1 / 19

Informacinė visuomenė

Informacinė visuomenė. Atliko: Goda Tamašauskaitė, Aistė Simanavičiutė. Apibrėžimas.

landon
Download Presentation

Informacinė visuomenė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Informacinė visuomenė Atliko: Goda Tamašauskaitė, Aistė Simanavičiutė

  2. Apibrėžimas Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba visose savoveiklos srityse veikti šiuolaikiniųinformacinių technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

  3. Daugelis mūsų buvimą informacinėje visuomenėje supranta kaip naudojimąsi telefonu, radijo aparatu, televizoriumi, kompiuteriu. Taip, tai gana svarbu. Tačiau tai dar ne viskas. Informacinėje visuomenėje išvystyta plati informacijos paslaugų sfera ir joje dirba daugiau nei pusė visų dirbančių žmonių. Vadinasi, informacinės visuomenės pagrindinis bruožas – daugumos žmonių darbas informacijos apdorojimo srityse.

  4. Dažnai girdime žodžius: „kuriame informacinę visuomenę“. Tai nereiškia, jog gyvename savo kiaute, o greta mūsų kuriama informacinė visuomenė. Mes gyvename joje. Norime ar nenorime – esame jos nariai. Tai objektyvi tikrovė. Tad geriau suprasti šios visuomenės dėsnius, žinoti jai keliamus reikalavimus, jos siekius,- tuomet galėsime sąmoningai dalyvauti jos kūrime.

  5. Trys visuomenės vystymosi bangos Prioritetai

  6. Informatikos specialistai S – specialistai – naujų informacinių technologijų kūrimas. T – taikytojai – informacinių technologijų taikymas, konfigūravimas, eksploatacija. V – vartotojai – informacinių technologijų galimybių vartojimas įvairiose srityse. S 4% T 16% V 80%

  7. distancinis mokymas, kai mokytojas ir moksleivis bendradarbiauja per Internetą; teledarbas, kai darbo vieta perkeliama į namų aplinką; virtualus bendravimas, kai tarpusavyje bendraujama per Internetą; telemedicina, kai toli gyvenantį pacijentą konsultuoja medicinos centre esantis specialistas Elektroninio komunikavimo galimybės

  8. Elektroninio komunikavimo galimybės • Elektroninė spauda, kai per Internetą tam-pa pasiekiamais įvairiausi periodiniai leidi-niai; • elektroninės bibliotekos, kai per Internetą tampa pasiekiama literatūra iš šalies bei užsienio bibliotekų. • elektroninė demokratija.

  9. Nuotolinis mokymasis (jis dar vadinamas distanciniu mokymu, iš anglų k. distance teaching) – plati sąvoka. Paprastai ji reiškia, kad mokytojas ir mokinys yra toli vienas nuo kito. Šitokiam mokymui dažnai reikalinga speciali techninė įranga. Ji dar brangoka, tačiau kai kuriose situacijose nuotolinis mokymasis labai naudingas. Viena šiuo metu populiariausių jo formų – videokonferencija.

  10. Videokonferencija – tai paskaita, diskusija ar pamoka, kai susirinkusieji klauso kompiuteriu perduodamos lektoriaus paskaitos ir aktyviai joje dalyvauja, t.y. klausinėja, reiškia savo nuomones. Labai patogu, kad lektorius čia gali naudotis įvairiomis kompiuterio teikiamomis galimybėmis, pvz. demonstruoti programas, pateikti animaciją ir pan. Šiaip yra galimybė klausytis žymių lektorių iš viso pasaulio negaištant laiko kelionėms. Videokonferencijoms transliuoti reikalinga speciali techninė bei programinė įranga: vaizdo kameros, mokrofonai, projektorius, kompiuteriai, integruotų paslaugų skaitmeninis tinklas.

  11. Problemos • socialinis pasidalinimas į tuos, kurie gali naudotis kompiuteriais (turi savo namuose) ir kurie neturi šios galimybės - šį skirtumą turėtų kompensuoti mokykla; • virtualus bendravimas su visu pasauliu didina tar-pusavį žmonių susvetimėjimą - čia mokykla turėtų sugebėti paskirstyti moksleivių veiklą įprastinėje ir virtualioje aplinkoje;

  12. Problemos • kompiuterį turintis ir gerai jį įvaldęs moksleivis at-skirais atvejais tampa labiau apsišvietęs už moky-toją - tam abi pusės turi būti pasiruošusios; • būtina puoselėti kompiuterinėje erdvėje lietuvių kal-bą ir kultūrą, nes yra didelis pavojus, kad labai gau-si informacija anglų ir kitomis kalbomis užgoš gim-tąją kalbą.

  13. Vieni informatikos pradžią sieja su dokumentalistika – mokslu, užsiimančiu sukauptos informacijos tvarkymu,- jo pradžia galėjo būti maždaug prieš šimtą metų. Kiti informatikos pradžią įžiūri šio amžiaus viduryje Klodo Šenono (Claude Shannon) paskelbtoje naujoje mokslo šakoje – informacijos teorijoje, taip pat Norberto Vynerio (Norbert Wiener) – kibernetikoje.

  14. Informacinė kultūra nusakoma įvairiais aspektais • Gebėjimas atsakingai ir efektyviai naudotis informacijos šaliniais bei saugyklomis; • Tinkamas ir veiksmingas informacijos kaupimas bei vartojimas: informaciją turi vartoti tik tas, kuriam reikia, ir tik ten, kur reikia; • Darbuotojų, dirbančių su informacija, kultūrinis išprusimas.

  15. „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose“ nurodoma, jog šiuo metu informacinės kultūros sąvoka apima • Esminių informatikos žinių sistemos išmanymą bei gebėjimą taikyti šias žinias pažinimui ir kultūrai; • Gebėjimą taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos terminus, suvoktijų prasmę, aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu; • Informatikos priemonių raidos ir įtakos bendrajai žmonijos kultūros raidai suvokimą;

  16. „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose“ nurodoma, jog šiuo metu informacinės kultūros sąvoka apima • Įgūdžius sumaniai, tvarkingai, teisėtai ir pagrįstai naudotis informatikos techninėms priemonėmis bei metodias, visuomeniniais pasikeitimo informacija būdais; • Gebėjimą nuosekliai logiškai mąstyti bei kūrybiškai improvizuoti; • Nuostatą nuolat tobulinti savo informacinės veiklos pobūdį ir stilių.

  17. Šie tikslai suprantami kaip idealas, link kurio turėtų būti nukreiptas informacinių technologijų kursas mokykloje. Be abejo, laikui bėgant keisis informacinės kultūros turinys, tačiau pagrindinis mokymo tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas – turėtų likti sistemos šerdimi.

  18. Vadinasi, kompiuteris darosi būtinas kiekvienam žmogui. Jis gali išvaduoti nuo neįdomaus, nekūrybiško techninio darbo, atlikti už žmogų nuobodžius, automatinius veiksmus.

  19. Tai įprasti informacinės technologijos panaudojimo pvz. Čia naudojamos modernios informacijos apdorojimo priemonės (skaitytuvas, kompiuteris, spausdintuvas) bei metodai (kaip apdoroti įvestą informaciją, kokiu pavidalu ją saugoti, pateikti).

More Related