Download
1 / 17
E N D
PERKŪNIJA • Perkūnija – atmosferos reiškinys, kai storuose kamuoliniuose liūtiniuose debesyse arba tarp debesų ir žemės įvyksta elektros išlydis – žaibas, o jį lydi griaustinis. Didėjant audros debesiui, jo viduje stiprios oro srovės šokina aukštyn žemyn vandens lašelius bei ledo gabalėlius. Šie susiduria ir trinasi vienas į kitą. Trintis sukelia jėgą, vadinamą elektros krūviu. Taip debesis įsielektrina. Debesies viršuje pasiskirsto teigiamas krūvis, o apačioje – neigiamas. Žemės krūvis – teigiamas. Teigiami krūviai pritraukia neigiamus krūvius, ir tada tarp jų peršoka milžiniška elektros kibirkštis – žaibas
ELEKTROS IŠLYDIS • Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Tokiu atveju elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tai mus nuo elektros išlydžio skiria vos keli kilometrai. Kartais tą didžiulį išlydį pavyksta pastebėti visai šalia.
ŽAIBOSAUGA • Žaibas - tai milžiniškas elektros išlydis atmosferoje, galintis paveikti įvairius objektus: namus, įvairios paskirties statinius, žemos įtampos elektros tinklus, medžius, žmones, gyvūnus. Žaibai gali sukelti ir sukelia gaisrus, sugriauna statinius, mirtinai sužaloja žmones, gyvūnus. Lietuvoje žaibai vidutiniškai kasmet sukelia daugiau nei 100 gaisrų, sugriauna arba apgadina statinius. Pažeidžia arba suniokoja elektros instaliaciją, kompiuterinę įrangą, telekomunikacinį ryšį ir pan. Nuostoliai siekia šimtus tūkstančių litų. Statistika teigia, kad nuo žaibo respublikoje žūva keletas žmonių.
ŽAIBOLAIDIS • Išorinė pastato apsaugoma nuo tiesioginio žaibo smūgio naudojantžaibolaidžius(atskirai stovinčiais arba įrengtais ant pastato stogo). Žaibolaidį sudaro žaibo ėmikliai (strypas, lynas, tinklas arba stogo metalinė danga), įžeminimo laidai (žaibo srovės nuvedikliai) ir įžeminimo įrenginys. Klysta tie, kurie galvoja, kad patys gali pastatyti žaibolaidį. Reikia žinoti, kur ir kokio aukščio žaibolaidį būtina įrengti, tiksliai nustatyti žaibo ėmiklių, žaibo srovės nuvediklių laidininkų storį, įžeminimo vietas ir pan. Dėl žaibolaidžių įrengimo patartina kreiptis į specialistus, nes tai yra pakankamai sudėtingas inžinerinis įrenginys. Darbų kokybė taip pat labai svarbi. Kartais gaisras kyla dėl blogai sujungtų žaibolaidžio elementų
ŽAIBOLAIDŽIŲ GAMYBA • Susijungus DUVAL1 (įkurta 1835 m.) ir MESSIEN2 (įkurta 1927 m.) firmoms buvo įkurta DUVAL-MESSIEN kompanija. Ji tapo viena pirmaujančių firmų pasaulyje SATELIT klasės aktyviųjų žaibolaidžių (ESE) gamyboje. Turinčios tarptautinį pripažinimą kompanijos DUVAL-MESSIEN gamybinės bazės randasi Chennevičres/Marne Paryžiaus regione ir Velaux netoli Marselio. Kompanija DUVAL-MESSIEN taip pat gamina apsaugas nuo antiįtampų bei lanksčius kabelius.
MILŽINIŠKI SRAUTAI • Mokslininkų laukė netikėtas reginys: penki milžiniški srautai, nusitęsę nuo debesų viršaus iki jonosferos, iki 90 km aukščio. • Srautai, švytėję kelis šimtus milisekundžių, panėšėjo į gniutulo ir mėlynojo srauto derinį - liekna jų apatinė dalis viršuje išsiskleisdavo. Užregistruotieji vaizdai buvo monochrominiai, bet įtaria, kad apatinė dalis buvo mėlyna, o viršus raudonas, kaip srautuose ir gniutuluose.
LINIJINIS ŽAIBAS • Virš žemės rutulio kas sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų išlydžių susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau yra žaibų, susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų arba to paties debesies atskirų plotų. Visi šie žaibai vadinami linijiniais.
KAMUOLINIS ŽAIBAS Kamuoliniu žaibu buvo pavadintas toks reiškinys, kurio metu pastebėti plaukiojantys ore šviesos kamuoliai, atsiradę perkūnijos metu. Jau senovės graikai pasakojo apie keistus paslaptingus ugnies kamuolius. Šiuo metu vykdoma daug įvairiausių tyrimų, tačiau konkrečių išvadų apie jų atsiradimą nėra.
Griaustinis-debesys Magnetinis laukas Kamuolinis žaibas Kamuolinio žaibo susidarymas • Žaibo metu teka elektrinė srovė, o apie ją ratu kuriasi stiprus magnetinis laukas. Žaibo kelias labai vingiuotas ir vingio vietoje gali susikurti uždaros ir statmenos viena kitai magnetinio lauko kilpos. Tokiu būdu jos gali sudaryti rutulį, kurio viduje magnetinio lauko dėka yra uždaryta plazma. Toks kamuolys laikosi tol, kol per 10-15 sekundžių plazma atšąla, o tada elektronai prisijungia prie jonų, krenta laidumas, nusilpsta magnetinis laukas.
Žaibai spinduliuoja Rentgeną • Ankstesnėse žaibų studijose buvo pastebėta, kad kartais jie yra palydimi Rentgeno spinduliuotės impulsų, tačiau tie signalai būdavo užgožti elektromagnetinio triukšmo, kurį sukelia žaibas. Todėl Joseph Dwyer iš Floridos technologijos instituto pasitelkė scintiliacinį detektorių, kurį įrengė toje Floridos valstijos vietoje, kur vasarą žaibuoja kone kasdien. Detektorių nuo triukšmo saugojo dėžė iš aliuminio su centimetro storio sienomis. Siekiant, kad žaibas trenktų kuo arčiau detektoriaus, buvo sukurtas milžiniškas žaibolaidis iš varinės vielos, iššaunamos raketa į pačius audros debesis.
KUR SLĖPTIS ŽAIBUOJANT? • Labai pavojinga slėptis po aukšta stogine, statiniu arba kalvos viršūnėje, būti šalia metalinio aptvaro, oro elektros tiekimo linijos, dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis, bėgti. Palūkėti, kol praeis perkūnija, geriausia būtų nedidelėje lomoje (įduboje), giraitėje arba stataus šlaito papėdėje. Lygioje vietoje patartina pritūpti arba atsisėsti ant akmens.
ŽAIBO SPALVA IR GREITIS • Spalva:Dažniausiai pasitaikančios yra dvi spalvos: balta ir oranžinė/geltona. Kitos, daug retesnės spalvos: raudona, mėlyna, geltona, žalia ir kitos iš vaivorykštės spalvų spektro. Buvo atvejų, kad pastebėta sidabrinė ir juoda (pastebėta su radaru). • Greitis:Šviesulio greitis būna įvairus. Nuo visiškai nejudančio iki labai didelio. Dažniausiais atvejais kamuolinis žaibas juda 5 m/s (apie 18 km/h) greičiu. Kamuoliai dažniausiai stovi vietoje arba juda tiesiomis linijomis, kiti stovi vietoje, tačiau sukasi apie savo ašį arba sukasi judėdami
Vandens patranka prieš žaibus • Ateityje sporto arenos galbūt bus saugomos vandens patrankų - ne tam, kad tramdytų įsiaudrinusius sirgalius, bet kad nukreiptų į šalį žaibus. Grupė amerikiečių mokslininkų ruošiasi pabandyti paleisti į audros debesis viršgarsines sūdyto vandens čiurkšles ir taip įjungti žaibą. Jei eksperimentas pavyks, jie sako, kad sistema galės būti naudojama saugant žmones ir jų turtą nuo žaibų.
Apsauga ir saugumas kiekvienam • Vidutiniškai (Vokietijoje) žaibas trenkia keturis kartus per metus į vieną kvadratinį kilometrą. Šio reiškinio padaroma žala siekia daugelį bilijonų Vokietijos markių. Geriausiu atveju draudimo kampanijos padengia tik dalį nuostolių. Didelės vėlesnės investicijos, pyktis ir problemos sąlygoja tam tikrą elgesį. Nežinojimas, nerūpestingumas ir aplaidumas, imantis atsargumo priemonių, yra neįtikėtinas! Sutinkant su statymo taisyklėmis bei pozityviai mąstant žymiai sumažėja nuostoliai. 1752 metais Benjamin'as Franklin'as įrodė, kad žaibas yra elektros iškrova ir ji suranda savo kelią. Jau seniai DEHN gali įrodyti, kad, įrengiant žaibolaidžius, gali būti kontroliuojamas žaibo kelias ir taip galima būtų išvengti nuostolių. Kaip taisyklė, pastato savininkas yra atsakingas už jo naudojamas atsargumo priemones. Dažnai jis šito nesupranta,kol nėra sužeidžiami žmonės ir padaroma didelė materialinė žala, nes nebuvo padaryta nieko, siekiant išvengti žaibo elektros iškrovos
