėlimą į po to sekančią darbo dieną ir kt.
  • NUTARTA. Daugumai siūlymų nepritarti, kai kuriems siūlymams pritarti su išlygomis, nesTarybos nuomone beveik visas iškeltas darbo santykių problemas galima išspręsti ne keičiant Darbo kodeksą, o pasirašant kolektyvines sutartis.
  • Dėl Lietuvos nacionalinės regioninės politikos priemonių įgyvendinimo
  • NUTARTA:2. Trišalės tarybos posėdyje įvertinti Kaimo plėtros programos eigą. Klausimą rengia
  • ir pristato Žemės ūkio ministerija.
  • 3. Taryboje įvertinti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programą. Klausimą
  • rengia ir pristato Ūkio ministerija.Rezultatas. Sekančiuose Tarybos posėdžiuose buvo įvertinta Kaimo plėtros programos eiga irSmulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa.
  • SVARSTYTA:Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto.Projektą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto esmė – nustatyti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų pinigųfondų lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pagrindus
  • NUTARTA. Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto:1.Sudaryti dvišalę profesinių sąjungų ir valstybės valdymo institucijų atstovų darbogrupę socialinių partnerių pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams Valstybės ir savivaldybių įstaigųdarbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektui įvertinti ir iki vasario 29 d. suformuoti socialiniųpartnerių nuomones LRV.Rezultatas. Projektas derinimo stadijoje
slide16
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis2010 m. rugsėjo 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, D A R B O T V A R K Ė
  • 1.Dėl Lietuvos darbo biržos reformos eigos                                      Pranešėjas: Mindaugas Petras Balašaitis – Lietuvos darbo biržos direktorius 
  • 2. Dėl LR nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekto ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.Pranešėjas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas 
  • 3. Dėl LR įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo projekto.  Pranešėjas: Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos atstovas
  •  4. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.Pranešėja: Areta Miškinienė - SADM Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjo pavaduotoja
  •  5. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 4 d. pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėjas: Marius Dagys – LPSK teisininkas  
  • 6. Dėl Užimtumo fondo 2009 metų lėšų panaudojimoPranešėja: Marija Panavaitė – SADM Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė
  • 7. Dėl naujų narių įtraukimo į Trišalės tarybos Energetikos komitetą   Pranešėjas: Algirdas Jaruševičius - Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas
  • 8. Dėl bendros situacijos Lietuvos Respublikos energetikoje: situacija elektros energetikoje, šilumos ūkyje bei vandens ir nuotekų tvarkymo srityse  Pranešėjas: Algirdas Jaruševičius - Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas
  •  9. Dėl Trišalės tarybos Švietimo komiteto 2010-09-07 posėdžio nutarimų  16.50-17.05 val. Pranešėjas: Jonas Mickus - Trišalės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas
  • Papildomi klausimai: 1. Dėl Europos Komisijos parengtos Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“. Pranešėja: Audronė Morkūnienė – SADM viceministrė 2. Dėl Trišalės tarybos Darnaus vystymosi komiteto ir nuostatų projekto patvirtinimo
kiti s usitarimai lietuvoje d l socialin s partneryst s
Kiti susitarimai Lietuvoje dėl socialinės partnerystės
  • Lietuvos profesinių sąjungų ir darbdavių centrinių (respublikinių) organizacijų susitarimas dėl tarpusavio socialinės partnerystės pripažinimo;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 2007-2008 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių planas;
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų 2005-2006 metų socialinės partnerystės plėtros priemonių planas;
  • 2005 m. birželio 13 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
  • 2002 m. gegužės 29 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
  • 1999 m. vasario 11 d. Susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo;
  • 1995 m. gegužės 5 d. Susitarimas dėl trišalės partnerystės;
  • Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl "Darbų ir pareigybių vertinimo metodikos" taikymo įmonėse ir organizacijose.
lietuvos pramoninink konfederacijos europos s jungos s veikos sistema
LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS - EUROPOS SĄJUNGOS SĄVEIKOS SISTEMA
  • LPK vienas tikslų- dalyvauti dvišalėse bei trišalėse institucijose, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti kolektyvines sutartis su darbuotojų atstovais
  • STATUS QUO – I; NARYSTĖ UNICE
  • ( Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga)
  • NARYSTĖ EUROPOS EKONOMINIAME IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETE (ESRK)

(NARYSTĖ ESRK BIURE)

  • PARTNERYSTĖS RYŠIAI SU ES ŠALIŲ IR ŠALIŲ KANDIDAČIŲ PRAMONININKŲ IR DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOMIS
  • NARYSTĖ TARPTAUTINĖJE DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOJE (IOE)
  • ATSTOVAVIMAS TARPTAUTINĖJE DARBO ORGANIZACIJOJE (ILO)
  • VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOS ES REIKALŲ DARBO GRUPĖSE
  • PRAMONĖS IR VERSLO ATSTOVYBĖ BRIUSELYJE – PASIRENGIMO ETAPAS
partneryst s ry iai su es ali ir ali kandida i pramoninink ir darbdavi organizacijomis
PARTNERYSTĖS RYŠIAI SU ES ŠALIŲ IR ŠALIŲ KANDIDAČIŲ PRAMONININKŲ IR DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOMIS

- Danijos pramonininkų konfederacija (Dansk Industry)

- Italijos pramonės konfederacija (CONFINDUSTRIA)

- Prancūzijos mažų ir vidutinių įmonių generalinė konfederacija (CGPME)

- Švedijos pramonės konfederacija

- Portugalijos pramonės asociacija

- Čekijos Respublikos pramonės sąjunga

- Lenkijos Respublikos šalies ūkio rūmai

- Lenkijos pramonės, prekybos ir finansų asociacija

- Estijos verslininkų asociacija

- Latvijos pramonininkų konfederacija

- Suomijos pramonės ir darbdavių konfederacija

- Slovėnijos darbdavių asociacija

- Bulgarijos pramonės asociacija

- Airijos verslo ir darbdavių konfederacija (IBEC)

- Norvegijos verslo ir pramonės konfederacija (NHO)

- Prancūzijos įmonių judėjimas (MEDEF)

- Vokietijos pramonės konfederacija (BDI)

- Vokietijos darbdavių sąjungų konfederacija (BDA)

- Vengrijos darbdavių organizacijų konfederacija (CEHIC)

- Slovakijos darbdavių asociacijų federacija

- Belgijos įmonių federacija

- Olandijos pramonės ir darbdavių konfederacija

- Didžiosios Britanijos pramonės konfederacija

- Ispanijos darbdavių konfederacija

lpk asociacij naryst es akin se pramon s ir darbdavi asociacijose
LPK ASOCIACIJŲ NARYSTĖ ES ŠAKINĖSE PRAMONĖS IR DARBDAVIŲ ASOCIACIJOSE
  • Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija – Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC)
  • Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija – ES privačių uostų operatorių federacija (FEPORT)
  • Asociacija “Lietuvos mediena” – Europos medienos pramonės konfederacija (C.E.I. BOIS) ir Europos baldų gamintojų federacija (UEA)
  • Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija - Tarptautinė mėsos pramonės asociacija Europos Sąjungoje (CLITRAVI (ES))
  • Asociacija “Pieno centras” – Europos pienininkų asociacija (EDA)
  • Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija – Europos tekstilės asociacija (EUROTEX)
  • Lietuvos inžinierinės ekologijos asociacija – Tarptautinis aplinkosaugos vadybos tinklas (INEM)
  • Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija LINEKA – Tarptautinės nacionalinių ekspeditorių asociacijų federacija (FIATA)
  • Lietuvos mašinų ir prietaisų gamintojų asociacija – (ruošiamasi) Europos federacija (ORGALIME)
  • Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA – Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU)
slide21

Socialinė partnerystė regionuose. ALYTAUS DARBO RINKOS MOKYMO IR KONSULTAVIMO TARNYBA Įkurta 1995 m., steigėja - Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.

  • Tai valstybinė darbo rinkos reguliavimo institucija, Alytaus ir Marijampolės regionuose nuosekliai ir kryptingai plėtojanti suaugusiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, nedirbančių asmenų profesinį orientavimą ir konsultavimą. Šiuo metu ADRMKT yra vienintelė organizacija regione, teikianti nemokamas profesionalias suaugusiųjų profesinio konsultavimo, orientavimo bei psichologinio konsultavimo paslaugas. 
  • Tarnybos MISIJA - įgyvendinti Lietuvos žmogiškųjų išteklių plėtros ir užimtumo politiką.              
  • Tarnybos VIZIJA - Lietuvos valstybės žmogiškųjų išteklių plėtra užimtumo kontekste naujomis Europos Sąjungos Žinių ekonomikos sąlygomis. Žmogus yra tarnybos veiklos politikos pamatas. Jo veiksnumas stiprinamas, tobulinant jo profesinį kompetentingumą, vystant bendruosius gebėjimus, didinant psichologines žmogiškąsias galias – savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, lankstumą ir adaptyvumą sudėtingoje šiuolaikinėje darbo rinkoje.
  • Tarnybos veiklos TIKSLAS – įgyvendinti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų išteklių plėtros politiką, plėtojant socialinę partnerystę, siekiant sėkmingos nedirbančių asmenų integracijos į darbo rinką, tobulinant jų kvalifikaciją ir didinant konkurencingumą darbo rinkoje
socialiniai partneriai
SOCIALINIAI PARTNERIAI:
  • Alytaus ir Marijampolės apskričių (Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų) darbo biržos;
  • ·  Bendrojo ir profesinio ugdymo institucijos;
  • ·  Alytaus ir Marijampolės apskričių administracijos;
  • ·  Miestų ir rajonų savivaldybės;
  • ·  Alytaus profesinio rengimo centras;
  • ·  Alytaus krašto verslininkų asociacija;
  • ·  Alytaus darbuotojų profesinė sąjunga Solidarumas;
  • ·  Alytaus Pataisos namai;
  • ·  Alytaus Pataisos inspekcija;
  • ·  Trečiojo amžiaus universitetas Alytaus skyrius;
  • ·  Alytaus miesto ir rajono neįgaliųjų organizacijos;
  • ·  Alytaus moterų krizių centras;
  • ·  Alytaus rajono pedagogų švietimo centras;
  • ·  Alytaus NVO informacijos centras ir kt
adrmkt u daviniai
ADRMKTUŽDAVINIAI:
  • Siekti darbo jėgos paklausos ir pasiūlos subalansavimo darbo rinkoje, diegiant aktyvias darbo rinkos politikos priemones, derinant darbo rinkoje esančių asmenų (neregistruotų ir registruotų darbo biržoje bedarbių, įspėtų apie atleidimą iš darbo asmenų, studijuojančio jaunimo ir kt.) poreikius, polinkius ir galimybes prie darbo rinkos poreikių;
  • · plėtoti socialinę partnerystę ir bendradarbiavimą, siekiant kokybiško užimtumo bei socialinio aktyvumo;
  • · siekti bedarbių ir nedirbančių asmenų optimalios profesinės bei psichologinės adaptacijos prie kintančios socialinės – ekonominės  situacijos, vykdant profesinį bei psichologinį konsultavimą individualiai ir grupėse;
  • · teikti darbo rinkoje esantiems asmenims profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugas, padedančias tobulinti profesinę kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jiems įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje;
  • · rengti ir įgyvendinti specializuotas socialinės bei psichologinės reabilitacijos bei integracijos į darbo rinką programas socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, turinčioms socializacijos sunkumų (neįgaliesiems, nuteistiesiems ir atlikusiems laisvės atėmimo bausmes, išėjusiems iš įkalinimo vietų asmenims, auginančioms vaikus ir siekiančioms grįžti į darbo rinką bei derinti motinystę su karjera moterims, pagyvenusiems priešpensinio amžiaus asmenims bei priklausomybes turintiems ar nukentėjusiems nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis verslo ir kt.), siekiant jų socialinės integracijos;
  • · rengti ir vykdyti jaunimo nedarbo prevencijos programas, vykdant vyresniųjų klasių moksleivių, studentų ir anksti iškritusių iš bendrojo lavinimo sistemos jaunuolių profesinį orientavimą ir konsultavimą individualiai ir grupėse;  
  • · teikti profesinio konsultavimo paslaugas dirbantiems asmenims, planuojantiems profesinės karjeros pokyčius, ugdyti jų konkurencingumą darbo rinkoje;
  • · konsultuoti regiono įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus, personalo skyrių darbuotojus, vykdant grupinius darbuotojų atleidimus iš darbo, siekiant švelninti atleidimų iš darbo psichologinį poveikį darbuotojams ir personalui;
  • · plėtoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą darbų saugos ir sveikatos srityje, įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo organizavimo ir mokymo kokybės priežiūros politiką;
  • ·  užtikrinti socialinių darbuotojų atestavimo ir socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimo sistemos funkcionavimą, organizuojant ir vykdant socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;
  • · dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose žmogiškųjų resursų plėtros ir suaugusiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo  inovacijų diegimo projektuose
s ocialin s partneryst s skatinimas verslumo srityje
Socialinės partnerystės skatinimas verslumo srityje
  • VSĮ “PROFAT”
  • Konkursą PROFAS organizuoja VšĮ PROFAT, VšĮ LETUS. (, 2005, 2006 ir 2007 m. konkurso globėjas buvo europarlamentaras Šarūnas Birutis, pagrindinis prizas- pažintinė kelionė į Briuselį, į Europarlamentą)
  • Pagrindiniai renginio partneriai: AB Teo, UAB „Verslo žinios“, UAB „Makveža“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje, Europos Komisijos Atstovybė Lietuvoje, Lietuvos studentų sąjunga, Seimo Europos informacijos biuras, UAB „Kadabra“, Vilniaus stalo žaidimų klubas.
  • Projektą remia LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
  • Kasmetiniai konkursai organizuojami visos Lietuvos mastu, apimantys:
  • bendrojo lavinimo mokyklas,
  • Kolegijas,
  • Universitetines aukštąsias mokyklas
verslumo skatinimo fondas pradedamos teikti paskolos i verslumo skatinimo fondo
Verslumo skatinimo fondas. Pradedamos teikti paskolos iš Verslumo skatinimo fondo
  • 2010 m. rugsėjo pabaigoje jau prasidės pirmieji mokymai norintiems pradėti verslą ar plėtoti jau turimą ir bus dalijamos pirmosios paskolos iki 86 tūkst. litų. Verslumo skatinimo priemonės paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą.
  • Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.
  • Taip pat prisidėti prie nedarbo mažinimo, sudarant palankesneskreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradedantiems savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 metų, vyresniems nei 50 metų asmenims.
  • Verslumo skatinimo fondo įsteigimas ir reali jo veikla – tai labai konkretus ir rimtas žingsnis siekiant paskatinti žmones pradėti dirbti savarankiškai. Gyventojų verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje“, - tvirtino SAD ministras Donatas Jankauskas.
slide26

Verslumo skatinimo fondas (VSF) buvo įsteigtas 2009 m. gruodžio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Finansų ministerijų bei INVEGA pasirašyta trišale sutartimi

  • Šiuo metu labai svarbu padėti norintiems pradėti verslą, nes tiek žmonėms, tiek įmonėms trūksta paskatinimo iš valstybės. Verslumo skatinimo priemonės privalumas – paskolų gavėjams, norintiems pradėti verslą bus taikomos mažesnės nei šiuo metu yra Lietuvos finansų rinkoje palūkanos.
  • Finansų tarpininką atrinkusios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinės direktorės Z. Gurauskienės teigimu, kredito unijų konsorciumui iki 2015 m. pabaigos bus paskolinta beveik 50 mln. litų Europos socialinio fondų lėšų, kurios bus perskolintos tinkamiems paskolų gavėjams.
  • „INVEGA, pradėjusi savo veiklą nuo garantijų teikimo, šiandien jau administruoja ne vieną finansų inžinerijos priemonę, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
  • Lėšos VSF skirtos iš SADM administruojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Ji finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
verslo konsultant mon v eurokonsultant grup
Verslo konsultantų įmonė VšĮ „Eurokonsultantų grupė“
  • Bendradarbiaudama su portalu „Pinigų karta“ jau pristatė devynių straipsnių ciklą apie verslo pradžią su Europos Sąjungos paramos priemone „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
  • Jis sulaukė išties didelio žmonių susidomėjimo: suteikta nemažai konsultacijų ir patarimų. Tiesa, susidomėjimas šiek tiek atslūgo, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) balandžio 1 d. sustabdė šios priemonės kvietimą.
  • Tokiu būdu skatindami verslumą tarp žmonių, nors šiek tiek prisidėsime prie bedarbių skaičiaus mažinimo Lietuvoje ir skatinsime naujų darbo vietų kūrimąsi.
  • Finansų inžinerijos priemonė, skirta skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą.
  • Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.
  • Ši mikrokreditų priemonės idėja startavo pasirašius trišalę sutartį tarp Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir įsteigtas „Verslumo skatinimo“ fondas.
  • Žadama, kad pagal šią priemonę bus galima gauti iki 86 tūkst. Lt kreditus verslo pradžiai. Tikimasi, kad ši priemonė padės sukuri apie 1.000 naujų darbo vietų. Teikiant mikrokreditus (lengvatines paskolas), pirmenybė bus teikiama jaunimui iki 29 metų, bedarbiams, vyresniems nei 50 metų bei neįgaliesiems
slide28

Socialinio bendradarbiavimo pavyzdys verslumo skatinimo ir užimtumo didinimo tikslų siekimui- SVV tarybaŪkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos susitarimo memorandumas dėl verslo konsultavimo, paramos ir eksporto skatinimo bei rėmimo sistemos optimizavimo. Šis dokumentas reglamentuoja ministerijos bei tarybos bendradarbiavimą steigiant VšĮ „Eksportuojanti Lietuva )

  • Bus galimybė gauti iki 86 tūkst. Lt kreditus verslo pradžiai, o pirmenybė bus teikiama jaunimui iki 29 metų, bedarbiams, vyresniems nei 50 metų bei neįgaliesiems.
  • Šiuo metu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) konkurso būdu ieško finansinio tarpininko, kuris teiks labai mažas paskolas, taip pat atrinktasis finansinis tarpininkas įsipareigos nemokamai organizuoti konsultacinius renginius ir mokymus, kurie padės verslo plano rengimo klausimais (yra privalomas).
  • Numatoma, kad finansinis tarpininkas didelį dėmesį skirs pareiškėjams, kurie neturi verslo žinių (apie įmonių steigimą, verslo plano rengimą, finansinę apskaitą ir pan.).
  • Taigi, šių verslų planų įgyvendinimui bus skirti 3 – 5 metai.
  • Priemonės rengėjai planuoja, kad po pirmųjų 2 – 3 metų bus įvertinama, ar įgyvendinami verslo projektai yra sėkmingi ir tenkina verslo plane užsibrėžtus tikslus.
  • Paaiškėjus, kad projektas yra pasiekęs 60 – 80 % verslo plane numatytų rodiklių, bus svarstomos galimybės dėl dalies paskolos negrąžinimo.
nacionalin s pl tros instituto jaunimo verslumo centr koncepcijos aspektai
NACIONALINĖS PLĖTROS INSTITUTOJAUNIMO VERSLUMO CENTRŲ KONCEPCIJOS ASPEKTAI
  • Nacionalinės plėtros instituto Jaunimo verslumo centrų koncepcijos tikslas – apibrėžti Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų jaunimo verslumo centrų veiklos idėją. Koncepcija apima jaunimo verslumo plėtros pagrindimą, socialinės ekonominės padėties keturiuose rajonuose įvertinimą, organizacijos Communicare sėkmingos patirties aprašymą ir Nacionalinės plėtros instituto Jaunimo verslumo centrų veiklos apibrėžimą.
  • Jaunimo politikos priemonė, įvardyta LR Vyriausybės programoje;
  • Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikėje strategijoje verslumas laikomas vienu pagrindinių subalansuoto ekonomikos augimo ir regionų plėtros veiksnių kartu su žiniomis, kapitalu ir darbo jėga, taip pat ir darbo rinkos politikos priemonė.
  • Savivaldybių lygmenyje jaunimo teisių apsauga yra valstybinė (perduota savivaldybėms) funkcija.
  • Todėl kiekviena savivaldybė įgyvendina priemones, orientuotas į darbą su jaunimu priimtinais jaunimui metodais, kurie papildo švietimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių veiksmus. Be to, Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų savivaldybių strateginiuose dokumentuose taip pat numatoma verslo plėtra.
jaunimo verslumo centrai
Jaunimo verslumo centrai
  • Jaunimo verslumo centrai – tai viešosios įstaigos- Nacionalinės plėtros institutas skyriai Anykščiuose, Mažeikiuose, Tauragėje ir Zarasuose. Jie veikia nuo 2006 m. Centrai veikloje taiko parengtą jaunimo verslumo plėtros metodiką ir dirba pagal sukurtas darbo programas.
  • Centrų misija: skatinti Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų rajonuose gyvenančius jaunus žmones kurti aplinką pagal jų pačių įsivaizdavimą, tapti asmeniškai versliais ir aktyviai išnaudoti jų pačių ir bendruomenės galimybes.
  • Centrų veiklos kryptys:
  • Pagalba formuluoti verslo idėją/ gyvenimo tikslus ir imtis konkrečios veiklos.
  • Pagalba verslo plėtrai.
  • Pagalba stažuotis, savanoriauti (taip pat ir užsienyje) ir kt., kas prisideda prie jauno žmogaus aktyvumo.
  • Svarbiausios Jaunimo verslumo centrų valdymo funkcijos yra viešinimo, veiklos finansavimo ir žmonių išteklių valdymo.
  • Jaunimo verslumo centrų tikslinė grupė
  • Jauni 16 – 30 m. amžiaus kaimiškų Anykščių, Mažeikių, Tauragės ir Zarasų rajonų gyventojai.
  • Tikslinės grupės pogrupiai pagal užimtumo pobūdį: Jauni bedarbiai ir socialinės rizikos grupei priklausantis jaunimas, Jauni verslininkai, Samdomi darbuotojai ir kitas jaunimas, kurie nėra galvoję apie savo verslo steigimą.
  • Tikslinės grupės pogrupiai pagal motyvaciją:Nežinantys, kokios veiklos imtis, Norintys pradėti verslą, Turintys savo verslą ir siekiantys jį plėtoti.
nacionalin s pl tros institutas
Nacionalinės plėtros institutas
  • Nacionalinės plėtros instituto jaunimo verslumo plėtros metodika:
  • Parengta atskiru dokumentu, paremta Švedijos organizacijos Communicare taikoma metodika neurolingvistinio programavimo pagrindu;
  • Verslumas traktuojamas plačiąja prasme – į rezultatus ir veiksmą orientuota metodika;
  • Adaptuota darbui su jaunimu atsižvelgiant į jaunų žmonių ypatumus.
jaunimo verslumo centr potenciali partneri tinklas
Jaunimo verslumo centrų potencialių partnerių tinklas

Bendradarbiavimas su valstybiniu sektoriumi svarbus politiniam ir instituciniam tęstinumui užtikrinti ir pagrįstas Centrų siekiu teikti paslaugas, atitinkančias šių institucijų ir valstybės strateginius bei programinius prioritetus.

Bendradarbiavimas vyks su savivaldybėmis ir teritorinėmis darbo biržomis, jaunimo darbo centrais ir verslo informacijos centrais, verslo inkubatoriais, Jaunimo reikalų departamentu prie SADM, įgyvendinančiu jaunimo politiką Lietuvoje, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, administruojančia programos „Jaunimas“įgyvendinimą Lietuvoje ir kitomis įstaigomis.

  • Bendradarbiavimas su nevyriausybiu sektoriumi, tarp jų su Švedijos Communicare bei su kitomis organizacijomis, bus pagrįstas partneryste įgyvendinant bendras iniciatyvas ir projektus, kurie atitinka verslumo centrų veiklos kryptis. Tai gali būti jaunimo mainai, stažuotės, savanorių siuntimas bei priėmimas, mokymai, bendradarbiavimo tinklai ir panašiai.
  • Verslo sektorius taip pat gali būti įtraukiamas per projektus, siekiant išnaudoti verslininkų žinias, tobulinti jų verslo valdymo įgūdžius, taip pat pritraukiant jų finansinę ir nefinansinę paramą.
  • Nors jaunimo verslumo centrų veikla yra specifinė, veiklą bus siekiama vykdyti kartu su kitais socialiniais partneriais, kiek to reikalaus situacija.
  • Centrų veiklos idėja, jai pasiteisinus, gali būti perkeliama ir į kitas Lietuvos savivaldybes, taip pat į užsienį, pritaikant prie ten esančių politinių, teisinių, socialinių ir ekonominių sąlygų. Esant poreikiui, veikla gali būti plėtojama steigiant naujus centrus tose pačiose savivaldybėse.
lietuvos pramoninink konfederacij a
Lietuvos pramonininkų konfederacija
  • TAI savarankiškas ir nepriklausomas nuo valdžios organų ir žinybų bei politinių partijų viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis LR įvairių ūkio šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų bei atskirų ūkio subjektų juridinius asmenis.
  • Pagrindiniai Konfederacijos tikslai ir uždaviniai  – siekti įvairių ūkio šakų verslo sąlygų gerinimo, teikti Konfederacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, ją plėtojant ir tobulinant, atstovauti Konfederacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, visuomeninėmis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.
  • 2.3. Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Konfederacija vykdo šias funkcijas:
  • 2.3.1. vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais koordinuoja, atstovauja ir gina savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis, visuomeninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis visais su ūkine, komercine, socialine ir politine veikla susijusiais klausimais;
  • 2.3.2. skatina ūkinės ir komercinės veiklos visose verslo srityse plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą;
  • 2.3.3. derina savo narių veiklą, formuojant bendrą jų vystymosi ir tarptautinio ekonominio bei socialinio bendradarbiavimo strategiją, atstovauja juos Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėse institucijose, kurių veikla yra susijusi su Konfederacijos narių veikla;
  • 2.3.4. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei bei kitoms valstybinėms institucijoms dėl verslo vystymo politikos įvairiose ūkio šakose ir su tuo susietų teisės aktų priėmimo ar tobulinimo;
  • 2.3.5. teikia konsultacijas ir paslaugas visais verslo plėtros, palaikymo, skatinimo klausimais, o taip pat informuoja šalies ir užsienio verslininkus apie Konfederacijos narių veiklą, jų teikiamas paslaugas ir kita;
profesin s s jungos kaip darbuotoj teisi ir lygi galimybi gyvendinimo forma
Profesinės sąjungos kaip darbuotojų teisių ir lygių galimybių įgyvendinimo forma
  • Teisė jungtis į profesines sąjungas yra įtvirtinta Jungtinių tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijos 23(4) straipsnyje, Tarptautinio Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnyje, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos C87 ir C98 konvencijose.
  • Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnis garantuoja susirinkimų ir asociacijos laisvę ir taip pat apima teisę jungtis į profesines sąjungas, tad steigdami profesines sąjungas darbuotojai naudojasi asociacijos laisve.
  • Nacionaliniu lygmeniu teisė jungtis į profesines sąjungas yra garantuota LR Konstitucijos 50 straipsnio, Darbo kodekso nuostatų ir Profesinių sąjungų įstatymo.
slide35

Profesinė sąjunga yra savanoriška ir savarankiška organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Veikia dviem lygmenimis: gina tiek pavienių darbuotojų, tiek visų darbuotojų kartu interesus. Ji veikia kaip teisinis atstovas kolektyviniuose ginčuose ir derybose su darbdaviais ar darbdavių organizacijomis; ji taip pat gali atstovauti darbuotoją individualiame darbo ginče.

Profesinė sąjunga savo veiklą iš esmės vykdo per renkamąjį organą, t.y. per darbuotojų, priklausančių profesinei sąjungai, išrinktus kelis asmenius, kurie suformuoja profesinės sąjungos valdybą (ar panašų organą) ir kolektyviai priima sprendimus.

  • Dalį sprendimų profesinėje sąjungoje turi patvirtinti jos narių dauguma, pavyzdžiui dėl streiko skelbimo.
  • Pagrindinis profesinės sąjungos tikslas yra darbuotojų teisių užtikrinimas. Šiam tikslui profesinė sąjunga turi keletą funkcijų - darbdavio veiklos kontrolė, teisės aktų, reguliuojančių darbo santykius, kokybės priežiūra, kolektyvinių darbo sutarčių sudarymas.
  • Ji taip pat gali veikti kaip lygių galimybių garantas. LR lygių galimybių įstatymas įtvirtina lygių galimybių principą darbo sferoje. Profesinė sąjunga, kontroliuodama, kad darbdavys laikytųsi įstatymų, taip pat prižiūri, kad nebūtų pažeidžiamos lygios galimybės darbe.
  • Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas numato eilę profesinės sąjungos teisių, kurios padeda jai įgyvendinti savo funkcijas.
slide36
Profesinė sąjunga atstovauja darbuotojus kolektyviniuose ginčuose ir taip pat gali atstovauti darbuotojus individualiuose darbo ginčuose ( LR Profesinių sąjungų įst. 22 str.). Profesinės sąjungos teisininkas gali atstovauti darbuotojus teismuose, apribojimai tokiam atstovavimui taikomi tik kasacinėje teismo instancijoje – šioje instancijoje atstovauti šalims gali tik advokatas (CPK 354 str.). Profesinė sąjunga turi teisę savo iniciatyva skųsti teismui darbdavio sprendimą ar veiksmą, kai jis prieštarauja teisės normoms, sutartims ar pažeidžia atstovaujamoasmens teises (DK 22 str.).
  • Įstatymo 14 straipnis leidžia profesinei sąjungai pasiūlyti valstybės institucijoms teisės aktų, reguliuojančių darbo, socialinius ir ekonominius klausimus pakeitimus, tais atvejais, kai darbuotojų teisės ir interesai nėra pakankamai apsaugoti. Turėdamos tokias teises, profesinės sąjungos gali efektyviau ginti darbuotojų teises nei patys darbuotojai individualiai.
  • Darbo kodekso 23 straipsnis nustato pareigą darbdaviui netrukdyti profesinės sąjungos veiklai, konsultuotis su profesine sąjunga darbuotojus liečiančiais klausimais, o tam tikrais atvejais ir gauti jos pritarimą tam tikram sprendimui, gautus pasiūlymus iš profesinės sąjungos išnagrinėti ir į juos motyvuotai atsakyti
  • Labai svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, jog profesinė sąjunga kolektyviniuose darbo santykiuose (tai yra, kai darbuotojai veikia kaip viena šalis, o darbdavys kaip kita šalis) atstovauja visus tos įmonės, pramonės šakos, teritorijos darbuotojus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariais. Jei profesinė sąjunga sudarys kolektyvinę sutartį su darbdaviu, ši kolektyvinė sutartis bus privaloma ir tiems darbuotojams, kurie nėra profesinės sąjungos nariais
slide37
ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS, ROMŲ DISKRIMINACIJA UŽIMTUMO SRITYJE(Projektą remia Karališkoji Nyderlandų ambasada)
  • Pranešimas yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vykdomo ir Nyderlandų ambasadosLietuvoje remiamo projekto “Romų teisės” dalis.
  • 2005 m. kovo mėn. ŽTSI parengė romų padėtiesapžvalgą, o susibūrusi teisininkų grupė pradėjo teikti romų bendruomenės nariams teisines
  • konsultacijas ir pagalbą.
  • Didesnė dalis faktinių duomenų pranešimui buvo surinkta 2005 m.kovo-rugsėjo mėnesiais teikiant teisinę pagalbą Romų visuomenės centre Vilniuje Kirtimųgyvenvietėje, kurioje jau kelis dešimtmečius gyvena dauguma iš apie 900 Vilniaus romų.
  • Taip patbuvo apklausiami darbdaviai. Surinktus duomenis išanalizavo ŽTSI ekspertai bendradarbiaudami suRomų visuomenės centru, Europos romų teisių centru, Socialinių tyrimų institutu bei romųvisuomeninėmis organizacijomis.
  • Tyrimo apie Vilniaus apylinkių romus duomenimis, apie 50 proc. vyrų ir 70 proc. moterų
  • romų šeimose nenurodė savo darbinės veiklos, o save apibūdino kaip niekur nedirbančius. Tik 7proc. nurodė, kad turi profesiją.
  • Iš turinčių nepastovios darbinės veiklos, 25 proc. vyrų nurodė darbą turguje, 16,5 proc. –
  • individualią veiklą. Apie 40 proc. minėjo, kad nėra darbo; dalis moterų sakė (20 proc.), nedirbančiostodėl, kad augina vaikus.
  • (2001 m. antrojoje pusėje Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybėsužsakymu buvo atlikta romų apklausa Kirtimuose ir kai kuriose kitose vietose šalia Vilniaus. Tyrimą atliko Darbo irsocialinių tyrimų institutas).
rom diskriminacijos aprai kos lietuvos darbo rinkoje
Romų diskriminacijos apraiškos Lietuvos darbo rinkoje
  • Romams sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dėl itinneigiamo visuomenės požiūrio į juos. Dažnai į romus žiūrima kaip į potencialius nusikaltėlius.
  • Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, kiekvienais metais neigiamaspožiūris į romus didėja. Vis didesnis procentas žmonių nenorėtų kaimynystėje gyventi su romais:taip 1990 m. pareiškė 59 proc., 1999 m.- 62 proc., o 2005 m.- jau 77 proc. apklaustųjų. 68 proc.apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius 15 metų „požiūris į romus pablogėjo arba labaipablogėjo“; tik 17,5 proc. teigė, jog požiūris į romus „pagerėjo arba labai pagerėjo“, o 15 proc.neturėjo nuomonės.
  • Lyginant su kitomis marginalinėmis grupėmis, požiūris į romus pablogėjolabiausiai. Tikėtina, kad daug reikšmės tam turėjo neigiamus stereotipus atkartojanti žiniasklaida,retai išklausanti irpateikianti pačių romų nuomonę.
  • Romai dažnai susiduria su rasiniais prietarais iš darbdavio pusės. Ieškantis darbuotojo darbdavys arvykdantis atranką tarpininkas, nematydamas asmens, atrenka besikreipiantį romą ir pasikviečiapokalbiui, tačiau pamatęs, kad jis romas - atsisako priimti jį į darbą. Šio pranešimo autoriai buvoinformuoti apie kelis atvejus, kuomet buvo atsisakyta priimti į darbą pretendentą būtent dėl romamsbūdingos išvaizdos. Visais atvejais darbams, dėl kurių buvo kreiptąsi - siuvėjos, statybininko, indųplovėjos - specialaus pasirengimo nereikėjo.
rom diskriminacijos aprai kos lietuvos darbo rinkoje1
Romų diskriminacijos apraiškos Lietuvos darbo rinkoje
  • Visais šiais atvejais į darbą pretendavę romai atitiko visus darbdavio iškeltus reikalavimus dėlprofesinių gebėjimų. Tačiau jų lūkesčių neatitiko tautybė – ji darbdaviams akivaizdžiai pasirodėnetinkama.
  • Toks subjektyvus nusistatymas ir sąmoningas stereotipiškos nuostatos laikymasisnepriimti į darbą romo, nors jis ir atitinka konkrečiam darbui keliamus reikalavimus, yra akivaizdusrasinės diskriminacijos pavyzdys, pažeidžiantis ne tik Lygių galimybių įstatymą, bet ir LR Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį, kurioje deklaruojama, jog žmogaus teisių negalimavaržyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
  • Šie ir panašūs atsisakymai priimti į darbą taip patpažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad kiekvienasžmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši teisė taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikosdarbo kodekse
slide40

KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS INFORMACIJA APIE TARPINSTITUCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄPAGAL GAUTĄ INFORMACIJĄ PER 2009 m. atask. laikot. ; Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 - 2012 metų programa; Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darboministerijos

  • Tarpinstitucinės progamos tikslas (-ai): Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.
  • Užimtumas- Kai kurios priemonės:
  • SVV(SVV tarybaŪkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos susitarimo memorandumas dėl verslo konsultavimo, paramos ir eksporto skatinimo bei rėmimo sistemos optimizavimo.
  • sąlygų analizės ir tyrimų beiverslo informacijos sklaidosorganizavimas ir rėmimas,verslumas ir rėmimas, verslumoskatinimo kampanijų ir programųrengimas, įgyvendinimas irrėmimas;
  • Verslo inkubatorių, informacijoscentrų ir kitų paramos versluiįstaigų steigimo, kūrimo, plėtrosišlaidų ir išlaidų, susijusių suviešųjų paslaugų teikimu SVVsubjektams, finansavimas,
  • reorganizavimo (likvidavimo)išlaidų dengimas;
  • Paskolų teikimas (vykdoma perINVEGA);
  • Vertinimo kriterius: ES struktūrinės paramos lėšomisparemtų finansinės inžinerijosprojektų skaičius per metus
i vados
IŠVADOS
  • Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos vis dar pernelyg silpnos, kad būtų reikiama atsvara darbdavių organizacijoms ir inicijuotų socialinį dialogą. Profesinės sąjungos suinteresuotos socialinio dialogo plėtra ir kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Šakos kolektyvinės sutartys – socialinio dialogo darbo santykių klausimu pagrindas – kol kas tik užuomazgoje.
  • Iki šiol neįdiegta pažangi ir nuosekli dvišalė socialinio dialogo struktūra, todėl Trišalis susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypač tie jo punktai, kurie susiję su derybomis ir šakos lygmens dvišalėmis sutartimis.
  • Socialiniai partneriai neaktyviai įsitraukia į socialinį dialogą regionuose, taigi profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai numato steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus (profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų struktūrinius padalinius arba naujus juridinius asmenis (viešąsias įstaigas) apskrityse ir savivaldybėse.
  • Trūksta jaunimo įtraukimo į aktyvią darbo rinką ir verslumo skatinimo centrų regionuose, taip pat įsteigtųjų aktyvaus darbo.
  • Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programoje numatyti uždaviniai įgyvendinami vangiai, ją vykdančių institucijų veiklos priemonės dažnai “nepasiekia” suinteresuotų asmenų.
  • Visuomenei trūksta informatyvumo dėl galimybės pasinaudoti įvairių užimtumo ir verslumo skatinimo vykdomų projektų priemonėmis (pvz.: Verslumo skatinimo fondas, INVEGA veiklos ir kt. )