Aktyvus mokymas (is) pamokoje taikant dvikalbio ugdymo elementus

1. Vilniaus “Ateities” vidurinės mokyklos geografijos mokytoja ekspertė Svetlana Butautienė Aktyvus mokymas(is) pamokoje taikant dvikalbio ugdymo elementus

2. Aktyvaus mokymo (si) kredo • Jei išgirstu – pamirštu. • Jei išgirstu ir pamatau – prisimenu ilgiau. • Jei išgirstu, pamatau, galiu paklausti ir diskutuoti – aš pradedu suprasti. • Jei išgirstu, pamatau, diskutuoju ir darau – aš įgyju žinių ir įgūdžių. • Ko mokau kitus – tai įvaldau. • Tai, ką pritaikau praktikoje – pakeičia mane patį.

3. Klausimų pateikimas ir diskusijos – visų aktyvaus mokymosi metodų dalis. • Geriausiai išmokstama, kai integruojamas dalyko mokymas ir abipusis klausimų pateikimas bei diskusijos.

4. Klausimų pateikimas • Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taip paskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstą sprendimą. • Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas iš kelių variantų), palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai. • Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą. Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame mąstymo procese, lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą.

5. Klausimų formulavimas Kokie klausimai yra netinkami: • „Ribojantys“ klausimas • „Siekiantys pritarimo“ klausimai • Dvigubi klausimai

6. Klausimų pateikimo būdai: • Pauzės • Kviečiami atsakyti ne savanoriai • Klausimų peradresavimas • Klausimai, skatinantys aukšto lygio mąstymą • Treniravimas

7. Kaip formuluoti klausimą?(1) • Aiškiai ir glaustai. • Vienu klausimu klausiama tik vieno dalyko. • Klausimas turi tiesiogiai sietis su tema. • Klausimo žodžiai mokiniams turi būti suprantami. • Reikia stengtis, kad į kiekvieną klausimą būtų keli tinkami atsakymai. • Kai klausimas iš dviejų dalių, reikia klausti apie abu aspektus ir prašyti pagrįsti atsakymą.

8. Kaip formuluoti klausimą?(2) • Eiti nuo konkrečių dalykų prie bendresnių. Taip mokiniams lengviau galvoti ir atsakyti į klausimus. • Vengti klausimų, į kuriuos galima atsakyti ir „Taip“, ir „Ne“. • Vengti klausimų, į kuriuos mokiniai nepajėgs atsakyti. • Pateikti klausimų, skatinančių mokinius remtis savo patyrimu. • Pateikti klausimų, reikalaujančių paaiškinti savo požiūrį. • Kai mokiniai atsako į pateiktą klausimą, dažnai klausti: „Kodėl taip manote?“

9. Mokytojas vadovauja mokymuisi, jį stimuliuoja, padeda mokiniams išmokti, tačiau kai mokytojo aktyvumas daro mokinius pasyvius, šie nebeišmoksta. • Jei mokytojas pasakoja mokiniams, ką jie turi žinoti, mokiniai gali įsiminti informaciją, bet tai netikras žinojimas, jei jis „pasyviai išlaikomas atmintyje, o ne aktyviai suvokiamas protu“.

10. Įtraukianti paskaita  • Mokytojas perteikia informaciją taip, kad mokiniai apmąstytų temą įvairiais aspektais ir suformuluotų savo išvadas apie šios informacijos tinkamumą. „Faktai“ išdėstomi kaip tokie, bet daugelis temų pateikiama pasiūlant kelis požiūrius. Mokytojas išdėsto medžiagą ir pagrindžia jos tinkamumą. Mąstymas stimuliuojamas duodant klausimus ir parodant įvairius požiūrius į dalyką.

11. Klasės diskusija • Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu, skaitymu, dėstomąja medžiaga ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokos tema. Mokinių prašoma atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus ir patiems duoti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.

12. Atvejo analizė • Situacija turi būti aprašyta ypač detaliai, išdėstant matytus ar girdėtus faktus, jų nevertinant. Ji gali būti paslaptinga, neturėti galutinio sprendimo. Galima pateikti situaciją, kad klasė ją analizuotų, arba paprašyti, kad mokiniai parašytų savo situaciją.

13. Skaitymas • Skaitymas – tai žinių įgijimo variklis. Jis tinka visiems dalykams skirtingo amžiaus tarpsniams. Skaitymas ypač svarbus kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti. Kai mokiniai skaitydami kritiškai mąsto, jie pereina nuo žinių prie žinojimo.

14. Darbas grupėse Grupių tikslai • Grupė turi turėti aiškų supratimą apie tikslus, kurių nori pasiekti. • Grupė turi suprasti, kas vyksta ir kaip tikslų siekiama. Sąmoningas vykstančių procesų supratimas gali darbą padaryti efektyvesnį. • Grupė turi žinoti savo narių gebėjimus, galimybes. Grupė priskiria atskiriems nariams tam tikrus vaidmenis, kurie turėtų būti besikeičiantys. • Grupė turėtų skirti laiko įvertinti savo darbą ir numatyti galimybes jį tobulinti. Įvertinimas padeda sužinoti visų nuomones. • Grupės tikslai turi būti aiškiai suprantami. • Grupės nariai turi perteikti savo idėjas ir jausmus aiškiai ir tiksliai. • Visi dalyvauja, visi išklausomi. • Įtaka grupės veiklai turi būti paremta gebėjimais, turima informacija • Priešingų nuomonių ir idėjų konfliktai yra skatinami.

15. Dalyvavimas grupės darbe • išsakyk savo nuomonę • išklausyk kitų, suteik kiekvienam galimybę kalbėti • paklausk kitų nuomonės • argumentuok savo idėjas ir aptark kitų išsakytas mintis.

16. Aktyvaus dalyvavimo grupėse metodai • Spontaniška diskusija (trunka keletą minučių, padeda išanalizuoti neaiškumus, aktyvina mokinius). • Pakartojimas bendradarbiaujant (padeda pasiruošti kontroliniam darbui, patikrinti žinias). • Darbas poromis (prašoma pagalvoti kiekvienam, bet nuspręsti bendrai). • Kalbėti per mikrofoną (išsako mintis, analizuoja tema. Per diskusija kalbėtojai pasikeičia daug kartų).

17. Kompetencija – tai žinios, gebėjimai ir požiūriai, būtini norint sėkmingai išspręsti problemas ir įgyvendinti užduotis.

18. Bendroji kompetencija: • Dalykinė kompetencija, • Mokymosi kompetencija, • Metodų kompetencija, • Socialinė kompetencija.

19. Dalykinę kompetenciją apibrėžiama kaip atskirų dalykų srities žinias ir gebėjimus. • Mokymosi kompetencija – tai sugebėjimas ir noras nuolat mokytis tiek mokykloje, tiek darbe, tiek visuomenėje naudojantis įvairiais mokymosi šaltiniais: biblioteka, televizija, internetu ir kt. Vertinant svarbu, kad moksleiviai pademonstruotų kaip jie tai geba.

20. Metodų kompetencija – tai moksleivių gebėjimas remtis turimomis dalyko žiniomis naujose situacijose, naujame kontekste. Turime omeny aktyviuosius mokymosi metodus, problemines užduotis. Vertinant moksleivius pateiktos užduotys turi leisti jiems panaudoti įvairius metodus, parodyti kūrybingumą. • Socialinė kompetencija – tai pirmiausia mokėjimas ir noras dirbti kartu su kitais. Vertinant būtina sudaryti sąlygas bendradarbiauti ir bendrauti, kad moksleivis galėtų parodyti, kaip jis tai geba.

21. Žemiausias kompetencijos lygmuo – ATGAMINTI. Jį pasiekęs moksleivis geba: Mokinių kompetencijos Pakartoti Atpažinti paminėti Apibrėžti Išvardyti Aprašyti Atskirti Išskirti Atrasti Jausti Matyti klausyti Stebėti Susidaryti įspūdį Atkreipti dėmesį Pajusti Pastebėti

22. Vidurinis kompetencijos lygmuo – SUPRASTI IR PANAUDOTI Jį pasiekęs moksleivis geba: Nurodyti/įrodyti Paaiškinti Pritaikyti Atlikti, įvykdyti interpretuoti Atsiskaityti Panaudoti Imtis iniciatyvos Paruošti suformuluoti Palyginti Organizuoti Suprasti Spręsti apskaičiuoti Pranešti Papasakoti Toleruoti pasirinkti

23. Aukščiausias kompetencijos lygmuo – ANALIZUOTI IR VERTINTIJį pasiekęs moksleivis geba: Įvertinti Kritikuoti Planuoti Plėtoti, kurti Gaminti Tiksliai apibrėžti Diskutuoti Daryti išvadas Aiškiai suprasti Valdyti Pritaikyti išplėsti Aptarti Aprašyti Improvizuoti Derinti Integruoti formuoti Apibendrinti Vadovauti Nuspręsti Daryti įtaką Atnaujinti

24. Naudojama literatūra • Pagal V. Garnelį “Aktyvaus mokymosi metodai”. Mokytojo knyga. –, 1998. • N. Sturlienė. „Kaip išmokti klausytis“. Vilnius: 1999 m. • O. Gustaitienė. „Geografijos ugdymo metodikos ir patirtis“. Alytaus naujienos, 2005 m. • Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki metodikos. Sudarė Š. Gerulaitis, Z. Kairaitis.