LOBIZMAS

1. LOBIZMAS

2. Lobizmo reiškinys žmonijos istorijoje egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado valdžia, nes visada egzistavo visuomenės narių norai, kurių visų valdžia negalėjo patenkinti. Todėl individai ir jų grupės ieškojo galimybių paveikti valdžios sprendimus ir pakreipti juos sau naudinga linkme.

3. Lobizmo įteisinimas (I) Lobizmo sąvoka tiek žiniasklaidoje, tiek akademiniuose leidiniuose turi daugiau negatyvių niuansų nei pozityvių. Lobizmas iš esmės yra tiek sena veikla, kiek istoriškai egzistuoja valstybės valdžia. Lobizmas (angl. Lobby – koridorius, vestibiulis, kuluarai), kaip institucija atsirado XIX amžiuje Amerikoje, remiantis pirmąja Amerikos Konstitucijos pataisa: “Kongresas negali išleisti nė vieno įstatymo, mažinančio žodžio laisvę ar žmonių teisę taikiems sambūriams, reikalaujantiems atitaisyti Vyriausybės klaidas.”

4. Lobizmo įteisinimas (II) Europoje lobizmas paplito po II Pasaulinio karo, tačiau įteisinta V. Europoje buvo 8 ir 9 dešimtmečiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 33, 35, 36 straipsniuose taip pat kalbama apie piliečių grupių teises reikalauti kad valdžia priimtų tam tikroms grupėms palankius įstatymus. O 2001 m.priimtas specialus įstatymas.

5. Lobizmas yra suinteresuotų grupių veikla, siekiant paveikti politikus, kad jie priimtų neišvengiamus, reikiamus arba palankius tik išskirtoms grupėms politinius sprendimus. Legalus lobizmas deklaruoja užsakovus, jų interesus ir tam tikslui leidžiamus ar išleistus finansinius išteklius. Tai sumažina įstatymų leidybos išlaidas, nes įstatymų leidybai naudojamas privatus kapitalas. Nelegalus lobizmas – slepia savo užsakovus, jų interesus ir tam tikslui leidžiamas lėšas. Šiuo atveju įstatymų leidybos išlaidos didėja, nes dažnai lobistiniams interesams yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

6. Kitaip tariant, lobizmas, arba veiksmai, kuriais interesų grupės siekia paveikti įstatymų leidybos procesą, egzistuoja todėl, kad įstatymais įtvirtinamos ne visiems vienodos taisyklės, o specifinės normos, veikiančios atskirų visuomenės grupių gyvenimą. Interesų grupių veikla ir lobizmo procesas yra neišvengiami tol, kol yra priiminėjami įstatymai. Kuo daugiau įstatymų yra priimama, kuo daugiau valdžia kišasi į žmonių veiklą ir nori ją reglamentuoti, tuo daugiau bus teikiama privilegijų atskiroms interesų grupėms ir tuo daugiau žmonės sieks įtakoti valdžios sprendimus visais įmanomais būdais.

7. Svarbiausi lobizmo uždaviniai - iškelti problemą, - išanalizuoti teisinį jos reguliavimą, - suformuluoti pasiūlymą, kaip ją spręsti tobulinantįstatymus, - užtikrinti, kad reikiami įstatymai būtų priimti.

8. Lobistas turi: • parengti kuo geriau juridiškai sutvarkytus įstatymų projektus ar pataisų tekstus, • juos pristatyti remiantis dokumentų analize, apklausomis, specialistų išvadomis, • įvertinti juos pagal įvairius interesų grupių tikslus.

9. Yra daug poveikio būdų, kuriuos naudoja interesų grupės ar jų lobistai, stengdamiesi paveikti valdžios politikos formavimą. Amerikiečiai Kay Lehmanas Scholzmanas ir Johnas T. Tierney‘as išskyrė net 27 tokius būdus. Žinoma, Lietuvoje interesų grupių įtakos spektras yra siauresnis, bet teoriškai kiekviena interesų grupė gali pasirinkti bet kokią savo veiklos strategiją.

10. Legalus lobizmas • lobizmas leidžia daugeliui visuomenės grupių ir organizacijų dalyvauti tobulinant įstatymus; • panaudoti privatų kapitalą ir geriausius specialistus rengiant teisės aktus; • taupyti valstybės biudžeto lėšas; • legalizuoti, išsiaiškinti ir suderinti interesus; • lobizmas pagerina įstatymų rengimo vadybą; • lobizmas išaiškina interesų konfliktus.

11. Lobistinės veiklos uždaviniai (I) • Tinkamo pranešimo perdavimas. Tas pranešimas- tai konkreti informacija, kurią grupės arba organizacija turi perduoti politikui (savos pozicijos išraiška ar tik faktas/statistika). • Informacijos pateikimas tinkamiems žmonėms. Reikia žinoti, kas priima pagrindinius sprendimus, ir sutelkti dėmesį į tą žmogų ar žmonių grupę (įstat. leidėjai, ministerijų vadovai, vidurinio lygio padėjėjai).

12. Lobistinės veiklos uždaviniai (II) • Tinkama informacijos pateikimo forma.Šiame etape svarbu suprasti politikų norus, kokiu būdu informacija turėtų būti pateikta: kokios apimties, raštu ar žodžiu, ar pateikta konsultanto, ar grupės vadovo. • Informacijos pateikimas tinkamu metu. Informacija bus ne tokia efektyvi arba visai neišgirsta, jei nebus pateikta tinkamiausiu bendravimo su valstybės tarnautoju metu. • Perduodama informacija turi tinkamai išreikšti problemą.

13. Sprendžiant uždavinius, svarbu: • Lobistinės veiklos planavimas strateginiame ir taktiniame lygmenyje. • Ryšių su vyriausybe, savivaldybėmis, interesų grupėmis užmezgimas ir palaikymas. • Pasitikėjimo, patikimumo, lojalumo kūrimas ir palaikymas. • Ryšių su valstybės tarnautojais, galinčių suteikti paramą lobistams, užmezgimas ir palaikymas. • Lobistinių veiksmų derinimas ir kompromisų paieška su kitomis lobistinėmis grupėmis. • Nuolatinis lobistinės veiklos koregavimas ir tobulinimas, atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką.

14. Lobistinės veiklos būdai ir jos problemos • Kiekviena interesų grupė, siekdama savų tikslų ir kuo didesnės įtakos priimamiems sprendimams, naudoja įvairius veiklos metodus ir skirtingas taktikas. Galima įvardinti kelias komunikacinio elgesio formas, kuriomis gali remtis vienos ar kitos interesų grupės lobistinė veikla. Kiekvienos formos taikymas veikloje gali sukelti tam tikrų problemų arba nepageidaujamų pasekmių.

15. Lobistinės veiklos būdai • Tiesioginis lobizmas; • Lobizmas pasitelkiant mases; • Elektroninis lobizmas.

16. Tiesioginis lobizmas • Tai taktika, kai lobistas tiesiogiai susitinka su valdžios atstovais. Asmeniniai susitikimai ir argumentų pristatymai vyriausybės atstovams ar parlamento nariams laikomi efektyviausiais komunikacijos būdais. Tačiau, asmeniniai susitikimai su valdžios atstovais gali būti naudojami asmeniniams tikslams pasiekti, o ne atstovauti visuomenės arba tam tikros organizacijos interesams. Dažniausiai lobistai stengiasi bendrauti su asmeniškai pažįstamais politikais – ilgamečiais draugais, bičiuliais. Todėl dažniausiai tiesioginio lobizmo esmę sudaro „uždaras“, vidinis žaidimas, kur pagrindiniais koziriais tampa naudingos pažintys, geri ryšiai, lojalumas, specifinės, per patirtį įgytos žinios. Tikslų įgyvendinimas ir sprendimų priėmimo įtakojimas per draugus ir pažįstamus šiandien yra aktuali lobizmo problema.

17. Tiesioginis lobizmas • Be asmeninių pokalbių, kartais tiesioginio lobizmo forma pateikiamos ir tokios komunikacinės priemonės, kaip telefoniniai pokalbiai ir laiškų siuntimas. Tačiau ir čia gali iškilti problemų: prašymas, pranešimas arba siūlymas gali būti neteisingai suprastas, o priimtas sprendimas gali pasirodyti esąs nenaudingas arba net žalingas.

18. Lobizmas pasitelkiant mases • Tai veikimo metodas, kai yra stengiamasi daugiau visuomenės narių dėmesio atkreipti į tam tikrą problemą. Pati populiariausia tokios lobistinės veiklos taktika yra politiniai protestai. Šią taktiką, kai organizuojamos gatvių demonstracijos, piketai, streikai, mitingai, dažniausiai naudoja visuomeninių interesų grupės, nes yra lengviau organizuoti didesnę dalį visuomenės, kai yra iškeliamos visuomeninės problemos, kurios rūpi visiems piliečiams. Jeigu organizacija turi daug narių daugelyje regionų ir priemonių tiems nariams mobilizuoti, paprastų piliečių spaudimo kampanija gali būti vienas iš pasirinkimų. Taip yra tikimasi sulaukti daugiau dėmesio iškeltai problemai ir padaryti įtaką viešųjų sprendimų priėmimui.

19. Lobizmas pasitelkiant mases • Politiniai protestai, kol jie neperžengia neprievartinių veiksmų ribos, yra demokratinis piliečių dalyvavimo politikoje būdas. Tačiau kartais politinių protestų dalyviai gali peržengti įstatymo ribas - naudoti neteisėtas priemones ir atlikti prievartinius veiksmus: smurtą, pastatų užėmimą, svetimos nuosavybės niokojimą. Be to, tokie veiksmai dažnai būna neveiksmingi: piketai ir demonstracijos visada atkreipia žiniasklaidos dėmesį, tačiau ne visada pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. Galima teigti, kad protesto akcija, nepatekusi į žiniasklaidos akiratį, turi mažesnį poveikį (jei iš viso turi) nei ta, kuri pateko. • Nors visi šie veiksmai atkreipia politikų dėmesį, tačiau pastarieji neskuba ką nors keisti arba priiminėti naujus sprendimus. Taigi, nors protesto politika yra priemonė, kuria interesų grupės siekia naudos įgyvendindamos savo tikslus, ji gali būti neveiksminga arba neteisėta.

20. Elektroninis lobizmas • Šiuolaikinėje visuomenėje pasirodė gana nauja sąvoka – elektroninis lobizmas. „Užsiimant elektroniniu lobizmu yra išnaudojamos technologinės interneto galimybės. Tokia veikla apima tinklo naršymą ieškant informacijos, tinklapių kūrimą ir informacijos juose talpinimą, elektronines publikacijas ir laiškų perdavimą elektroniniu paštu, tinklo naudojimą rengiant diskusijas, formuojant koalicijas ir koordinuojant visą veiklą“. • Elektroninio lobizmo problema yra ta, kad kartais internete gali būti rengiamos „protesto akcijos“, kurios gali sutrikdyti interneto veiklą, sugadinti kompiuterinę įrangą arba ištrinti reikalingus duomenis. Tokios „protesto akcijos“ apima virtualias blokadas, tinklinius streikus, elektroninius potvynius, kompiuterinius įsibrovimus bei kompiuterinius virusus.

21. Elektroninis lobizmas • Virtualios blokados, kurių metu masiškai yra lankomos kurios nors politinės organizacijos tinklapis, neleidžia kitiems lankytojams patekti į norimą tinklą. Elektroninių potvynių metu, politikų arba kitų veikėjų pašto dėžutės yra užtvindomos žinutėmis. Tai neleidžia pašto dėžučių turėtojams gauti svarbių laiškų ir pranešimų. Jeigu elektroniniai potvyniai ir virtualūs streikai nėra labai žalingi lobistų veikimo būdai, tai kompiuteriniai virusai gali sukelti neigiamų pasekmių. Virusui patekus i kompiuterį, gali būti ištrinta svarbi informacija arba sugadinta visa įranga.

22. Taigi skirtingos interesų grupės naudoja skirtingus lobistinės veiklos metodus. Kiekvienas poveikio kanalas turi savo teigiamų ir neigiamų aspektų, ir nuo interesų grupės priklauso, kokį veiklos būdą ši pasirinks. Jeigu yra siekiama paveikti įstatymų leidybos procesą ir priimti palankesnį sprendimą, greičiausiai bus naudojama tiesioginio lobizmo taktika, o jei norima tik atkreipti dėmesį į rūpimą klausimą arba pareikšti nepasitenkinimą politikų veiksmais, tai bus naudojami elektroninio lobizmo ir lobizmo pasitelkiant mases veikimo būdai.

23. Pagrindiniai būdai, kuriais prieinama prie valdžios struktūrų, siekiant palankesnių sprendimų: • At(si)lyginimas už veiksmus • Interesų grupių galios šaltiniai ir ištekliai (giminės, pažįstami, etc.)

24. Atsilyginimas už veiksmus • Įtartini dalykai prasideda tada, kai lobistinėje veikloje šalia problemos iškėlimo ir siūlymo, kaip ją spręsti, atsiranda galimybė atsilyginti sprendimą priimantiems politikams. Tačiau jeigu politikai priima pačius geriausius visuomenei įstatymus, bet jiems už tai yra atsilyginama – tai jau yra korupcija. • Praktika parodo, kad galintis atsilyginti politikui verslininkas būna atidžiau išklausytas, į jo pageidavimus būna geriau atsižvelgta, o priimtas sprendimas jam būna palankesnis. Todėl suprantama, kodėl kai kurios interesų grupės pasirenka ne teisėtą lobistinę veiklą, o nelegalų atsilyginimą už veiksmus.

25. LOBIZMAS PASAULYJE

26. XVIII – XIX a. Vakarų valstybėse atsirado interesų grupės: blaivybės sąjūdžiai, religinės draugijos, pirmieji profesiniai susivienijimai, grupės kovai prieš vergovę ir pan. • Europoje lobizmas paplito po II Pasaulinio karo, tačiau įteisinta V. Europoje buvo 8 ir 9 dešimtmečiais.

27. Kanadoje įstatymu įteisintos lobistų rūšys • Lobistai konsultantai. Asmenys, kurie už atlyginimą vykdo lobistinę veiklą lobistinės veiklos užsakovo naudai. Jie privalo pateikti lobistų registrui informaciją, kai pradeda veiklą, kuomet informacija pasikeičia ir kai baigia veiklą. • Įmonėse dirbantys lobistai. Tai asmenys, kurie dirba nuolatinį darbą komercine veikla besiverčiančiose įmonėse. Jie lobistinę veiklą vykdo savo darbdavio komerciniams interesams tenkinti. Darbuotojai privalo lobistų registrui pateikti informaciją kuomet pradeda darbą, o vėliau – periodiškai. Informaciją būtina atnaujinti, kai jis pasikeičia, kuomet asmuo baigia vykdyti lobistinę veiklą, taip pat kuomet baigia darbą. • Organizacijose dirbantys lobistai. Tai pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, kurių reikšmingą pareigų dalį sudaro lobistinė veikla. Organizacijos vadovas privalo pateikti informaciją lobistų registrui nuo to momento, kai vienas iš darbuotojų pradeda vykdyti lobistinę veiklą, o vėliau – periodiškai. Pateikti informaciją būtina tik tokiu atveju, jei vieno iš darbuotojų vykdoma lobistinė veikla sudaro reikšmingą dalį jo pareigų (atskaitos taškas – 20 procentų viso jo darbo laiko) arba visų darbuotojų minėta veikla kartu sudėjus sudaro bent 20 procentų vieno darbuotojo darbo laiko.

28. JAV paplitęs lobisto apibrėžimas Interesų grupės paskirtas asmuo, kurio uždavinys – palengvinti savo grupei įtakoti viešąją politiką bei vykdyti tokią veiklą: • Tiesiogiai bendrauti su valstybės tarnautojais. • Kontroliuoti politinį ir vyriausybės darbą. • Konsultuoti dėl politinės strategijos ir taktikos. • Plėtoti ir prižiūrėti savo grupės lobistinę veiklą.

29. JAV lobistai 1. Lobistai, samdomi pagal sutartį (samdomi “žudikai”). 2. Etatiniai lobistai, atstovaujantys tik savo darbdaviui. 3.Lobistai ryšiams su įstatymų leidėjais (federalinės ir vietos valdžios darbuotojai). 4. Savanoriai ar piliečių lobistai (NVO). 5. “Mėgėjai” arba apsišaukėliai lobistai (gina savo asmeninius interesus).

30. Kai kuriose šalyse studentams skaitomi specialūs šiam klausimui skirti kursai. Lobizmo tema parašyta dešimtys knygų, straipsnių, rengiama šimtai seminarų, mokymų. Todėl po to galima tik pavydžiai stebėti, kaip aktyviai JAV lobistai veikia Europoje ar ES bei jos struktūrose (EK, EP). Nors lobizmas iš esmės yra amerikietiškas produktas, šiuo metu didelį patyrimą turi sukaupę ir Europos lobistai, jau pradedantys siūlyti savo paslaugas ir Lietuvos interesų grupėms. Pavyzdžiui, kai Europos Komisija pradėjo svarstyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą, Europos Sąjungos lobistai siūlė savo paslaugas Lietuvai. Yra ir daugiau pavyzdžių, kai lobistai siūlė savo paslaugas, tačiau daugumoje atvejų jomis nebuvo pasinaudota. Tų klausimų sprendime dalyvavę ekspertai vienu balsu tvirtina, kad dėl to buvo nemažai prarasta.

31. Amerikos lobistų bendruomenė Europos Sąjungoje (I) • Kalbant apie Amerikos lobistus dažnai manoma ir suprantama, kad tai lyg monolitas ar suvienyta struktūra. Toli gražu taip nėra. Amerikos grupėms ir organizacijoms būdingas skirtingas atstovavimo Briuselyje lygis; lobistai (grupės) naudoja skirtingas technikas, priemones tikslui pasiekti. Ten yra ir aukščiausios klasės profesionalų, ir amatininkų. Jei kalbėsime apie interesų grupes, tai Amerikos lobistų bendruomenę daugiausia sudaro verslo grupės, verslo interesams atstovaujančios grupės. Dauguma šių verslo interesams atstovaujančių grupių yra “skėtinės” organizacijos – Amerikos prekybos rūmų Belgijoje ES komiteto narės. Tačiau stiprėjant globalizacijos tendencijoms, didėja aktyvumas ir tokių Amerikos visuomenės interesų grupių, kaip vartotojų interesų gynimo, aplinkosaugos ir kitų.

32. Amerikos lobistų bendruomenė Europos Sąjungoje (II) • Briuselyje išaugo ir Amerikos lobistų paramos bendruomenė, ypač sustiprėjusi devintąjį dešimtmetį. Pasak JAV prof. Clive S.Thomas ir Ronald J. Hrebenar, JAV lobistų paramos bendruomenę sudaro apie dvidešimt Niujorko ir Vašingtono teisininkų firmų, kurios yra atidariusios savo kontoras Briuselyje; arti dešimties politinių konsultantų firmų, kurios specializuojasi padėti Amerikos grupėms, taip pat gerai išvystyta JAV prekybos departamento (Prekybos ministerijos) struktūra bei JAV misijos prie ES Briuselyje prekybos atstovybė.Amerikos lobistų bendruomenė ES susideda lyg iš dviejų grupių. Pirmoji – tai organizacijos, firmos, kurios seniai ir nuolat dirba Europoje, tokios, kaip didieji automobilių gamintojai, “Coca-Cola” ir IBM. Kitą grupę sudaro Amerikos verslo ir prekybos asociacijos, kurios, didėjant ES vaidmeniui, tik neseniai įsikūrė Europoje ir bando ten įsitvirtinti.

33. Ar skiriasi Amerikos ir Europos lobistų stilius bei technika? • Skiriasi lobizmo stilius ir technika. Pavyzdžiui, Švedija, Suomija, Didžioji Britanija, Olandija yra pripratusios prie lobizmo ir lobistų, ir ES pareigūnai iš šių šalių natūraliai prisiima šį vaidmenį. Tuo tarpu pietinės Europos šalys (Graikija, Italija, Ispanija ir Portugalija) dažnai neigiamai vertina lobistus. Todėl nėra ir vieno lobizmo būdo Europoje: vienaip lobistinę veiklą teks vykdyti Didžiojoje Britanijoje ir visai kitaip – Italijoje. Ekspertai dažniausiai pažymi dar vieną aspektą: Amerikos lobistai veikia daug agresyviau ir yra “kietos rankos” atstovai, toliau pažengę lobizmo technikos srityje, yra didesni formalistai. Europiečius jie vertina kaip silpnus, per dažnai į kompromisą linkusius lobistus.

34. Ar įmanoma perkelti į Europą Amerikos lobistų patyrimą? Galima perkelti tiek, kiek lobizmo filosofija, esmė, principai yra vienodi ar panašūs. Neabejotina, kad šalies, kurioje tenka užsiimti lobistine veikla, kultūra, tradicijos darys didelę, bet ne lemiamą įtaką, pasirenkant lobistinės veiklos būdus ir metodus.Lobizmo gudrybių galima ir būtina išmokti. Sprendimų priėmimo proceso išmanymas, kalbų mokėjimas, kitų šalių pažinimas, kontaktai, pasitikėjimas – gero lobisto bruožai - turėtų atnešti nemažas pajamas šiomis savybėmis pasižymintiems asmenims.

35. Europos Sąjunga • “Senosiose” ES narių valstybinės institucijos ir ES institucijos nuolat skatinamos konsultuotis su NVO. Joms sudaromos galimybės kuo plačiau reikšti savo nuomonę apie teisės aktų projektus, tačiau toks vis platėjantis bendradarbiavimas nelaikomas lobistine veikla. • ES požiūris į interesų grupes, jų įsitraukimą į teisės aktų leidybos procesus yra pabrėžtinai atviras. Bendradarbiavimas paima visą procesą nuo politikos formavimo iki Komisijos pasiūlymo, visas teisėkūros procedūras ir įgyvendinimo bei taikymo procesus.

36. Registruotų lobistų ir jų organizacijų Europos sostinėje yra per 15 tūkstančių. • Per metus įvyksta apie 70 tūkst. individualių EP narių ir interesų grupių susitikimų. • ES lobistai mažiau kontroliuojami nei JAV. • Lobisto konsultacijos valandos kaina nuo 100 iki 600 eurų.

37. Pagrindiniai interesų grupių susivienijimų tipai Briuselyje • Tarpšakinės (tarpsektorinės) verslo organizacijos. • Šakinės (sektorinės) verslo ir neverslo (profesinės sąjungos, aplinkosaugos, vartotojų ir kt.) organizacijos. • Regionų atstovybės.

38. Lietuviai ES • Praktiškai Lietuvos lobistai EP neveikia, nes neturi patirties ir žmonių. Pasitaikė atvejų, kad Lietuvos organizacijos įtakos ieškojo per tarptautines asociacijas, kurių nariais jos yra, tačiau dažnai tarptautinės asociacijos atstovauja interesams, kurie gali būti visiškai priešingi Lietuvos pozicijai. Pvz. buvo atvejis, kai dėl Paslaugų direktyvos kreiptasi ne tiesiogiai, o per tarptautinę asociaciją, kurios atsakymas buvo nenaudingas Lietuvai.

39. Svarbiausios ES institucijos • Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių piliečių); • Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms);  • Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija); • Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi);  • Audito Rūmai (kontroliuojantys, kad ES biudžetas būtų patikimai ir teisėtai tvarkomas).

40. Kitos 5 svarbios institucijos • Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (reiškia organizuotos pilietinės visuomenės nuomones ekonomikos ir socialiniais klausimais); • Regionų komitetas (reiškia regionų ir vietos valdžios institucijų nuomones); • Europos ombudsmenas (nagrinėja piliečių skundus dėl netinkamo kurios nors ES institucijos ar įstaigos administravimo); • Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro valdymą); • Europos investicijų bankas (padeda siekti ES tikslų, finansuodamas investicinius projektus).

41. Europos Sąjungos Taryba Priima įstatymus Ko-koordinuoja ekonominę politiką Tvirtina ES biudžetą Europos Komisija(iš jos dviems adresatams išeina įstatymo projektas/ pasiūlymas) Gali inicijuoti pasiūlyti įstatymo projektą Įgyvendina ES politiką ir vykdo biudžetą Prižiūri ES įstatymdavystės įgyvendinimą Europos Parlamentas Kartu su Taryba dalijasi: atsakomybe už sprendimų priėmimą ES biudžeto valdymu

43. Lobizmo technika Probleminių dokumentų ir strategijų ta tema parengimas Pranešimai spaudai Susitikimai (formalūs ir neformalūs) Seminarai Laiškai Kampanijos ...

44. Adresatai • Europos parlamento nariai • Europos Komisija (reikiami komisarai, direktoratai ir pan.) • Lietuvos Seimo nariai • Ministrai • Savivaldybių tarybų nariai • Merai, apskričių viršininkai

45. LOBIZMAS LIETUVOJE

46. Interesų grupės Lietuvoje • Masonai Žečpospolitos saulėlydžio laikais, studentų organizacijos, religinės draugijos ir kitos pilietinės iniciatyvos bei NVO XVIII a. pab. – XIX a. prad. • Blaivybės sąjūdis XIX a. viduryje. • M. Valančiaus blaivybės brolijos. • Carinės Rusijos okupacijos metu: kultūrinės, šviečiamosios, šaplos draugijos, krikščiuoniškų organizacijų tinklas. • Nepriklausomoje Lietuvoje NVO augimas (1918 - 1940). • XXI a. – profsąjungos, neįgalieji, ūkininkai, jaunimas.

47. Požiūriai į lobizmą Lietuvoje 1. Suprantamas kaip interesų grupių dalyvavimas politikoje, kaip besiplečiantis reiškinys, kuriam reikia rasti pagrindimą, pristatyti visuomenei, kad jis nebūtų priimamas kaip negatyvus reiškinys. 2. Pristato lobizmą kaip neigiamą interesų grupių įtaką politiniam procesui, įtaką, kurią dažnai lydi korupcija, t.y. Tokį reiškinį, kurį reikia riboti ir įsprausti į įstatymų rėmus. 3. Lobizmą ir jo ištakas sieja su valstybės prisiimamomis funkcijomis.

48. Lobistinės veiklos įstatymą Lietuvos Seimas priėmė 2000 m. birželio 27 d. Įstatymas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. Įstatyme nurodyta, kad jis “nustato lobistinę veiklą, jos kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus”. Taip pat apibrėžiama, kas yra lobistinė veikla, lobistas, kas gali būti lobistinės veiklos užsakovu ir t.t.

49. Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 03 • Lobistas – fizinis ar juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą. • Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai. • Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo kuris sudarė su lobistu lobistinės veiklos sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. • NVO, nevienijančios narių, turinčių specifinių interesų, ir veikiančios trečiųjų asmenų interesais nebelaikomos nelobistinėmis ir turi registruotis lobistais. • Lobisto ataskaita – lobisto šio Įstatymo nustatyta tvarka privalomai teikiamas oficialus pranešimas apie lobistinę veiklą, pajamas ir išlaidas. • Lobisto išlaidos – lobisto išlaidos, turėtos dėl lobistinės veiklos. • Lobisto pajamos – teisėtas atlyginimas, gaunamas iš lobistinės veiklos užsakovo už lobistinę veiklą.

50. Lobistu neturi teisės būti valstybės politikas, valstybės tarnautojas, kuriam tai draudžia jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.