1 / 27

Aukštasis mokslas: verslo rūšis vs. terpė visuomenės pažangai. Ar tikrai egzistuoja priešprieša?

Aukštasis mokslas: verslo rūšis vs. terpė visuomenės pažangai. Ar tikrai egzistuoja priešprieša?. Dr. Agota Giedrė Raišienė Mykolo Romerio universiteto docentė. Kas yra verslas, mokslas ir švietimas?. VERSLAS – tai ekonominė veikla, duodanti pelno (TŽŽ, 2005 )

lazaro
Download Presentation

Aukštasis mokslas: verslo rūšis vs. terpė visuomenės pažangai. Ar tikrai egzistuoja priešprieša?

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Aukštasis mokslas: verslo rūšis vs. terpė visuomenės pažangai. Ar tikrai egzistuoja priešprieša? Dr.Agota Giedrė Raišienė Mykolo Romerio universiteto docentė

  2. Kas yra verslas, mokslas ir švietimas? • VERSLAS – tai ekonominė veikla, duodanti pelno (TŽŽ, 2005) • VERSLAS – tai prekybinė arba merkantilinė (verteiviška) veikla, skirta užsitikrinti pragyvenimą (Britų e-enciklopedija, 2012) • VERSLO TIKSLAS – pelnas.

  3. Kas yra verslas, mokslas ir švietimas? • MOKSLAS yra nešališkas fizinio pasaulio ir jo reiškinių pažinimas, padedantis praktiškai įvaldyti tikrovę. Tai - specifinė žmonių veiklos forma, kuri iš esmės skiriasi nuo materialinės gamybos ir kitų dvasinės veiklos formų. (Britų Enciklopedija, 2009, Britų e-enciklopedija, 2012) • MOKSLO TIKSLAS – pasaulio prigimties ir reiškinių pažinimas.

  4. Kas yra verslas, mokslas ir švietimas? • ŠVIETIMAS (MOKSLINIMAS) – tai metodų visuma, skirta mokyti ir mokytis. Švietimo prasme MOKSLAS yra visuomenės sukauptų žinių ir vertybių perdavimo jaunesnėms kartoms kanalas (Britų e-enciklopedija, 2012). • ŠVIETIMO TIKSLAS – visuomenės narių socializacija ir įkultūrinimas.

  5. Sampratos kinta keičiantis tikrovei • Ilgainiui keitėsi supratimas, kas yra mokslas, ką jis tyrinėja, koks mokslo santykis su kitomis žmogaus veiklos rūšimis (istorinės mokslo filosofijos lyderis Kuhn, 2003).

  6. Bandymai ir eksperimentai visiškai svetimi mokslui (Aristotelis)

  7. Sampratos kinta keičiantis tikrovei “Buvo laikai, kai svarbiausias gamybos veiksnys buvo žemė, vėliau – kapitalas... Šiandien lemiamas veiksnys yra pats žmogus, t.y. jo žinios” (Jonas Paulius II, 1991).

  8. Kuo verslas (šiandien vis dar) skiriasi nuo ne verslo? • Nuosavybė: turi aiškų savininką (akcininką/-us), kurio interesai yra matomi per vykdančiųjų vadovų sprendimus; • Veiklos tikslas – kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnį pelną (tikslo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su veiklos procesų optimizavimu, efektyvumu); • Produktas/paslauga orientuota į galutinio vartotojo norus, t.y. duoti klientams, ko jie nori, ir tokiu būdu, kokiu jie nori

  9. Kodėl aukštasis mokslas gali pasirodyti panašus į verslą: • Aiškus vykdantysis vadovas, kuris turi aukščiausią sprendimų galią organizacijoje ir apibrėžia organizacijos prioritetinius tikslus bei paveda jų siekti; • Veiklos tikslas – “efektyviai teikti paslaugas”; • Paslauga orientuota į vartotoją (tarpinį), t.y. suteikti studentams, ko jie nori, ir tokiu būdu, kokiu jie nori.

  10. Mokslo ir verslo sąlyčio taškai

  11. Kategorijų prasmė versle ir moksleŠaltinis: www.inovacijos.lt

  12. Sprendimai, kurie leidžia išspręsti iki šiol neišsprendžiamas problemas yra brangūs arba... pelningi.

  13. Sprendimai, kurie leidžia išspręsti iki šiol neišsprendžiamas problemas yra brangūs arba... pelningi. Inovacijos – pelninga!

  14. Kategorijų prasmė versle ir moksleŠaltinis: www.inovacijos.lt

  15. Aukštojo mokslo iššūkiai • Mažėjantis studentų skaičius • Dėl to didėja konkurencija tarp (vietinių) universitetų • Nepakankama studijų kokybė • Dėl to pralaimima konkurencinė kova užsienio universitetų tarpe • Mokslo rezultatų komercinimas • Konkuruojama dėl projektų finansavimo

  16. DĖMESYS MOKSLUI?

  17. Inovacijos – tai kūrimas to, ko dar nebuvo Inovacijos reikalauja eksperimentuoti Eksperimentai – rizikingi Rizika - galimi nuostoliai (arba pelnas) Ar eksperimentai finansiškai įmanomi aukštosioms mokykloms ir kiek patrauklūs privačiam kapitalui?

  18. Nepatrauklu, jei būdinga Orientacija į greitą grąžą Orientacija į artimą perspektyvą Orientacija į stabilumą

  19. Nepatrauklu, jei būdinga Orientacija į greitą grąžą Orientacija į artimą perspektyvą Orientacija į stabilumą Patrauklu, jei būdinga Orientacija į ilgalaikę naudą Orientacija į tolimą perspektyvą Orientacija į pažangą

  20. Verslui Mokslas – privataus kapitalo gausinimo (pažangos) galimybė Valstybei Mokslas – šalies pažangos galimybė Aukštosios mokyklos – įrankis tikslui pasiekti

  21. Aukštosios mokyklos – įrankis tikslui pasiekti Ar aukštosios mokyklos gali ir turi būti verslios?

  22. VERSLUMAS – finansinis savarankiškumas VERSLUS – KIEKVIENAS!

  23. Verslios aukštosios mokyklos Verslūs studentai Verslūs dėstytojai Verslūs piliečiai

  24. Vidinė konkurencija daro mus nekonkurencingus išorėje

  25. Išvados • Aukštasis mokslas dėl savo prigimties ir tikslo negali būti verslas • Aukštasis mokslas privalo būti visuomenės pažangos terpė bei gali būti reikšmingas verslo pažangos įrankis • Jei aukštasis mokslas virsta verslu, jo tikslu tampa pelnas. Visuomenės pažanga (galima per išsilavinimą ir inovacijas) tampa tik tikėtinu šalutiniu produktu

  26. Tiems, kas valdo valstybę, prisiimti atsakomybę už šalies ateitį ir pažangą • Aukštosioms mokykloms suvokti savo vaidmenį ir atsakomybę prieš visuomenę – tikrąjį savo klientą • Atskirti aukštąjį išsilavinimą nuo mokslo • Verslui imtis iniciatyvos pasinaudoti mokslu

  27. Diskutuokime! agotar@mruni.eu

More Related