1 / 22

Angliavandenilių šaltiniai

Angliavandenilių šaltiniai. TURINYS. Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai ..............................................3 Nafta ............................................................................................4

lazaro
Download Presentation

Angliavandenilių šaltiniai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Angliavandenilių šaltiniai

  2. TURINYS Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai..............................................3 Nafta............................................................................................4 Pasaulinė energijos paklausa....................................................11 Nafta Lietuvoje...........................................................................14 Naftos panaudojimas.................................................................15 Naftos perdirbimas.....................................................................16 Oktaninis skaičius......................................................................20 Šaltiniai.......................................................................................22

  3. Akmens anglys Nafta Gamtinės dujos Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai

  4. Nafta Nafta- Žemės plutoje susidaręs degus skystis, aliejaus konsistencijos. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių. “Nafta – ne kuras, kūrenti galima ir banknotais” D. Mendelejevas

  5. Naftos kilmės teorijos Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius. Biogeninė naftos kilmės teorija Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Nafta kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutinu sluoksniu). Nebiogeninė naftos kilmės teorija Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

  6. Fizikinės savybės Spalva Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu tokios spalvos būna beveik visų kontinentų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta. Tankis Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į: • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³), • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³), • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

  7. Fizikinės savybės Tirpumas Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus. Liuminescencija Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

  8. Naftos sudėtis Nafta susideda iš įvairių komponentų: A grupė. Angliavandeniliniai junginiai. B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai (dervos, asfaltenai, karbonai, karboidai. Naftos elementinė sudėtis: •Anglis (C): 82-87% •Vandenilis (H): 12-15% •Siera, azotas, deguonis (S,N,O): 0.5-2%

  9. Naftos istorija Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavime. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje. Kabantieji sodai (Babilonas) 600 m. pt. m. e. Šumerų šviestuvai (Irakas) 600 m.pt.m.e. Gydimas naftas (viduramžius) Graikų ugnis (717-718 m.)

  10. Naftos istorija Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkasIgnacy Lukasiewiczišgavo žibalą iš žalios naftos. Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m.

  11. Pasaulinė energijos paklausa Nafta – viena svarbiausių gamtinių ir vienas pagrindinių techninio kuro šaltinių. Iš šiuo metu vartojamo pagrindinių rūšių kuro maždaug 32% sudaro akmens anglis, apie 59% - nafta, dujos, apie -7% - hidroenergija ir apie 2%-atominė energija.

  12. Naftos eksportas (m3/d) Naftos rezervai Naftos gavimas

  13. Naftos kaina ($) Naftos suvartojimas

  14. Nafta Lietuvoje Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenciniai plotai yra šie: • Girkaliai– Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenciją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“) • Genčiai– Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“) • Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai– Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“) • Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“) • Platelių plotas(UAB „Troba“) Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

  15. Naftos panaudojimas

  16. Naftos perdirbimas Naftos perdirbimas prasideda tada, kai pašildyta nafta patenka į pirminį naftos rektifikacijos įrengimą. Nafta – įvairiausių angliavandenilių, turinčių skirtingas virimo temperatūras, mišinys. Remiantis šia savybe, įrenginyje nafta išskirstoma į lengvus ir sunkius komponentus. Distiliacijos produktai yra perdirbami toliau arba maišomi su kitais komponentais. Po pirminio naftos perdirbimo likęs sunkus produktas - mazutas toliau nukreipiamas perdirbimui į mazuto perdirbimo kompleksą. Čia iš mazuto gaunamas papildomas lengvų frakcijų: dujų, benzino, dyzelinio kuro kiekis. Sunkūs mazuto perdirbimo likučiai naudojami kaip katilų kuro komponentai.

  17. Pirminio naftos perdirbimo įrenginys Proceso metu, rektifikacinėje kolonoje nafta yra išskirstoma į turinčias skirtingas savybes, lengvas ir sunkias frakcijas. Benzino gaunama nedaug - vos 10-15% nuo perdirbamos naftos. Burbuliniai gaubtai

  18. Krekingas Krekingas– tai aukštos virimo temperatūros angliavandenilių molekulių skaidymo procesas į paprastesnes žemos virimo temperatūros molekulės. Taikant šį būdą, benzino išeiga padidėja iki 60-80%. Katalitiniais procesais vadinami tokie, kai procesui paspartinti dar naudojami ir katalizatoriai. Proceso tikslas gauti aukštaoktaninį benziną, kurio oktaninis skaičius tiriamuoju metodu yra 90-92. Terminiais procesais vadinami tokie, kai naftos distiliatai, perdirbami aukšta temperatūra ir slėgiu.

  19. Benzino gamyba

  20. Oktaninis skaičius Jis nusako benzino savybę vidaus degimo variklyje sudegti be detonacijos. Detonacija— savaiminis ir priešlaikinis benzino garų ir oro mišinio užsidegimas ne nuo žvakės, bet nuo suspaudimo bei įkaitusių cilindro dalių. Minėtojo mišinio atsparumas savaiminei detonacijai nusakomas oktaniniu skaičiumi. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo variklio suspaudimo laipsnis ir galia didesni. Pagal oktano skaičių benzinai skirstomi į markes. Pvz., A-95 markė reiškia, kad benzino atsparumas detonacijai yra ne mažesnis kaip 95, o raidė E po benzino markės — kad jis yra be tetraetilšvino. Šiuo metu visų markių benzinas, pagamintas “Mažeikių naftoje”, yra neetiliuotas ir visiškai atitinka Europos standartus.

  21. Oktaninis skaičius Kuro su antidetonacinėmis savybėmis etalonu buvo parinktas 2,2,4-trimetilpentanas: . Laikoma, kad jo oktaninis skaičius lygus 100. Kuro su žemiausiomis antidetonacinėmis savybėmis etalonu laikomas n. heptanas: CH3 – CH2 – CH2 – CH2 - CH2 – CH2 – CH3 Laikoma, kad jo oktaninis lygus 0. Benzino, kurio o.s. 80, pasižymi tokiomis pat antidetonacinėmis savybėmis, kaip 80%2,2,4-trimetilpentano ir 20% n. heptano mišinys.

  22. Šaltiniai Literatūra: V.Potatovas, S. Tatarinčik “Organinė chemija”, Vilnius, “Mokslas”,1977 Web šaltiniai http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/

More Related