Tema Nr. 5 Nusikalstamumo prevencija

1. Tema Nr. 5Nusikalstamumo prevencija Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU • Kam reikalinga nusikalstamumo prevencija? • Nusikalstamumo prevencijos samprata • Prevencija ir bausmė • Prevencinių priemonių rūšys • Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai • Situacinė prevencija • Institucijos, vykdančios nusikalstamumo prevenciją Lietuvoje

2. Kodėl prevencija?(1) • Didžiosios Britanijos statistika rodo, kad yra nuteisiami asmenys, padarę tik apie 2 proc. visų nusikaltimų (Lietuvoje apie 0,2 proc.). Todėl nusikaltimų prevencija yra būtina. Alfredas Kiškis, MRU

3. Kodėl prevencija? (2) • Nuteisti asmenys dažnai neatlygina nukentėjusiems padarytos žalos. • Visuomenei padaryta žala ne tik neatlyginama, bet dar visuomenė už nusikaltimų tyrimą, asmenų nuteisimą, kalinių išlaikymą ir kt. turi mokėti. Valstybės biudžeto asignavimai viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai Lietuvoje. Alfredas Kiškis, MRU

4. Kodėl prevencija? (3) 1 kalinio išlaikymas vidutiniškai kainuoja 51 Lt per parą, 1,5 tūkst. Lt per mėnesį ir 18,4 tūkst. Lt per metus (2007 m. Lietuvoje ). Vokietijoje kalinio išlaikymas 75 eurai per parą (minimaliai, 2012 m.), Suomijoje iki 300 eurų per parą (2012 m.). Per parą: Alfredas Kiškis, MRU

5. Kodėl prevencija? (4) • Visų kalinių išlaikymas per metus 1 gyventojui kainuoja 43 Lt. (2007 m. Lietuvoje). • NPLC skiriamos biudžeto lėšos (2007 m. 1 gyventojui kainavo 0,1 Lt, o nuo 2009 m. 0 Lt) buvo keliolika ir net kelis šimtus kartų mažesnės, negu kitose valstybėse analogiškų įstaigų finansavimas. Alfredas Kiškis, MRU

6. Kodėl prevencija? (5) • Prancūzijoje yra ne tik Nacionalinė nusikalstamumo prevencijos taryba, bet ir 850 vietinių nusikalstamumo prevencijos tarybų. • Įkalinimo ir privačių saugos tarnybų naudojimas yra ribotas. • Baudžiamojo teisingumo institucijų apsauginės galimybės yra ribotos. • Policijos veikla yra orientuota į reakciją, kai nusikaltimai jau yra padaryti. • Įkalinimas turi mažą įtaką nusikaltimus padariusiems asmenims. • Vakarų valstybėse visuomenė labiau vertina prevenciją, negu tradicines nusikaltimų kontrolės priemones. • Baudžiamojo teisingumo sistema yra brangi. Alfredas Kiškis, MRU

7. Kodėl prevencija? (6). • Ankstyvosios prevencijos priemonės, nukreiptos į rizikos veiksnius, yra daug efektyvesnės, negu tradicinės nusikaltimų kontrolės priemonės. • Prevencinės priemonės turi didesnę įtaką nusikalstamumui ir didesnį lėšų panaudojimo efektyvumą: • mažesnis yra baudžiamojo teisingumo poreikis; • mažiau reikia socialinės pagalbos ir sveikatos apsaugos; • Nusikaltimų prevencija gerina gyvenimo kokybę, rodo atsakingą visuomenės lėšų panaudojimą. • Europos gyventojai nusikalstamumą laiko svarbiausia problema arba antra, trečia pagal svarbą. Alfredas Kiškis, MRU

8. Nusikaltimų prevencijos samprata(1) • Daugelį šimtmečių vienintelė pasipriešinimo nusikaltimams forma buvo nusikaltėlių nubaudimas. • Buvo manoma, kad taikant nusikaltėliui bausmę, galima paveikti visą nusikalstamumą. • Prieš 2 amžius Š.Monteskjė iškėlė mintį: geras įstatymų leidėjas labiau rūpinasi nusikaltimų prevencija, o ne nubaudimu už nusikaltimus; bausmės, šalindamos vienas negeroves, sudaro sąlygas didėti kitoms. Alfredas Kiškis, MRU

9. Nusikaltimų prevencijos samprata(2) • Pats žodis “prevencija” reiškia užkirtimą, užkardymą, išvengimą. • Prevencija visada yra prieš nusikaltimo padarymą. • Prevencija apima ir nusikaltimų žalos minimizavimą. • Įstatymų leidėjas kriminalizuoja vis daugiau veikų. • Nusikalstamumo lygis su laikinais svyravimais didėja. • Pagrindinis nusikaltimų prevencijos tikslas yrasaugoti piliečių, visuomenės ir valstybės teises. Alfredas Kiškis, MRU

10. Nusikaltimų prevencijos samprata(3) • Nusikaltimų prevencijoje galima išskirti: 1) prevencijos subjektus – kurie vykdo šią veiklą, 2) prevencijos objektus – į ką nukreipta ši veikla. • Pati veikla pasireiškia per prevencijos priemones - poveikio objektams būdus, metodus. • Prevencija - prevencijos subjektų sistemos naudojimas priemonių, nukreiptų prieš (į) objektus. Alfredas Kiškis, MRU

11. Nusikaltimų prevencijos samprata(4). • Nusikaltimų prevencija: - tai individų, jų grupių, visuomeninių asociacijų, bendruomenės ar savivaldos, visos visuomenės ar valstybės veikla, - pasireiškianti nusikalstamumą sukeliančių veiksnių šalinimu, papildomų neutralizatorių jiems sukūrimu, poveikiu konkretiems asmenims ar asmenų grupėms, socialinėms ar valstybinėms institucijoms, - siekiant teigiamų socialinių pokyčių ar tokių asmenų ir institucijų elgesio pasikeitimų, kurie sumažintų nusikalstamumą ar kitaip pozityviai jį veiktų. Alfredas Kiškis, MRU

12. Prevencija ir bausmė(1) • Teorinis išskyrimas - teisingas. • Nubaudimas ir prevencija beveik visą laiką egzistuoja kartu. • Bausmės tikslai – LR BK 41 str. 2d.: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. • Kai kurios prevencinės priemonės turi ir baudžiamąją funkciją, pavyzdžiui, administracinės nuobaudos. Alfredas Kiškis, MRU

13. Prevencija ir bausmė(2) Lyginant bausmę ir prevenciją dažnai privalumai yra suteikiami prevencijai: 1) Prevencija yra humaniška priemonė, nes bausmė yra prievartos priemonė. Tačiau dalis prevencijos priemonių gali būti prievartos priemonės. Pavyzdžiui, asmens laikinas sulaikymas (BPK 140 str.). Alfredas Kiškis, MRU

14. Prevencija ir bausmė(3) 2) ”bet kokia prievarta gimdo prievartą”. • Prievarta daro žiauresnius tuos, kurie baudžia, ir tuos, kurie yra baudžiami. • Bausmė skatina žiaurumą ir visuomenės dehumanizaciją. • Organizuotos prievartos nebuvimas ar jos neefektyvumas gali iššaukti stichišką prievartą (linčo teismus, pogromus, kraujo kerštą). 3) “baudimas yra nemaloni veikla”. • Anonimišku atveju, kai kam baudimas būtų malonus. • Dalis asmenų yra linkusi išlieti savo agresiją prieš kitą. Alfredas Kiškis, MRU

15. Prevencija ir bausmė(4) 4) Prevencija yra žymiai efektyvesnė už bausmę. • Bausmės kaip elgesio reguliatoriaus galimybės yra ribotos. • Pagrindinio bausmės tikslo - perauklėti nusikaltėlį - dažnai nepasiekiama. • Nepasiekiama, kad kiti asmenys nedarytų nusikaltimų. • Vienintelė bausmės alternatyva yra nusikaltimų prevencija. Alfredas Kiškis, MRU

16. Prevencija ir bausmė(5) KITAS POŽIŪRIS: Jei mes darome griežtą bausmės ir prevencijos atskyrimą, tai efektyvumo lyginimas yra ne visai korektiškas. Skiriasi bausmės ir prevencijos tikslai bei jų objektai – bausmė taikoma tiems, kuriems prevencija nepadarė poveikio, o tiems, kuriems bausmė nepadarė poveikio, kaip papildoma priemonė taikoma prevencija. Bausmė ir prevencija čia iš esmės lopo viena kitos spragas. DAR KITAS POŽIŪRIS: jeigu bausmę traktuojame ne siaurai, o paliekame jai ir prevencines funkcijas, tai kai kuriais atvejais galime teigti, kad bausmė yra žymiai efektyvesnė už prevenciją. PVZ, laisvės atėmimas, o dar labiau mirties bausmė yra maksimaliai efektyvios jų veikimo laikotarpiu, kaip priemonės nukreiptos prieš recidyvą, nes asmuo beveik visiškai ar net visiškai praranda galimybę daryti nusikaltimus. “Prevencija yra žymiai efektyvesnė už bausmę” “Bausmė yra neefektyvi perauklėjimo priemonė”. Alfredas Kiškis, MRU

17. Prevencija ir bausmė(6) POŽIŪRIS: Bausmės efektyvumas perauklėjant nusikaltėlį galėtų būti padidintas, atsisakant kai kurių bausmės tikslų (nubaudimo) ir susikoncentruojant į teisingumo atkūrimą, gal dar į atėmimą asmeniui galimybių daryti naujus nusikaltimus bausmės vykdymo laikotarpiu. Ar reikalingas nubaudimas? • Teisingumo supratimas - už blogį baudžiama. • Bausmė reikalinga. • O bausmės vykdymo atidėjimas? Alfredas Kiškis, MRU

18. Prevencija ir bausmė(7). 5) Prevencija leidžia išvengti nusikaltimų ir jų nepageidaujamų pasekmių. • Tai stipriausias argumentas prevencijos naudai. • POŽIŪRIS: Kartais teigiama: jei bausmė būtų efektyvi, tai kartą nubausti asmenys nedarytų nusikaltimų. Tą patį kai kurie autoriai pritaiko ir prevencijai. Asmenys, kuriems taikyta prevencija, turi nedaryti netgi pirmojo nusikaltimo, ir bausmė tada nebereikalinga. • Nepakanka vien bausmės ir vien tik prevencijos. • Nubaudimo ir prevencijos sistemos turi veikti kaip darni viena kitą papildanti, tarpusavio trūkumus kompensuojanti sistema. Alfredas Kiškis, MRU

19. Prevencinių priemonių rūšys(1) Pagal tai, į ką yra nukreipta (objektą): 1) Bendroji – nukreipta į nusikalstamumą skatinančių veiksnių šalinimą ar neutralizavimą; 2) Individualioji – nukreipta tiesiogiai į konkretų asmenį ar asmenų grupę, siekiant juos paveikti taip, kad nedarytų nusikalstamų veikų. Alfredas Kiškis, MRU

20. Prevencinių priemonių rūšys(2) • Individualiosios nusikaltimų prevencijos priemonės: 1) įtikinimo (įstatymų, numatytų bausmių aiškinimas; veikų pavojingumo, žalingumo atskleidimas; nusikalstamų veikų nenaudingumo pačiam nusikaltėliui aiškinimas, …); 2) prievartos – taikomos, kai yra nustatyti teisės pažeidimai (administracinės nuobaudos, nepilnamečių išsiuntimas į mokymo-auklėjimo įstaigą, įpareigojimas neišvykti iš nurodytos vietos, …); 3) pagalbos (minimalių darbo ir buities sąlygų sutvarkymas, moralinė-psichologinė pagalba, neigiamos nuomonės apie save sugriovimas, teigiamo elgesio skatinimas, neigiamos mikro aplinkos pakeitimas, …). • Pagal veikimo subjektą nusikaltimų prevencija yra: 1) bendra – kai subjektas vykdo nusikaltimų prevenciją, bet tai nėra jo tiesioginė paskirtis, o tik viena iš daugelio jo atliekamų socialinių funkcijų; 2) speciali – kai prevenciją vykdantis subjektas yra sukurtas, atsiradęs specialiai prevencijos tikslu. Alfredas Kiškis, MRU

21. Prevencinių priemoniųrūšys(3) • Pagal daromo poveikio momentą (laiką): 1) ankstyvoji – prekriminalinė (iki nusikaltimo), dažniausiai suprantama, kaip taikoma jauno amžiaus asmenims, besiformuojančioms, potencialiai kriminogeniškai grėsmingoms sąlygoms; 2) vėlyvoji – postkriminalinė (po nusikaltimo), ja labiausiai siekiama užkardyti galimą recidyvą, tiek asmens, tiek situacijos. Jos esmė - nusikaltimas neturi būti padarytas vėl tokiom pat sąlygom ar anksčiau jau nusikaltusio asmens. • Kitas skirstymas: • pirminė; • antrinė; • tretinė. Alfredas Kiškis, MRU

22. Prevencinių priemoniųrūšys(4) Pagal konkretumo laipsnį nusikaltimų prevencija yra: 1) bendrasocialinė – nukreipta į socialines sąlygas, priežastis, asmenis, problemas ir remiasi formavimosi, asmenybės teorijomis; 2) situacinė – nukreipta į potencialiai galimų nusikaltimų užkardymą ir iš esmės remiasi situacinėmis teorijomis. Alfredas Kiškis, MRU

23. Prevencinių priemoniųrūšys(5) “Išdaužtų langų” teorija (1982 m.). Šaunamųjų ginklų vaidmuo • Didžiausias pasaulyje apsiginklavimo šaun. ginklais lygis yra JAV, antroje vietoje – Šveicarija. JAV apie du penktadaliai šeimų namuose turi mažiausiai vieną šaun. ginklą. • 1996 metais 68 proc. žmogžudysčių JAV buvo įvykdyta panaudojant šaunamuosius ginklus, Anglijoje ir Velse - tik 7 proc.. Nužudymų lygis JAV yra apie 6 kartus didesnis nei Anglijoje ir Velse. • JAV įsigydamas šaunamąjį ginklą asmuo 2,6 karto padidina tikimybę žūti nuo jo savo namuose, o savižudybių lygis tarp turinčiųjų šaunamuosius ginklus yra 4,8 karto didesnis nei tarp jų neturinčiųjų. • 1958 – 1972 metais JAV asmenys, turintys ginklus, nužudė 6 kartus daugiau savo giminaičių, draugų ir kaimynų, nei plėšikų ir vagių. • Konfliktai automobilių stovėjimo aikštelėse, autoavarijose. • Per Vietnamo karą JAV miestų gatvėse nuo šaunamųjų ginklų žuvo daugiau žmonių nei pačiame Vietname. Alfredas Kiškis, MRU

24. Prevencinių priemoniųrūšys(6) Šaunamųjų ginklų vaidmuo. • 1980-1989 metais JAV mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai įvykdė daugiau nei 7 tūkst. žmogžudysčių, panaudodami šaunamuosius ginklus. • Rizika tapti žmogžudžio auka amerikiečiams 5 kartus didesnė nei Japonijos gyventojams, kur yra priimtos griežtos ginklų laikymo taisyklės. • Po to, kai Orlande (Floridos valstija) policija apmokė 2,5 tūkst. moterų naudotis šaunamaisiais ginklais, išžaginimų skaičius šiame mieste sumažėjo 88 proc.. • Kasmet maždaug 1 mln. žmonių užkerta kelią nusikalstamiems pasikėsinimams į jų gyvybę, laisvę, teises ir nuosavybę šaunamųjų ginklų pagalba. • Nusikaltėlių apklausos. Alfredas Kiškis, MRU

25. Prevencinių priemoniųrūšys.(7) Rusų mokslininkas S.Inšakovasišskiria šiuos globalius poveikio nusikalstamumui metodus: 1) auklėjimas (patirties perdavimas, socializacija, skatinimas ir baudimas); 2) gyventojų poreikių tenkinimas: • formavimas žemų materialinio vartojimo standartų ir aukšto dvasingumo stereotipų; • materialinių ir dvasinių poreikių patenkinimo didinimas. 3) socialinė kontrolė (nusikalstamo elgesio užkardymas, atsakomybės taikymas teisės pažeidėjui); 4) visuomenei pavojingų asmenų izoliavimas (nors ir kritikuotinas, bet socialiai reikšmingas, naudojamas visose valstybėse); 5) savisauga. Alfredas Kiškis, MRU

26. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(1) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai: Veiksmingumas • Tai santykis tarp tiesioginių sąnaudų ir tiesioginio rezultato. • Tikėjimas prevencijos veiksmingumu. • Prevencijos priemonės gali daryti priešingą poveikį: “Laisvės atėmimo vieta yra kaip bloga infekcinė ligoninė, kurioje žmogus išsigydo nuo vienos ligos, bet suserga keliomis kitomis”. • Veiksmingumo nustatymo problemos (veiksniai, pokyčiai, nusikalstamumo kaina, vienur tiko, o kitur?). • Kontrolinės ir eksperimentinės grupės. • Pelningiausios ir ilgiausiai trunkantį finansinį efektą duodančios – nepilnamečių nusik. prevencijos programos. Mokyklos – veiklos centrai. • Investicijos į tėvų paruošimą ir vaikų mokyklos užbaigimas yra 2-3 kartus efektyvesnis, siekiant išvengti sunkių pilnamečių nusikaltimų, nei toks pat lėšų skyrimas policijai ar ilgalaikis recidyvistų įkalinimas. Alfredas Kiškis, MRU

27. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(2) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai: Veiksmingumas. • Greičio mažinimo kalneliai. • Už - pėstieji, policija... • Prieš - vairuotojai, gyvenantys šalia žmonės... • Kiek kainuoja? • Vienos perėjos „gulintys policininkai“ kainuoja apie 8 000 Lt. (2007 m.) • Visi kalneliai Lietuvoje + juos įspėjantys ženklai • Visų automobilių detalės, kuras, tarša, prarastas laikas, konkurencingumas. • Kokią vidutinę paros dalį žmonės eina per gatvę? • Šviesoforai, baudos? Alfredas Kiškis, MRU

28. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(3) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai Priimtinumas. • Taikomos priemonės turi būti priimtinos visuomenei moralės ir kitų pagrindinių vertybių aspektu, įskaitant ir teisines. • Jos negali griauti pačios visuomenės bazinių vertybių, esminių principų, jos sąrangos sistemos, kirstis su visa kita pozityvia žmonių veikla, ją varžyti. Alfredas Kiškis, MRU

29. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(4) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai Teisėtumas. • Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. • Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka, tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. • Visa prevencinė veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai. • Turi būti sukurti gynybos mechanizmai nuo prevencinių priemonių taikymo “perlenkimų”. Alfredas Kiškis, MRU

30. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(5) Pagrindiniai nusikaltimų prevencijos vertinimo kriterijai. Dinamiškumas. • Prevencinės priemonės turi prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. • Šis kitimas neturi būti tik retrospektyvus, t.y., jis kiek įmanoma turi vykti kartu su pokyčiais ar net šiek tiek juos lenkti, būti visada pasiruošęs galimiems pakitimams, nukreiptas į ateitį – prognozuoti galimus pokyčius, iš anksto rengti priemones, kaupti lėšas, išteklius. Tinkamo tikslo pasirinkimas. • “Norėdamas pagauti visus zuikius, nepagausi nė vieno”. • Interesai, kaina. Alfredas Kiškis, MRU

31. Reikalavimai prevencijai, jos įvertinimo kriterijai(6). Poveikio nusikalstamumui sėkmės pagrindiniai principai pagal S.Inšakovą: 1) sistemiškumo (kompleksinis įvairių metodų taikymas); 2) adekvataus aprūpinimo (materialiniai, ideologiniai, personalo, informaciniai, moksliniai ir kt. ištekliai); 3) plėtojimo (nuolatinis poveikio sistemos keitimas atitinkamai pagal socialinius ir nusikalstamumo pokyčius): • nusikalstamumą įtakojančių veiksnių atskleidimas • jų pašalinimo ar neutralizavimo būdų paieška • reikiamų išteklių paieška • kompleksinis poveikio būdų taikymas, siekiant maks. efektyvumo 4) visų visuomenės narių dalyvavimo (malka su paraku, nusik. stabdytojai, savaitės nusikaltimas); 5) humanizmo. Alfredas Kiškis, MRU

32. Situacinė prevencija(1) Situacinės prevencijos reikšmės didėjimą lemia keletas priežasčių: 1) Nusikaltimų prevencija ir kontrolė nėra prioritetinė kryptis valstybei, nors priešingų deklaracijų girdime dažnai; 2) Nusikaltėlių resocializacija ir nusikaltimų tyrimas yra mažai efektyvūs; 3) Prevencinė politika, besiremianti “giluminių” (pirminių, ankstyvųjų) nusikalstamumo priežasčių ieškojimu, dažniausiai žlunga. Atsižvelgiant į tai siūloma visas pajėgas ir priemones skirti esamų, artimiausių problemų sprendimui. Lengviau padaryti, kad konkretūs nusikaltimai neįvyktų, nei pertvarkyti visą visuomenę, atskirus žmones, kad jie nedarytų nusikaltimų. Alfredas Kiškis, MRU

33. Situacinė prevencija.(2) Pagal daromą poveikį išskiriamos tokios situacinės prevencijos priemonių rūšys: 1) apsunkinančios nusikaltimo padarymą: a) apsunkinančios tikslo pasiekimą, pačią nusikaltimo realizaciją (kodai kort.), b) priėjimo prie objekto apribojimas, c) palankių sąlygų, provokuojančių faktorių pašalinimas; 2) padidinančios riziką darant nusikaltimą (motociklininkas be šalmo); 3) mažinančios galimą nusikaltimo naudą (pvz, valytuvai, AUTODNR). Alfredas Kiškis, MRU

34. Institucijos, vykdančios nusikaltimų prevenciją Lietuvoje. Specialios įstaigos, tarnybos, organizacijos yra: • Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras; • Lietuvos viešosios policijos prevencijos tarnyba; • Nepilnamečių reikalų policija; • Pataisos inspekcijos (teritorinės ir regionų); • “Stabdyk nusikalstamumą” ≠ nusikaltimų stabdytojai (Crime Stoppers); • Saugos tarnybos; • Lietuvos kalinių globos draugija; • Lietuvos šaulių sąjunga; • Policijos rėmėjai ir kt. Bendro pobūdžio nusikaltimų prevencijos subjektai yra: • teisėsaugos institucijos, teismai, bausmių vykdymo įstaigos; • švietimo, mokymo ir auklėjimo įstaigos; • socialinės rūpybos, įdarbinimo įstaigos ir organizacijos bei kt. Alfredas Kiškis, MRU

35. Papildoma informacija Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa, patvirtinta 2003 m. kovo 20 d. LR Seimo nutarimu Nr. IX-1383 (VŽ, 2003 m. balandžio 2 d., Nr. 32 -1318). Alfredas Kiškis, MRU