Administracinės nuobaudos

1. Administracinės nuobaudos

2. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). tai savarankiška administracinės prievartos rūšis. paskirtis – kovoti su teisės pažeidimais. nuo kitų administracinės prievartos priemonių skiriasi pobūdžiu (yra baudžiamojo), specifiniais tikslais ir taikomos laikantis nustatytos procesinės tvarkos Administracinės nuobaudos sąvoka:

3. įspėjimas; bauda; daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas; specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas; administracinis areštas; nušalinimas nuo darbo (pareigų). Administracinių nuobaudų sistema(ATPK 21 straipsnis)

4. pagrindinės – skiriamos savarankiškai ir negali būti jungiamos prie kitų administracinių nuobaudų (visos ATPK 21 straipsnyje nustatytos nuobaudos); papildomos – skiriamos greta pagrindinių nuobaudų (daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, daiktoar pajamųkonfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas); Administracinių nuobaudų klasifikavimas

5. neturtinės nuobaudos, turinčios tik moralinį poveikį (įspėjimas); turtinės (bauda, daikto ir pajamų konfiskavimas); nuobaudos, nukreiptos į pažeidėjo asmenybę (specialiosios teisės atėmimas, administracinis areštas) Pagal atliekamas funkcijas:

6. Įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu Įspėjimas (Atpk 23 straipsnis)

7. piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų ir didesnė kaip vienas tūkstantis litų pareigūnams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dvidešimt litų ir didesnė kaip du tūkstančiai litų už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nustatyta didesnė bauda, negu numatyta šiame straipsnyje nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse Bauda (atpk 24 straipsnis)

8. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktų ir pajamų konfiskavimas (atpk 26 straipsnis)

9. konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 442, 62, 621, 622 straipsniuose, 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 1242 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1528, 15211 straipsniuose, 15214 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1531 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 15310 straipsnyje, 1545 straipsnio antrojoje dalyje, 1546 straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 1632, 173, 18818 straipsniuose, 2091 straipsnio antrojoje dalyje, 2092 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 2093 straipsnyje, 2094 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2096, 210, 21410, 21427 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

10. šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. konfiskavimo taikymo tvarką nustato šis kodeksas, o nekonfiskuotinų daiktų sąrašą – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

11. Pažymėtina, jog ATPK 1302 straipsnis nenumato asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, galimybės skirti kitas administracines nuobaudas nei administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės konfiskavimas vis dėlto gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Šioje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Akivaizdu, kad K. K., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad jo transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jo valią. Duomenų, kad K. K. dėl neteisėtai paimto automobilio kreipėsi į policiją, nėra. Pažymėtina, kad K. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas, jokių argumentųdėl automobilio buvimo J. K. žinioje teisėtumo nenurodė. (LVAT 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6406/2010)

13. Iš byloje esančio išrašo iš duomenų bazės apie automobilį MERCEDES BENZ, v. n. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu šis automobilis buvo registruotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. – vardu. Automobilis A. P. vardu įregistruotas 2008 m. balandžio 30 d., o duomenų apie automobilio perregistravimą kito asmens vardu byloje nėra (b. l. 8). Teisėjų kolegija sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog minėtas automobilis 2010 m. liepos 2 d. buvo parduotas S. B., apeliantas galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nėra pakankamas automobilio nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, kam priklauso konfiskuotinas automobilis, kokiu pagrindu jis vairavo automobilį, ar tai nebuvo savavališkas automobilio paėmimas, atmestinas kaip nepagrįstas. (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6772/2010)

14. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialiosios teisės atėmimas (atpk 27 straipsnis)

15. asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. atėmimas teisės medžioti arba užsiimti žvejyba negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

16. administracinis areštas – tai asmens tam tikram laikotarpiui (iki 30 parų) izoliavimas nuo visuomenės. administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Administracinis areštas (Atpk 29 straipsnis)

17. administracinis areštas gali būti skiriamas Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjams, teisėjams tik gavus išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento išankstinį sutikimą suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę

18. Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už ATPK50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. A. G. savo kaltę pripažino, ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. ATPK50 straipsnis interalia numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK30 straipsnyje. ATPK20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantei pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi nuobauda – areštas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantę, o iš bylos medžiagos matyti, kad ji metų laikotarpyje jau buvo bausta už tokios pat rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, skirtos baudos nėra sumokėjusi. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda už penkis ATPK50 straipsnyje numatytus smulkiojo turto grobimus vagystės būdu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ši nuobaudos rūšis tinkamiausia, siekiant, ATKP 20 straipsnyje įtvirtintų, administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo A. G. paskirta nuobauda proporcinga jos padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina. (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6761/2010)

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pakeisti administracinį areštą alternatyvia nuobaudos rūšimi – bauda, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. administracinį areštą, pagrįstai atsižvelgė į visumą reikšmingų aplinkybių, t. y. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus laiko asmuo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda), padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo nedirba, baustas administracine tvarka). Pabrėžtina, kad nuo 2005 m. apeliantas buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis sumokėjo paskirtas baudas už padarytus pažeidimus (b. l. 7 – 9). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6532/2010)

22. nušalinimas nuo darbo (pareigų) skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu nušalinimą nuo darbo (pareigų) skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (teisėjas) Nušalinimas nuo darbo (pareigų) (atpk 29 (1) straipsnis)

23. Tačiau minėto ATPK 50 6 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šį pažeidimą numatyta privaloma papildomoji nuobauda, o būtent nušalinimas nuo darbo (pareigų). Ši nuobauda pirmos instancijos teismo nutarimu skirta nebuvo, duomenų, kad teismas taikė ATPK 30 1 straipsnio nuostatas, byloje nėra, tad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o R. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. (LVAT 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. N 15 - 1590/05)

24. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės (atpk 30 straipsnis)

25. 1) nuobaudos teisėtumas, kuris reiškia, jog institucija (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali skirti tik nuobaudą, kuri yra nustatyta įstatyme ir tik norminio akto numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijos ribose (ATPK 30 straipsnio 1 dalis); 2) nuobaudos individualizavimas – reiškia, nuobaudos švelninimą arba griežtinimą įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Skiriant nuobaudą turi būti įvertinamas: Nuobaudųskyrimobendrosios taisyklės (principai)

26. pažeidimo pobūdis – tai padaryto administracinio teisės pažeidimo apibendrinantis įvertinimas, susidedantis iš pažeidimo pavojingumo laipsnio, taip pat administracinės teisės normų saugomiems visuomeniniams santykiams arba teisiniams gėriams padarytos žalos. Už labiau pavojingus administracinius teisės pažeidimus turi būti skiriamos ir labiau griežtesnės sankcijos; • pažeidėjo asmenybė – tai aplinkybės, siejamos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kurios gali būti administracinės nuobaudos švelninimo arba griežtinimo pagrindu teisės normos, numatančios administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, ribose. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į kaltės formą ir laipsnį, taip pat į aplinkybes, charakterizuojančias asmenį pažeidimo darymo metu. Tyčinio pažeidimo padarymo atveju turi būti skiriama griežtesnė nuobauda nei neatsargaus pažeidimo padarymo atveju. Taip pat individualizuojant nuobaudą gali būti atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką;

27. administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės (bus aptartos vėliau); • administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės (bus aptartos vėliau).

28. Pavyzdžiui, administracinis areštas skiriamas tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę kitos nuobaudos bus neveiksmingos. Nuobaudos individualizavimas taip pat apima ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinės padėties įvertinimą, nors kaip rodo praktika į tai palyginti retokai atsižvelgiama (policija apskritai beveik netaiko, palieka tai teismams). Pirmiausia nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą parenkama nuobauda, o po to bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina kitas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos individualizavimui

29. Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Mažesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas arba neskyrimas (atpk 30 (1) straipsnis)

30. asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas

31. Pažymėtina tai, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą, ATPK 30-1 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str., arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės.

32. ATPK 30-1 straipsnis nekeičia kodekse nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos, o tik suteikia atitinkamiems organams (pareigūnams) teisę įstatyme numatytais atvejais švelninti nuobaudą arba jos neskirti. Be to, toks sprendimas dar nėra galutinis, jam įsigalioti būtina apylinkės teismo teisėjo sankcija. Sankcijos negavus, toks sprendimas neįsigalioja, vadinasi, tam tikrais atvejais administracinio teises pažeidimo byla gali likti neišspręsta. Todėl, siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų priėmimą, rekomenduotina:

33. 1. Organas (pareigūnas), įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, vadovaudamasis bendromis ATPK taisyklėmis, priima nutarimą skirti teisės akto sankcijoje numatytą nuobaudą. Manydamas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30-1 straipsnį, atitinkamas organas (pareigūnas) tame pačiame nutarime sprendžia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo arba neskyrimo. Tokiu atveju organas (pareigūnas), remdamasis ATPK 30-1 str. 2 d., priimtą nutarimą kartu su administracine byla perduoda atitinkamos apylinkės teismui, prašydamas sankcijos.

34. 2. Apylinkės teismo teisėjas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertinęs nutarimo motyvus, nustato jo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutikdamas su administracinio organo (pareigūno) sprendimu, jo motyvais, teisėjas sankcionuoja nutarimą, priimdamas atitinkamą nutartį. Nesutikdamas su administracinio organo (pareigūno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutarimą, apylinkės teismo teisėjas priima nutartį, nurodydamas joje atsisakymo motyvus. Tokios nutarties priėmimas reiškia, kad nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo neįsigalioja, todėl turi būti vykdoma pirmoji nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

35. 3. Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dėl nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo, negavus teisėjo sankcijos, toks nutarimas neįsiteisėja. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla liko neišspręsta, todėl ji turi būti grąžinama organui (pareigūnui) ją iš naujo nagrinėti. 4. Vadovaujantis CPK 347 str., teismo nutartis dėl sankcijos davimo ar atsisakymo ją duoti atskiruoju skundu neskundžiamą. Atsikirtimai nutarčiai gali būti nurodomi skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. 5. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 str. ir ATPK 292 str., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal institucijos (jos pareigūnų), priėmusios nutarimą, buvimo vietą. 6. Vadovaudamasis ATPK 298 str. 1 d. 4 p., administracinis teismas, visapusiškai, objektyviai ištyręs bylos aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, pats gali išspręsti ATPK 30-1 str. taikymo klausimą.

36. ATPK 30-1 str. tiesiogiai nekalbama apie apylinkių teismų teisę patiems švelninti administracines nuobaudas jų nagrinėjamose administracinių teisės pažeidimų bylose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK trečiajame skyriuje tarp organų (pareigūnų), įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, minimi ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Taigi, naudojant sisteminį ATPK normų aiškinimą, darytina išvada, kad apylinkių teismai (šių teismų teisėjai), nagrinėdami jų kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat turi teisę švelninti administracines nuobaudas ATPK 30-1 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju jokia sankcija nereikalinga. Toks apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimas gali būti skundžiamas bendra tvarka administraciniam teismui.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, Nr. N17-103/2007). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. A. , atsižvelgė į pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį, šioje byloje nėra, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo A. A. paskirta minimali ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. LVAT 2010 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662–275/2010)

38. Apeliantė taip pat nurodo, jog jai buvo paskirta pernelyg griežta administracinė nuobauda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog S. M. buvo paskirta ATPK 45 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio bauda. Jos administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog ji yra pensininkė ir pajamas gauna tik iš ūkinės veiklos, bei į tai, kad ji neneigia, jog buvo užartas M. Š. priklausantis žemės sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, kad administracinė nuobauda S. M. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (LVAT 2010 m. birželio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. N502-396/2010)

39. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. T. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: Protokolu ir jo priedu (b. l. 1, 3), 2009 m. sausio 3 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 9PM5800003 (b. l. 2), J. T. 2009 m. sausio 3 d. paaiškinimu (b. l. 10), pareigūno K. D. 2009 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), 2009 m. sausio 5 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu Nr. 874 (b. l. 20). Savo kaltės iš esmės neneigė ir J. T., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuošidžiai gailėjosi – J. T. 2009 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodoma, jog ji nežinojo, kad viršijo leistiną normą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kitų J. T. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o vien tos aplinkybės, kad nebuvo nustatyta jos administracinę atsakybę sunkinančių aplinkybių, negalima vertinti kaip pakankamos, idant jos atžvilgiu būtų taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos – įspėjimo skyrimas yra pakankamas, idant būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, turėjo būti konfiskuotas didesnis kiekis cigarečių. LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis adm. byloje Nr. N502-314/2010

40. Kad asmuo gailisi dėl padarytųjų pažeidimų, įvertinama paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytuosius pažeidimus ribose. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (slaugo ligonį vyrą, gauna minimalų atlyginimą, pažeidimą padarė pirmą kartą) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK301 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Be to, sutiktina su apelianto teiginiu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas (177(2) str. 1 d. “Nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo”) daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, kėsinamasi į tokius saugomus gėrius kaip visuomenės saugumas, žmogaus sveikata. (LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. N662–1351/2010)

41. Praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti APK 301 straipsnį nėra. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis APK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1358/2004). Be to, ATPK 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (Vyriausiojo administracinio teismo bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 269).

42. ATPK 30-1 str. taikantis organas esant šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, leidžiančioms paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nėra suvaržomas galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą administracinę nuobaudą.

43. LVAT 2010-05-07 nutartyje Nr. N(62)-3828 konstatavo, kadadministracinės atsakomybės vengimas ir sunkinančiųaplinkybiųbuvimas užkertakeliątaikyti ATPK 30(1) straipsnį; LVAT 2010-05-07 nutartyjeadm. byloje Nr. N(62)-3886/2010 pažymėjo, jog neteisėtai ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30(1) straipsnį ir sušvelnino administracinę nuobaudą (žr. LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3718/2010, LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3807/2010, LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3719/2010 ir kt.); Jeigu pirmosios instancijos teismas taiko ATPK 30(1) straipsnio nuostatas protingumo ribose, tai LVAT tokį nutarimą gali ir palikti (LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3719/2010).; LVAT 2010-05-07 nutartyje adm. byloje Nr. N(62)-3710/2010 konstatavo, kad administracinė atsakomybėn traukiamo asmens padėtis yra ypatingai sunki (ankstesni pažeidimai buvo padaryti 2003 metais, jie nebuvo sunkūs ir keliantys grėsmę kitų žmonių sveikatai. Taip pat atsižvelgtina į ypatingai sunkią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos padėtį. D. Ž. nedirba (b. l. 38), kadangi turi rūpintis dviem nepilnamečiais neįgaliais vaikais (b. l. 39-46). Abiems vaikams nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Abu sūnūs lanko mokyklą, tačiau dažnai serga (b. l. 47). Apeliantė yra išsiskyrusi (b. l. 54), šeima rūpinasi viena. Be to, jai negali padėti ir tėvai, kadangi abu tėvai yra taip pat ligoniai), todėl pirmosios instancijos sprendimas pakeitė – paskirtą nuobaudą sušvelnino;

44. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime. Baudos skyrimas (atpk 30(2) straipsnis)

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, sprendžia, kad skirta administracinė nuobauda atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. ATPK 1302 straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, kuris šiuo atveju yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, T. K. buvo skirta minimali ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. (LVAT 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6735/2010)

46. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą; 3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas; 6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai; 8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis; 9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris; 10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (atpk 31 straipsnis)

47. Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi administracinė nuobauda (areštas), nuobauda atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, tad keisti ją į baudą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. D. L. apeliaciniame skunde teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, jog, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantas pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau nenurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 2), į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko (b. l. 16), todėl tai, kad apie savo nuoširdų gailestį apeliantas nurodė apeliaciniame skunde, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

48. Pažyma apie asmens baustumą (b. l. 6-7) patvirtina, kad D. L. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau skirtos administracinės nuobaudos, todėl tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad D. L. jau ketvirtą kartą vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas tam teisės, bet ir neblaivus, paskirtų piniginių baudų nemoka, kas, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog D. L. taikytos poveikio priemonės (vien tik piniginės nuobaudos) nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde D. L. nurodo, kad gali sumokėti baudą, tačiau ši aplinkybė, įvertinus kitus jo administracinę atsakomybę apsprendžiančius faktus, pripažintina teisiškai nereikšminga. Pažymėtina, kad D. L. nedirba, duomenų apie kitą turimą legalų pragyvenimo šaltinį nėra. (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6494/2010)

49. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe; 2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu; 4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį; 5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda; Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (atpk 32 straipsnis)

50. 6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą; 7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis; 8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokias atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Pastaba. Šiame straipsnyje numatytas turtinis nuostolis yra didelis, kai jis viršija penkių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą.