administracin s nuobaudos n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Administracin?s nuobaudos PowerPoint Presentation
Download Presentation
Administracin?s nuobaudos

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 83

Administracin?s nuobaudos - PowerPoint PPT Presentation


  • 290 Views
  • Uploaded on

Administracinės nuobaudos.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Administracin?s nuobaudos' - layne


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
administracin s nuobaudos s voka

administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

tai savarankiška administracinės prievartos rūšis.

paskirtis – kovoti su teisės pažeidimais.

nuo kitų administracinės prievartos priemonių skiriasi pobūdžiu (yra baudžiamojo), specifiniais tikslais ir taikomos laikantis nustatytos procesinės tvarkos

Administracinės nuobaudos sąvoka:
administracini nuobaud sistema atpk 21 straipsnis

įspėjimas;

bauda;

daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas;

specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas;

administracinis areštas;

nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Administracinių nuobaudų sistema(ATPK 21 straipsnis)
administracini nuobaud klasifikavimas

pagrindinės – skiriamos savarankiškai ir negali būti jungiamos prie kitų administracinių nuobaudų (visos ATPK 21 straipsnyje nustatytos nuobaudos);

papildomos – skiriamos greta pagrindinių nuobaudų (daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, daiktoar pajamųkonfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas);

Administracinių nuobaudų klasifikavimas
pagal atliekamas funkcijas

neturtinės nuobaudos, turinčios tik moralinį poveikį (įspėjimas);

turtinės (bauda, daikto ir pajamų konfiskavimas);

nuobaudos, nukreiptos į pažeidėjo asmenybę (specialiosios teisės atėmimas, administracinis areštas)

Pagal atliekamas funkcijas:
sp jimas atpk 23 straipsnis

Įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu

Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu

Įspėjimas (Atpk 23 straipsnis)
bauda atpk 24 straipsnis

piliečiams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dešimt litų ir didesnė kaip vienas tūkstantis litų

pareigūnams skiriama bauda negali būti mažesnė kaip dvidešimt litų ir didesnė kaip du tūkstančiai litų

už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus įstatymo gali būti nustatyta didesnė bauda, negu numatyta šiame straipsnyje

nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse

Bauda (atpk 24 straipsnis)
daikt ir pajam konfiskavimas atpk 26 straipsnis

daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Daiktų ir pajamų konfiskavimas (atpk 26 straipsnis)
slide9

konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 442, 62, 621, 622 straipsniuose, 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 1242 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1528, 15211 straipsniuose, 15214 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1531 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 15310 straipsnyje, 1545 straipsnio antrojoje dalyje, 1546 straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 1632, 173, 18818 straipsniuose, 2091 straipsnio antrojoje dalyje, 2092 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 2093 straipsnyje, 2094 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2096, 210, 21410, 21427 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

slide10

šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

konfiskavimo taikymo tvarką nustato šis kodeksas, o nekonfiskuotinų daiktų sąrašą – kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

slide11

Pažymėtina, jog ATPK 1302 straipsnis nenumato asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, galimybės skirti kitas administracines nuobaudas nei administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

slide12

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės konfiskavimas vis dėlto gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Šioje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Akivaizdu, kad K. K., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad jo transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jo valią. Duomenų, kad K. K. dėl neteisėtai paimto automobilio kreipėsi į policiją, nėra. Pažymėtina, kad K. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas, jokių argumentųdėl automobilio buvimo J. K. žinioje teisėtumo nenurodė.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6406/2010)

slide13

Iš byloje esančio išrašo iš duomenų bazės apie automobilį MERCEDES BENZ, v. n. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu šis automobilis buvo registruotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. – vardu. Automobilis A. P. vardu įregistruotas 2008 m. balandžio 30 d., o duomenų apie automobilio perregistravimą kito asmens vardu byloje nėra (b. l. 8). Teisėjų kolegija sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog minėtas automobilis 2010 m. liepos 2 d. buvo parduotas S. B., apeliantas galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nėra pakankamas automobilio nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė, kam priklauso konfiskuotinas automobilis, kokiu pagrindu jis vairavo automobilį, ar tai nebuvo savavališkas automobilio paėmimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6772/2010)

specialiosios teis s at mimas atpk 27 straipsnis

specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Specialiosios teisės atėmimas (atpk 27 straipsnis)
slide15

asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.

atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys.

atėmimas teisės medžioti arba užsiimti žvejyba negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

administracinis are tas atpk 29 straipsnis

administracinis areštas – tai asmens tam tikram laikotarpiui (iki 30 parų) izoliavimas nuo visuomenės.

administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas).

administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.

Administracinis areštas (Atpk 29 straipsnis)
slide17

administracinis areštas gali būti skiriamas Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjams, teisėjams tik gavus išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento išankstinį sutikimą suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę

slide18

Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas – už ATPK50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. A. G. savo kaltę pripažino, ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK50 straipsnis interalia numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.

slide19

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK30 straipsnyje.

ATPK20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

slide20

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantei pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi nuobauda – areštas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantę, o iš bylos medžiagos matyti, kad ji metų laikotarpyje jau buvo bausta už tokios pat rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą, skirtos baudos nėra sumokėjusi. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda už penkis ATPK50 straipsnyje numatytus smulkiojo turto grobimus vagystės būdu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ši nuobaudos rūšis tinkamiausia, siekiant, ATKP 20 straipsnyje įtvirtintų, administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.

Taip pat pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo A. G. paskirta nuobauda proporcinga jos padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6761/2010)

slide21

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pakeisti administracinį areštą alternatyvia nuobaudos rūšimi – bauda, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. administracinį areštą, pagrįstai atsižvelgė į visumą reikšmingų aplinkybių, t. y. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus laiko asmuo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda), padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo nedirba, baustas administracine tvarka). Pabrėžtina, kad nuo 2005 m. apeliantas buvo baustas administracine tvarka 7 kartus, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis sumokėjo paskirtas baudas už padarytus pažeidimus (b. l. 7 – 9). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6532/2010)

nu alinimas nuo darbo pareig atpk 29 1 straipsnis

nušalinimas nuo darbo (pareigų) skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu

nušalinimą nuo darbo (pareigų) skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (teisėjas)

Nušalinimas nuo darbo (pareigų) (atpk 29 (1) straipsnis)
slide23

Tačiau minėto ATPK 50 6 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šį pažeidimą numatyta privaloma papildomoji nuobauda, o būtent nušalinimas nuo darbo (pareigų). Ši nuobauda pirmos instancijos teismo nutarimu skirta nebuvo, duomenų, kad teismas taikė ATPK 30 1 straipsnio nuostatas, byloje nėra, tad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o R. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

(LVAT 2005 m. gruodžio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. N 15 - 1590/05)

nuobaud skyrimo bendrosios taisykl s atpk 30 straipsnis

nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Nuobaudų skyrimo bendrosios taisyklės (atpk 30 straipsnis)
nuobaud skyrimo bendr osios taisykl s principai

1) nuobaudos teisėtumas, kuris reiškia, jog institucija (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali skirti tik nuobaudą, kuri yra nustatyta įstatyme ir tik norminio akto numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijos ribose (ATPK 30 straipsnio 1 dalis);

2) nuobaudos individualizavimas – reiškia, nuobaudos švelninimą arba griežtinimą įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Skiriant nuobaudą turi būti įvertinamas:

Nuobaudųskyrimobendrosios taisyklės (principai)
slide26

pažeidimo pobūdis – tai padaryto administracinio teisės pažeidimo apibendrinantis įvertinimas, susidedantis iš pažeidimo pavojingumo laipsnio, taip pat administracinės teisės normų saugomiems visuomeniniams santykiams arba teisiniams gėriams padarytos žalos. Už labiau pavojingus administracinius teisės pažeidimus turi būti skiriamos ir labiau griežtesnės sankcijos;

  • pažeidėjo asmenybė – tai aplinkybės, siejamos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kurios gali būti administracinės nuobaudos švelninimo arba griežtinimo pagrindu teisės normos, numatančios administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, ribose. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į kaltės formą ir laipsnį, taip pat į aplinkybes, charakterizuojančias asmenį pažeidimo darymo metu. Tyčinio pažeidimo padarymo atveju turi būti skiriama griežtesnė nuobauda nei neatsargaus pažeidimo padarymo atveju. Taip pat individualizuojant nuobaudą gali būti atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką;
slide27

administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės (bus aptartos vėliau);

  • administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės (bus aptartos vėliau).
slide28

Pavyzdžiui, administracinis areštas skiriamas tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę kitos nuobaudos bus neveiksmingos. Nuobaudos individualizavimas taip pat apima ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinės padėties įvertinimą, nors kaip rodo praktika į tai palyginti retokai atsižvelgiama (policija apskritai beveik netaiko, palieka tai teismams). Pirmiausia nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą parenkama nuobauda, o po to bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina kitas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos individualizavimui

ma esn s nei statymo numatyta nuobaudos skyrimas arba neskyrimas atpk 30 1 straipsnis

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Mažesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas arba neskyrimas (atpk 30 (1) straipsnis)
slide30

asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda

organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas

slide31

Pažymėtina tai, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą, ATPK 30-1 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str., arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės.

slide32

ATPK 30-1 straipsnis nekeičia kodekse nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos, o tik suteikia atitinkamiems organams (pareigūnams) teisę įstatyme numatytais atvejais švelninti nuobaudą arba jos neskirti. Be to, toks sprendimas dar nėra galutinis, jam įsigalioti būtina apylinkės teismo teisėjo sankcija. Sankcijos negavus, toks sprendimas neįsigalioja, vadinasi, tam tikrais atvejais administracinio teises pažeidimo byla gali likti neišspręsta. Todėl, siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų priėmimą, rekomenduotina:

slide33

1. Organas (pareigūnas), įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išnagrinėjęs konkrečią bylą, vadovaudamasis bendromis ATPK taisyklėmis, priima nutarimą skirti teisės akto sankcijoje numatytą nuobaudą. Manydamas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30-1 straipsnį, atitinkamas organas (pareigūnas) tame pačiame nutarime sprendžia klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimo arba neskyrimo. Tokiu atveju organas (pareigūnas), remdamasis ATPK 30-1 str. 2 d., priimtą nutarimą kartu su administracine byla perduoda atitinkamos apylinkės teismui, prašydamas sankcijos.

slide34

2. Apylinkės teismo teisėjas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylą ir įvertinęs nutarimo motyvus, nustato jo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutikdamas su administracinio organo (pareigūno) sprendimu, jo motyvais, teisėjas sankcionuoja nutarimą, priimdamas atitinkamą nutartį. Nesutikdamas su administracinio organo (pareigūno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutarimą, apylinkės teismo teisėjas priima nutartį, nurodydamas joje atsisakymo motyvus. Tokios nutarties priėmimas reiškia, kad nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo neįsigalioja, todėl turi būti vykdoma pirmoji nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

slide35

3. Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dėl nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo, negavus teisėjo sankcijos, toks nutarimas neįsiteisėja. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo byla liko neišspręsta, todėl ji turi būti grąžinama organui (pareigūnui) ją iš naujo nagrinėti.

4. Vadovaujantis CPK 347 str., teismo nutartis dėl sankcijos davimo ar atsisakymo ją duoti atskiruoju skundu neskundžiamą. Atsikirtimai nutarčiai gali būti nurodomi skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

5. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 str. ir ATPK 292 str., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal institucijos (jos pareigūnų), priėmusios nutarimą, buvimo vietą.

6. Vadovaudamasis ATPK 298 str. 1 d. 4 p., administracinis teismas, visapusiškai, objektyviai ištyręs bylos aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, pats gali išspręsti ATPK 30-1 str. taikymo klausimą.

slide36

ATPK 30-1 str. tiesiogiai nekalbama apie apylinkių teismų teisę patiems švelninti administracines nuobaudas jų nagrinėjamose administracinių teisės pažeidimų bylose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK trečiajame skyriuje tarp organų (pareigūnų), įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, minimi ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Taigi, naudojant sisteminį ATPK normų aiškinimą, darytina išvada, kad apylinkių teismai (šių teismų teisėjai), nagrinėdami jų kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat turi teisę švelninti administracines nuobaudas ATPK 30-1 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju jokia sankcija nereikalinga. Toks apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimas gali būti skundžiamas bendra tvarka administraciniam teismui.

slide37

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, Nr. N17-103/2007).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. A. , atsižvelgė į pažeidimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį, šioje byloje nėra, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo A. A. paskirta minimali ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

LVAT 2010 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662–275/2010)

slide38

Apeliantė taip pat nurodo, jog jai buvo paskirta pernelyg griežta administracinė nuobauda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog S. M. buvo paskirta ATPK 45 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimalaus dydžio bauda. Jos administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog ji yra pensininkė ir pajamas gauna tik iš ūkinės veiklos, bei į tai, kad ji neneigia, jog buvo užartas M. Š. priklausantis žemės sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, kad administracinė nuobauda S. M. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

(LVAT 2010 m. birželio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. N502-396/2010)

slide39

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. T. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: Protokolu ir jo priedu (b. l. 1, 3), 2009 m. sausio 3 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 9PM5800003 (b. l. 2), J. T. 2009 m. sausio 3 d. paaiškinimu (b. l. 10), pareigūno K. D. 2009 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), 2009 m. sausio 5 d. sulaikytų prekių perdavimo aktu Nr. 874 (b. l. 20). Savo kaltės iš esmės neneigė ir J. T., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuošidžiai gailėjosi – J. T. 2009 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodoma, jog ji nežinojo, kad viršijo leistiną normą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kitų J. T. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o vien tos aplinkybės, kad nebuvo nustatyta jos administracinę atsakybę sunkinančių aplinkybių, negalima vertinti kaip pakankamos, idant jos atžvilgiu būtų taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos – įspėjimo skyrimas yra pakankamas, idant būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, turėjo būti konfiskuotas didesnis kiekis cigarečių.

LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis adm. byloje Nr. N502-314/2010

slide40

Kad asmuo gailisi dėl padarytųjų pažeidimų, įvertinama paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytuosius pažeidimus ribose. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (slaugo ligonį vyrą, gauna minimalų atlyginimą, pažeidimą padarė pirmą kartą) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK301 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Be to, sutiktina su apelianto teiginiu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas (177(2) str. 1 d. “Nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas neturint leidimo”) daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, kėsinamasi į tokius saugomus gėrius kaip visuomenės saugumas, žmogaus sveikata.

(LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. N662–1351/2010)

slide41

Praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti APK 301 straipsnį nėra. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis APK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1358/2004). Be to, ATPK 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (Vyriausiojo administracinio teismo bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 269).

slide42

ATPK 30-1 str. taikantis organas esant šiame straipsnyje numatytoms aplinkybėms, leidžiančioms paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nėra suvaržomas galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą administracinę nuobaudą.

slide43

LVAT 2010-05-07 nutartyje Nr. N(62)-3828 konstatavo, kadadministracinės atsakomybės vengimas ir sunkinančiųaplinkybiųbuvimas užkertakeliątaikyti ATPK 30(1) straipsnį;

LVAT 2010-05-07 nutartyjeadm. byloje Nr. N(62)-3886/2010 pažymėjo, jog neteisėtai ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30(1) straipsnį ir sušvelnino administracinę nuobaudą (žr. LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3718/2010, LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3807/2010, LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3719/2010 ir kt.);

Jeigu pirmosios instancijos teismas taiko ATPK 30(1) straipsnio nuostatas protingumo ribose, tai LVAT tokį nutarimą gali ir palikti (LVAT 2010-05-07 nutartis adm. byloje Nr. N(62)-3719/2010).;

LVAT 2010-05-07 nutartyje adm. byloje Nr. N(62)-3710/2010 konstatavo, kad administracinė atsakomybėn traukiamo asmens padėtis yra ypatingai sunki (ankstesni pažeidimai buvo padaryti 2003 metais, jie nebuvo sunkūs ir keliantys grėsmę kitų žmonių sveikatai. Taip pat atsižvelgtina į ypatingai sunkią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos padėtį. D. Ž. nedirba (b. l. 38), kadangi turi rūpintis dviem nepilnamečiais neįgaliais vaikais (b. l. 39-46). Abiems vaikams nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Abu sūnūs lanko mokyklą, tačiau dažnai serga (b. l. 47). Apeliantė yra išsiskyrusi (b. l. 54), šeima rūpinasi viena. Be to, jai negali padėti ir tėvai, kadangi abu tėvai yra taip pat ligoniai), todėl pirmosios instancijos sprendimas pakeitė – paskirtą nuobaudą sušvelnino;

baudos skyrimas atpk 30 2 straipsnis

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Baudos skyrimas (atpk 30(2) straipsnis)
slide45

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, sprendžia, kad skirta administracinė nuobauda atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. ATPK 1302 straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, kuris šiuo atveju yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, T. K. buvo skirta minimali ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6735/2010)

atsakomyb lengvinan ios aplinkyb s atpk 31 straipsnis

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;

2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;

3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;

4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis;

9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;

10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (atpk 31 straipsnis)
slide47

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi administracinė nuobauda (areštas), nuobauda atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, tad keisti ją į baudą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. D. L. apeliaciniame skunde teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, jog, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantas pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau nenurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 2), į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko (b. l. 16), todėl tai, kad apie savo nuoširdų gailestį apeliantas nurodė apeliaciniame skunde, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

slide48

Pažyma apie asmens baustumą (b. l. 6-7) patvirtina, kad D. L. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau skirtos administracinės nuobaudos, todėl tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad D. L. jau ketvirtą kartą vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas tam teisės, bet ir neblaivus, paskirtų piniginių baudų nemoka, kas, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, jog D. L. taikytos poveikio priemonės (vien tik piniginės nuobaudos) nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde D. L. nurodo, kad gali sumokėti baudą, tačiau ši aplinkybė, įvertinus kitus jo administracinę atsakomybę apsprendžiančius faktus, pripažintina teisiškai nereikšminga. Pažymėtina, kad D. L. nedirba, duomenų apie kitą turimą legalų pragyvenimo šaltinį nėra.

(LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-6494/2010)

atsakomyb sunkinan ios aplinkyb s atpk 32 straipsnis

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į atskirų asmenų dalyvavimo padarant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvaujančius asmenis, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe;

2) teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų;

3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar nelaimingu atsitikimu;

4) teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ar didelį turtinį nuostolį;

5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda;

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (atpk 32 straipsnis)
slide50

6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą;

7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis;

8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Organas (pareigūnas), skiriantis administracinę nuobaudą pagal administracinio teisės pažeidimo pobūdį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokias atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančias aplinkybes.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė.

Pastaba. Šiame straipsnyje numatytas turtinis nuostolis yra didelis, kai jis viršija penkių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą.

slide51

ATPK 32 str. išvardytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose

(Administraciniųteismųpraktika Nr. 2)

an skyrimas padarius kelis pa eidimus atpk 33 straipsnis

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą.

AN skyrimas, padarius kelis pažeidimus (atpk 33 straipsnis)
konsultacija administracini teism praktika nr

1) ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Šioje normoje numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Tokiais atvejais taikomas nuobaudų subendrinimas, kuris gali būti atliekamas sudėjimo būdu, t.y. nuobaudų, numatytų už kiekvieną iš padarytų pažeidimų, sudėjimas pilnai ar iš dalies, arba taikant nuobaudų apėmimo principą, t.y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Nuobaudų subendrinimo būdą turi parinkti bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), atsižvelgdamas į nuobaudos individualizavimo principą.

Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas (nustatant visas pažeidimo padarymo aplinkybes, surinkus ir įvertinus visus tas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus) ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda taikant minėtus subendrinimo principus;

Konsultacija ... (administracinių teismų praktika Nr.
slide54

2) ATPK 33 str. 2 d. nurodyta, kad nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį pažeidimą, ribose, t. y. konkrečiai neapibrėžta, kad tokiais atvejais turi būti skiriama už sunkesnįjį pažeidimą numatyta griežčiausia nuobauda. Todėl skiriant nuobaudą pagal minėtą normą, t. y. už sunkesnį pažeidimą numatytos sankcijos ribose, turi būti vadovaujamasi ATPK nustatytomis bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis (ATPK 30 str.);

3) administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t.y. jo pavojingumui, todėl ATPK numatytų pažeidimų sunkumas gali būti įvertinamas pagal už juos numatytas sankcijas, t. y. kuo griežtesnė sankcija, tuo sunkesnis (pavojingesnis) yra pažeidimas;

4) skiriant nuobaudas už kelių administracinių teisės pažeidimų padarymą nepilnamečiams taip pat turi būti vadovaujamasi ATPK 33 str. nustatytais principais, atsižvelgiant į ATPK numatytas specialiąsias nuobaudų skyrimo nepilnamečiams taisykles (21-1 str.).

slide55

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, nustatęs, kad padaryti 7 atskiri ATPK 21419 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurių bylos nagrinėjamos kartus, Žurnalistų etikos inspektorius turėjo taikyti ATPK 33 straipsnio nuostatas ir jų taikymo taisykles suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N9‑663/2005,) t. y. atskirai skirti nuobaudas už kiekvieną iš padarytų pažeidimų, o po to skirti galutinę subendrintą nuobaudą ATPK 21419 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Tačiau kadangi galutinė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirta nuobauda (2 000 Litų bauda) pripažintina teisinga ir pagrįsta (ji neviršija ATPK 21419 straipsnio 1 dalies sankcijos maksimumo), naikinti šio nutarimo vien tik dėl paminėtų procesinių trūkumų nėra pakankamo pagrindo.

(LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. N-444–8507/2009)

administracini teis s pa eidim daug tas

Administracinių teisės pažeidimų daugėtas – tai vieno asmens dviejų ir daugiau administracinių teisės pažeidimų padarymas iki arba po patraukimo jo administracinėn atsakomybėn.

  • Požymiai:
  • 2 ir daugiau (kelių) administracinių teisės pažeidimų padarymas
  • administracinius teisės pažeidimus padarė tas pats subjektas (vienu metu arba skirtingomis datomis);
  • kiekvienas iš pažeidimų kvalifikuojamas pagal atskirą straipsnį (jo dalį), turintį savarankišką sankciją;
  • nė vieno iš jų nėra pasibaigę administracinių nuobaudų skyrimo terminai;
  • nė už vieną iš padarytų pažeidimų nėra skirta administracinė nuobauda;
Administracinių teisės pažeidimų daugėtas
administracini teis s pa eidim sutaptis

Administracinių teisės pažeidimų sutaptis – tai vieno asmens padarymas dviejų ir daugiau administracinių teisės pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose (jų dalyse), už kuriuos asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn

  • Administracinių teisės pažeidimų sutapčių rūšys:
  • idealioji –vienu veiksmu (veika) (ir kaip taisyklė vienu metu) padaromi du ir daugiau skirtingų administracinių teisės pažeidimų
  • realioji – skirtingais veiksmais (veikomis), kurie atliekami ne vienu metu, padaromi administraciniai teisės pažeidimai, kurių kiekvienas kvalifikuojamas kaip savarankiškas administracinis teisės pažeidimas.
Administracinių teisės pažeidimų sutaptis
administracini teis s pa eidim pakartotinumas

Administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo formos (rūšys):

  • tapatus pakartotinumas (vieno asmens dviejų ir daugiau administracinių teisės pažeidimų padarymas vienerių metų laikotarpyje po administracinės nuobaudos skyrimo už tokį pat pažeidimą, jeigu pakartotinas pažeidimo padarymas laikomas jį kvalifikuojančiu požymiu)
  • vienarūšis pakartotinumas (sutampa pažeidimo sudėties vienas iš požymių, t. y. rūšinis objektas)
Administracinių teisės pažeidimų pakartotinumas
administracin s nuobaudos skyrimo terminai atpk 35 straipsnis

Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185(2), 193(2), 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(4), 209(5), 209(6), 210, 214(11) straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai (atpk 35 straipsnis)
slide62

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 10 d. aktas Nr. 67 rodo, kad faktas, jog sklypas aptvertas neteisėta tvora ir naudojamasi valstybinės žemės sklypu, paaiškėjo 2008 m. balandžio 10 d. (b. l. 32-33). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame S. V. pateiktas kaltinimas dėl 2008 m. balandžio 10 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo (b. l. 3). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas 2008 m. lapkričio 10 d., t. y. jau suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje suteikta teise pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nagrinėjamu atveju nepasinaudojo). Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. V. atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

(LVAT 2010 m. sausio 22 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. N662–2918/2010)

slide63

Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

slide64

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

slide65

Kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

slide66

ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje esantys administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo pagrindai yra alternatyvūs. Taigi ši nuostata yra taikoma ir kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, terminas atsinaujino. Atsižvelgiant į paminėtą, S. P. argumentas, kad ATPK 35 straipsnio 4 dalis taikoma tik ūkio subjektams, atmetamas kaip nepagrįstas.

(LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1590/2010)

slide67

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau ATPK 7 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Siekiant įgyvendinti šią nuostatą, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui sureguliuoti, vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-2985/2009). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

slide68

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. buvo pareikštas administracinis kaltinimas pagal ATPK 5112 straipsnio 6 dalį dėl veikos, atliktos 2007 m. gegužės 1 ir 2 dienomis (b. l. 41), skundžiamu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, šiai dienai yra praėję daugiau nei dveji metai nuo pažeidimo padarymo, todėl teisėjų kolegijai nenustačius aplinkybių, dėl kurių BK 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3 - 4 d.), konstatuotina, kad spręsti klausimą dėl A. M. administracinėn atsakomybės nebėra teisinio pagrindo, nes net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas neteisėtas, A. M. kaltė šiame procese nebegalėtų būti nustatinėjama, nes yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas.

(LVAT 2010-04-30 nutartisadm. byloje Nr. N(63)-549/2010)

d l termino administracinei nuobaudai skirti skai iavimo esant trunkamam atp

Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti (nuo paaiškėjimo dienos) taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

(LVAT 2009-02-06 nutartis adm. byloje Nr. N575-317/2009; 2006-10- 23 nutartis adm. byloje Nr. N5–1453/2006)

Dėl termino administracinei nuobaudai skirti skaičiavimo esant trunkamam atp
slide70

Trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Nagrinėjamu atveju V. S., būdama VšĮ „Euroknyga“ generaline direktore, neužtikrino, kad išleistoje knygoje nebūtų lietuvių kalbos klaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidimas padarytas būtent išleidžiant knygą, kadangi netaisyklingas kalbos vartojimas buvo įvykdytas būtent leidybos proceso metu. Toks pažeidimas neatitinka trunkamojo teisės pažeidimo supratimo, jo pabaiga sietina su knygos išleidimu, t. y. 2006 m. balandžio mėnesiu.

slide71

ATPK 35 straipsnio 1 dalis administracinės nuobaudos skyrimo terminą esant netrunkamajam pažeidimui, sieja ne su pažeidimo nustatymo, o su padarymo momentu, t. y. nagrinėjamuoju atveju – su knygos išleidimo momentu. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai Institucija gavo Valstybinės kalbos inspekcijos raštą dėl knygos tikrinimo. Remiantis minėta ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda V. S. galėjo būti paskirta vėliausiai iki 2006 m. spalio 31 d. Tuo tarpu tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas buvo priimti jau pasibaigus šiam terminui, t. y. atitinkamai 2007 m. birželio 14 d. ir 2007 m. birželio 18 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

(LVAT 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1006/2008)

termino skirti administracin nuobaud prat simas

Terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, be to, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos "pratęsti terminą" ir "atnaujinti terminą" yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama.

Termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimas
slide73

Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 str. nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui.

slide74

Taigi, apylinkės teismo nutarime teisingai nurodyta termino pradžia ir padaryta įstatymu pagrįsta išvada, kad nutarimo priėmimo dieną – 2007 m. gegužės 29 d. – A. S. nebegalėjo būti paskirta inkriminuotojo pažeidimo sankcijoje numatytoji nuobauda, nes 2007 m. balandžio 6 d. buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas. Apeliantas teisingai nurodė, kad ATPK282 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti bylos nagrinėjimo terminą. Tačiau įstatymas yra nustatęs tam tikras nuobaudos skyrimo termino pratęsimo sąlygas. Be to, apylinkės teismas ATPK35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti terminą galėjo pasinaudoti tik iki šešių mėnesių termino pasibaigimo. Todėl negali būti tenkinamas apeliaciniame skunde pateiktasis prašymas, nes, kaip teisingai pripažino ir pats apeliantas, terminas skirti nuobaudą šiuo metu jau yra pasibaigęs. Beje, apeliantas nurodė kitą termino pradžios datą. Matomai padaryta klaida, nes yra ir daugiau analogiškų apsirikimų. Įstatymas (ATPK35 straipsnis) nenumatė galimybės atnaujinti jau pasibaigusio nuobaudos skyrimo termino. Todėl apylinkės teismas nutarime teisingai nurodė, kad šioje byloje yra aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę (ATPK250 straipsnio 1 dalies 7 punktas)

(LVAT 2008-01-24 nutartis adm. byloje Nr. N-062-126/2008)

slide75

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Š. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė 2009 m. sausio 29 d. ir nors administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo suformuluoti kaltinimai dėl minėtų pažeidimų padarymo, jam buvo surašytas tik 2009 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau byloje yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2009 m. liepos 24 d. nutarimas, kuriuo, vadovaujantis ATPK35 straipsnio 3 dalimi, buvo nutarta V. Š. padarytų pažeidimų administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. V. Š. pateiktame apeliaciniame skunde ginčija tokią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pratęsimo galimybę, teigdamas, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsti tik pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, o kol administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra surašytas, procesas iš viso nevyksta ir ATPK35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta terminų pratęsimo taisykle negali būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegija su tokiu įstatymo dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo aiškinimu, nesutinka.

slide76

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Konstatavus, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ir atsižvelgus į tai, jog administracinių teisės pažeidimų aplinkybių tyrimas tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, darytina išvada, jog ATPK35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be to, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą.

(LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(575)-1253/2010)

terminas kuriam pasibaigus laikoma kad an nebuvo paskirta atpk 36 straipsnis

Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad an nebuvo paskirta (atpk 36 straipsnis)
slide78

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 36 str., jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš šios nuostatos matyti, kad vieneri metai, t. y. terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas administracine tvarka, pradedamas skaičiuoti nuo paskirtos nuobaudos faktinio įvykdymo dienos pabaigos. Ji negali būti taikoma asmenims, kurių atžvilgiu nėra užbaigtas nuobaudos vykdymas. Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad administracinė nuobauda buvo neskirta – tai savotiškas bandomasis laikotarpis, kurio metu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn turi įrodyti, kad jis pasitaisė. Vienerių metų terminas nustatytas visoms administracinėms nuobaudoms, nepriklausomai nuo jų rūšies, dydžio ir terminų. Baustas administracine tvarka asmuo laikomas tiek visą nuobaudos vykdymo laikotarpį, tiek ir anksčiau minėtą terminą po nuobaudos įvykdymo. Tik asmuo, kuris vienerių metų laikotarpyje po administracinės nuobaudos įvykdymo nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikomas administracine tvarka visai nebaustas.

slide79

Administracinių nuobaudų – baudos, administracinio arešto ir spec. teisės atėmimo – vykdymo pabaiga atitinkamai sutampa su pilnu paskirtos baudos sumos sumokėjimo momentu, administracinio arešto – su faktinio atlikimo pabaiga, o spec. teisės vykdymo pabaiga – su termino pasibaigimu, kuriam buvo atimta spec. teisė. Administracinės nuobaudos – įspėjimo skyrimo atveju, vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo įspėjimo skyrimo dienos.

pareigojimasd atlyginti padaryt turtin nuostol atpk 37 straipsnis

Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio.

     Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Įpareigojimasd atlyginti padarytą turtinį nuostolį (Atpk 37 straipsnis)
pareigojimas nepilname iui atlyginti padaryt turtin nuostol atpk 37 1 straipsnis

Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, organas (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija penkiasdešimties litų.

     Kitais atvejais klausimas dėl administracinių teisės pažeidimų padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Įpareigojimas nepilnamečiui atlyginti padarytą turtinį nuostolį (atpk 37(1) straipsnis)
pareigos u kurios nevykdym buvo paskirta an vykdymas atpk 38 straipsnis

Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.

Pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta an, vykdymas (atpk 38 straipsnis)
ekonomin s sankcijos

bauda;

uždraudimo sankcijos. Kai kuriuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir kt.) nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką). Tokios sankcijos vadinamos uždraudimo sankcijomis. Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją: teisės subjektas, naudojęsis licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Būtent dėl to, kad siekiama apsaugoti, apginti šias konstitucines vertybes bei viešąjį interesą, yra apribojamos minėto teisės pažeidėjo – ūkio subjekto nuosavybės teisė ir ūkinės veiklos laisvė, kurios, kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nėra absoliučios.

Ekonominės sankcijos