JUDESIO KOREKCIJOS SVARBA IKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE

1. JUDESIO KOREKCIJOS SVARBAIKIMOKYKLINĖJE ĮSTAIGOJE Panevėžio lopšelio – darželio “VOVERAITĖ” direktorė Ieva Dirsienė, 2011 m.

2. Vaikystė – tai asmenybės formavimosi psichinių ir fizinių galių plėtotės laikotarpis. (Adaškevičienė, 1994 ). Vaikystė - tai brangus ir negrįžtamai prabėgantis laikas, kai vaikai sparčiai auga ir bręsta. Kūno kultūra nuo pat darželio teikia galimybę patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio džiaugsmą, sudaro sąlygas ugdyti fizinę bei dvasinę savo ištvermę. (Bobrova, 1997).

3. Mažo vaiko sveikata priklauso ne tik nuo genetinių veiksnių, gyvenimo sąlygų, mitybos, bet ir nuo sveikatos ugdymo šeimoje, vaikų darželyje ir mokykloje, nuo higienos sąlygų ir gyvenimo būdo. Laikysenos ugdymas užimą svarbią vietą šiuolaikinėje ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo sistemoje. (Adaškevičienė, 2004) Taisyklinga laikysena sudaro prielaidas ne tiktai geram fiziniam išsivystymui, bet ir optimaliai atskirų organų ir sistemų veiklai. (Satkunskienė ir Vasiliauskas,1997 )

4. PASTARUOJU METU DAUGĖJA VAIKŲ, TURINČIŲ LAIKYSENOS SUTRIKIMŲ AR STUBURO IŠKRYPIMŲ. KOKIOS YRA ŠIŲ PATOLOGIJŲ PRIEŽASTYS? “Reikėtų skirti laikysenos sutrikimus nuo gerokai rimtesnės stuburo iškrypimo ligos – skoliozės. Netaisyklinga laikysena yra laikinas sutrikimas, atsirandantis žmogui pavargus ar nepatogiai sėdint. Po tam tikro laiko ar vaikui paaugus netaisyklinga laikysena gali dingti savaime. Vis dėlto per sunki kuprinė ar per žemas mokyklinis suolas gali būti jos atsiradimo priežastys. Jeigu pirmokas sveria apie 25 kilogramus, jo kuprinė su daiktais gali sverti ne daugiau nei tris kilogramus.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

5. “Sėdėdamas vaikas turėtų vadovautis keturių atramos taškų taisykle. Tai reiškia, kad abi jo kojos turi remtis į žemę, o rankos ties alkūnėmis taip pat tvirtai remtis į stalą. Skoliozė – rimta stuburo iškrypimo liga, galinti sukelti vidinių žmogaus organų sutrikimų. Ja serga apie 3 proc. Lietuvos gyventojų. Skoliozę gali sukelti daugybė priežasčių, iš kurių dažniausios – genetinės. Netaisyklingas sėdėjimas ar per sunki kuprinė gali šią ligą paspartinti, bet ne sukelti.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

6. “Pagrindinė netaisyklingos laikysenos priežastis - judėjimo stoka. Pastebėta, kad vaikų kaulai auga greičiau, nei suspėja vystytis nugaros raumenys, nes vaikai daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių, sėdi prie jų ūgiui nepritaikytų stalų ar suoluose, nešioja per sunkias kuprines.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

7. KOKIAME AMŽIUJE DAŽNIAUSIAI PASIREIŠKIA STUBURO SUTRIKIMAI? “Stuburas auga du kartus gyvenime ir labai staiga. Mergaitėms tai atsitinka apie 4-6 ir 11-12 metus iki 14 metų, berniukams – apie 6-8 ir 13-14 metus iki 16 metų. Šiais laikotarpiais reikia labai atidžiai stebėti vaiką, nes jei iki tol stuburas krypo 1-2 laipsniais per metus, tai antrojo stuburo augimo metu jis gali iškrypti net 10-15 laipsnių per metus.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

8. KAIP PASTEBĖTI VAIKO STUBURO IŠKRYPIMĄ? “Paprasčiausias būdas yra vaikui pasilenkus apžiūrėti jo juosmeninę dalį. Jei vienoje pusėje išryškėja daugiau raumenų nei kitoje, vaiko stuburas yra iškrypęs. Apie stuburo sutrikimus taip pat byloja nevienodas pečių aukštis ir skirtingai atsikišusios mentės.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

9. KAIP GYDOMI LAIKYSENOS BEI STUBURO SUTRIKIMAI? “Geriausiai tokiu atveju padeda speciali gydytojo rekomenduota mankšta. Esant šiems sutrikimams, daugiausia reikia mankštinti nugaros ir pilvo presą. Laikyseną gerina ir plaukimas. Žmonės klaidingai mano, kad miegojimas ant kietos lovos gali padėti išsitiesti. Tai – visiškai neveiksminga. Masažas taip pat nėra pati veiksmingiausia priemonė, jis padeda atsipalaiduoti, gerina kraujotaką.” Vilniaus universiteto vaikų ligoninės ortopedijos skyriaus vedėjas, medicinos daktaras Kęstutis Saniukas

10. VAIKŲ MOTORINĖ RAIDA Vaiko judesių raida vadinama motorine raida. Motorinė sistema leidžia vaikui tyrinėti ir pažinti aplinką, bendrauti su kitais žmonėmis. (Mikulėnaitė, 2003) Vaikams iki 6 – 7 gyvenimo metų raumenys dar nepakankamai išsivystę, silpni, todėl vaikai dažnai priima netaisyklingą pozą. (Gailiūnienė ir Kontvainis,1994 )

11. MOTORINĖS SISTEMOS RAIDOS STADIJOS (pagal Mikulėnaitę, 2003) • Refleksinė stadija, kurios metu dominuoja naujagimystės refleksai. • Judesio formavimosi stadija, kurios metu vystosi tiesinimo, apsauginės, pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos. • Judesių tobulėjimo stadija, kuri ypač svarbi ikimokykliniame amžiuje.

12. Judesių mokymas ikimokykliniame amžiuje labai skiriasi nuo mokymo ankstyvajame amžiuje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai judesius turi įvaldyti sąmoningai. Tai reiškia, kad ankstyvajame amžiuje vaikai pratimus atlieka jiems parodžius, o ikimokyklinio amžiaus vaikai judesius įvaldo. Kiekvienu amžiaus tarpsniu fizinis ugdymas užima labai svarbią vietą.

13. KIEKVIENAM AMŽIAUS TARPSNIUI BŪDINGI ORGANIZMO PAKITIMAI (pagal Bandzienę, Bobrovą ir Staponkienę (2004) • Pirmieji treji vaiko metai – tai svarbus atskirų judesių lavinimo laikotarpis, konkrečių veiksmų stadija. Vyksta pokyčiai organizmo viduje, kaulų ir raumenų sistemoje. • Tretieji - ketvirtieji vaiko metai – audringas judesių koordinacijos lavėjimo periodas. • Ketverių metų vaiko kūno judesiai intensyviai lavėja, jis turi daug noro ir energijos judėti. • Pirmieji šešeri vaiko gyvenimo metai – akies, rankos judesių koordinacijos formavimosi etapas. Vaikai pradeda suvokti savo kūno galimybes.

14. KŪNO LAIKYSENA Laikysena - įprastinė vaikui kūno padėtis. Ji formuojasi ikimokykliniame ir jaunesniame mokykliniame amžiuje, todėl vėliau sunkiai koreguojama. Dar ikimokykliniame amžiuje vaikų laikysenai reikia skirti daug dėmesio. Ypač šiame amžiuje intensyviai auga ir vystosi atramos – judėjimo aparatas, formuojasi atskiros jo dalys. Kaulėja stuburo slanksteliai, bet stuburas vis dar gana lankstus ir gali lengvai iškrypti. Laikysena laikoma įprasta poza stovint, sėdint arba judant. Ją lemia ne įgimtas kūno sandaros tipas, o išugdytas elgesys, įgūdžiai, kurie formuojasi vaikystėje ir paauglystėje.

15. TAISYKLINGA LAIKYSENA Tai įprasta kūno padėtis, kai žmogus, ypatingai neįtempdamas raumenų sugeba tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Ji priklauso nuo raumenyno ir jo harmoningo išsivystymo.

16. STUBURO LINKIŲ KITIMAS

17. KOJŲ FORMOS KITIMAS VAIKUI AUGANT 6 mėnesiai 1 metai ir 7 mėnesiai. Naujagimis

18. KOJŲ FORMOS KITIMAS VAIKUI AUGANT Kompensacinispirštų sukimas į vidų. 2 metai ir 6 mėnesiai 4 metai ir 6 mėnesiai.

19. YDINGA LAIKYSENA Ydinga laikysena – ne vien išorinis defektas, ji – žmogaus nesveikatos priežastis ir netinkamo ugdymo pasekmė. Ydinga laikysena trukdo normaliai vidaus organų fiziologinei veiklai, dėl to greitai pavargstama, jaučiami skausmai nugaros srityje. YDINGOS LAIKYSENOS PRIEŽASTYS: • silpnai išsivystę raumenys; • vienpusiškas atskirų raumenų grupių treniravimas, dėl to asimetriškai vystosi dešinės ir kairės bei priekinės ir užpakalinės kūno pusės raumenys; • netinkami baldai, netinkama apranga, avalynė, mažas fizinis aktyvumas, ilgas sėdėjimas žiūrint televizorių; • neskiriamas dėmesys laikysenai ugdyti ir kūno kultūrai; • nekalbama apie laikyseną namuose ir mokykloje.

20. LAIKYSENOS PROFILAKTIKA • Mityba, taisyklingos aplinkos sudarymas, stuburą tiesinamųjų raumenų stiprinimas taikant įvairią fizinę veiklą. (Mockevičienė, Vaitkevičius, 2002). • Sportas ir žaidimai, fiziniai pratimai gerina stuburo kraujo apykaitą, tikslingos treniruotės stiprina vaikų raumenis bei liemenį, ugdo ypač reikalingą raumenų korsetą (Hesas, Ėderis, Montagas, Šut, 1997). • Tikrieji stebukladariai yra judėjimas ir taisyklinga laikysena kiekvieną dieną. Aišku, kad yra tokių indikacijų, kai reikalingas gydymas medikamentais, tačiau specialūs pratimai tiktai padeda (Busch-Ostermann, 1998).

21. PLOKŠČIAPĖDYSTĖ. PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PRIEŽASTYS Plokščiapėdiškumas – tai deformacija, kuri atsiranda nusileidus arba išnykus pėdos skliautams, pakilęs pėdos išorinis kraštas ir išsikraipę pirštai. (Katkauskas, 2001) Pėdos skliautas gali deformuotis nešiojant siaurą, minkštą apavą be pakulnės, esant per dideliam kūno svoriui, dažnai stovint viena poza. Pagrindinė plokščiapėdiškumo priežastis – pėdos raumenų ir raiščių silpnumas. Silpni raumenys ir raiščiai greitai išsitempia nuo per didelio įtempimo ir nebeišlaiko taisyklingos pėdos formos.

22. KELETAS SIMPTOMŲ, KURIUOS JAUČIA VAIKAI TURINTYS PLOKŠČIAPĖDYSTĘ: • Skausmas, jautrumas ar mėšlungis pėdoje, kojoje ar kelyje. • Išorinis pakrypimas kulne. • Nepatogumas ar eisenos sutrikimas. • Problemos su batais. Plokščiapadystės deformacijų gali pasitaikyti visuose amžiaus grupėse, bet dažniausiai aptinkama vaikams. Nemažai šių vaikų išauga šią ydą iki paauglystės ir turi pėdas su normaliu išlinkimu, bet dauguma vaikų gali turėti skausmų susijusių su plokščia pėda visą gyvenimą. Plokščiapadystė vaikams – rimtas signalas, kad reikia imtis skubių profilaktikos priemonių. Tai ką galime ištaisyti vaikystėje, sunku padaryti vėliau, kai žmogaus audiniai būna visiškai susiformavę ir nelengva juos koreguoti.

23. PLOKŠČIAPĖDIŠKUMO PROFILAKTIKA • Reikia sutvirtinti pėdos bei blauzdos raumenis ir raiščius. • Vaikų dienos režime būtina numatyti fizinius pratimus ir žaidimus, stiprinančius apatinių galūnių raumenis, ypač tų, kurie palaiko pėdos skliautus. • Plokščiapadystė atsiranda silpniems, blogai fiziškai išsivysčiusiems vaikams, todėl norint jos išvengti vaikus nuo mažumės reikia grūdinti ir fiziškai stiprinti. Jie turi reguliariai, kiekvieną dieną daryti rytinę mankštą ir įvairius fizinius pratimus.

24. IŠVADOS • Įvairius vaikų laikysenos, judesio sutrikimus turime pastebėti (kiek tai įmanoma) ir įvairiais būdais juos koreguoti. • Nors pedagogas nėra gydytojas ar judesio korekcijos mokytojas, tačiau pasitelkęs pačius paprasčiausius pratimus, gali prisidėti prie vaiko judesių korekcijos, jo sveikatos stiprinimo. • Kasdieninės mankštos metu, vedant kūno kultūros užsiėmimus ar paprasčiausiai žaidžiant, galima įvesti tam tikrus vaiko sveikatai nekenksmingus pratimus.

25. JUDESIO KOREKCIJA PANEVĖŽIO LOPŠELYJE – DARŽELYJE “VOVERAITĖ” :2009 m. kovo – balandžio mėn. trijų dienų kvalifikacijos tobulinimo seminaras Panevėžio miesto ir rajono ikimokyklinių įstaigų pedagogams“Judesio korekcijos svarba ikimokyklinio irpriešmokyklinio ugdymo pedagogo darbe su judesio kinesiterapeute Birute Kaminskiene.2010 m. balandžio – gegužės mėn. buvo organizuojami mokymai tėvams ir praktiniai tėvų užsiėmimai su vaikais.Įsigyta judesio korekcijai skirto sportinio inventoriaus.

32. AČIŪ UŽ DĖMESĮ...