AUGALININKYSTĖS PLĖTRA LIETUVOJE

1. AUGALININKYSTĖS PLĖTRA LIETUVOJE Zenonas Dabkevičius Lietuvos žemdirbystės institutas 2005 09 27

2. Kokia augalininkystė paskirtis? • Prekinė (eksportui) • Pašarų bazei užtikrinti • Pramonės žaliavoms • Ekologinė • Energetinė • Aplinkosauginė • Reakreacinė

3. Augalininkystės plėtrą ir jos pokyčius lemia: Pasaulinės rinkos pokyčiai Augalinės produkcijos paklausos ir kainų pokyčiai ES ir vietinėje rinkoje Neaiški gyvulininkystės plėtros perspektyvos Energetinių resursų ir žaliavų kainų pokyčiai Partnerystės ryšiai tarp augintojų ir perdirbėjų Negalutinai susiformavę ūkiai ir ūkininkų sluoksnis Nepakankamas dėmesys augalų sėklininkystei Ne visuose ūkiuose diegiamos pažangiausios auginimo technologijoms Klimato kaita

4. Javų auginimo perspektyvos • Javai turėtų būti daugiau auginami pagal tikslinę paskirtį: • Maistui • Pašarui (tai ne atliekos ir niekam kitam netinkantys grūdai) • Salyklui • Energetinėms reikmėms • Ne maisto paskirties • Varpinių ir ankštinių javų santykio gerinimas • Javų ateityje būtų auginama apie 1000 tūkst. ha

5. Kviečiai • Žieminiai kviečiai yra derlingiausi javai ir jų plotai turi stabilizuotis apie 350-400 tūkst. ha. • Vasarinių kviečių gali būti auginama 70-80 tūkst. ha • Lietuvoje galima išauginti gerus maistinius kviečius • Dalis kviečių turi būti auginama pašarui • Perspektyvus energetinių kviečių auginimas • Būtinas veislių konvejeris • Didesnis dėmesys turi būti skiriamas sėklininkystei, džiovykloms ir sandėlių ūkiui

6. Rugiai • Dėl padidėjusio derlingumo, sumažėjusio poreikio ir kainų bei pasiūlos iš kitų šalių jų plotai per penkis metus sumažėjo 2,2 karto - nuo 110,5 iki 48,5 tūkst.ha • Rugiai pakankamai dera lengvesnėse žemėse, bet jų auginimo lyderiai yra Vilniaus, Marijampolės ir Kauno apskritys • Didesnės rugių perspektyvos ekologiniuose ūkiuose, bendras jų plotas numatomas apie 50 tūkst.ha

7. Kvietrugiai • Kvietrugių plotai nuo 2001 iki 2005m. padidėjo nuo 59,6 iki 71,0 tūkst. ha ir turėtų augti iki 100 tūkst.ha • Tai mažiau reiklūs dirvai augalai • Yra geros pašarinės vertės • Tinkami etanolio gamybai • Labiau perspektyvūs žieminiai nei vasariniai (derlingesni, padidina žiemojančių augalų kiekį sėjomainoje)

8. Miežiai • Miežiai turi būti auginami tik specialios paskirties: • Salykliniai (100 tūkst. t., arba 30tūkst. ha) • Pašariniai (būtina siekti didesnio baltymų kiekio) • Maistiniai (stambūs ir baltymingi grūdai iki 10 tūkst.t.) • Miežių plotai liks stabilūs - apie 300 tūkst. ha

9. Avižos • Auginama apie 50 tūkst.ha • Neturi didelių perspektyvų: • Mažos supirkimo kainos • Sunku išauginti maistines avižas • Maži derliai • Neplėtojama arklininkystė

10. Ankštiniai javai • Ankštinių Lietuvoje auginama nepakankamai (žirnių plotai nuo 2001 iki 2005 sumažėjo nuo 22,3 iki 12,3 tūkst. ha) • Vietiniai ankštiniai augalai savo kaina ir kokybe pralaimi konkurencijoje sojai • Ankštinių augalų plotai privalo didėti, ypač ekologiniuose ūkiuose ir artimiausiais metais siekti apie 50 tūkst. ha • Lengvose žemėse turėtų daugiau plisti lubinai ir ankštinės žolės

11. Ankštinių augalų svarba

12. Grikiai • Grikių plotai išaugo iki 22,0 tūkstančių ha • Jų derlingumas nestabilus ir siekia 1-1,5 t/ha • Be valstybės pagalbos grikių auginimas neįmanomas • Vidurio Lietuvos ūkininkai konkuruoja dėl grikių auginimo su Rytų Lietuvos ūkininkais • Grikių plotai Lietuvoje galėtų plėstis iki 30,0 ha

13. Cukriniai runkeliai • Cukrinių runkelių plotai mažėja nuo 27,7 tūkst. ha 2000m. iki 21,6 tūkst. ha 2005 m. dėl šių priežasčių: • Nustatytų cukraus kvotų • Pastoviai didėjančio derlingumo ( per penkmetį nuo 27,7 iki 38,8 t/ha) • Cukringumo ir cukraus išeigos didėjimo (nuo 4,62 iki 5,67 t /ha balto cukraus) • Lietuvoje cukrinių runkelių plotai per penkerius metus dėl ES cukraus režimo, auginimo ir perdirbimo pokyčių gali sumažėti iki 15,0 tūkst. ha

14. Bulvės • Dėsningai mažėja bulvių plotai (nuo 136,3 tūkst. ha 1998m. iki 72,4 tūkst. ha 2005m.) dėl šių priežasčių: • Pakitęs mitybos racionas, dėl to sumažėję vietinės rinkos poreikiai • Nutrūko eksportas į Rytų Europos ir Vidurinės Azijos šalis, bet nerasta kitų rinkų • Nenaudojamos bulvės pašarui ir neperdirbamos krakmolui ir etanoliui • Siaura bulvių perdirbamoji pramonė, nefunkcionuoja ilgalaikių sutarčių sistema • Prekinių bulvininkystės ūkių stygius ir gausus smulkių augintojų ratas • Nesusiklosčiusi bulvių sėklininkystės sistema (karantininės ligos ir kenkėjai, pasiūlos ir paklausos nestabilumas)

15. Bulvės • Perspektyvos: • Plotai sumažės iki 50-60 tūkst.ha • Išliks specializuoti bulvininkystės ūkiai gaunantys 30-35 t/ha derlių (vidutinis derlingumas Lietuvoje 10-15 t/ha) • Būtina tobula sėklininkyste ir fitosanitarinę būklę, leidžiančia aprūpinti gera sėklą vietinę rinką ir vykdyti sėklinių bulvių eksportą • Būtinos bulvių lietinimo sistemos, modernus sandėliavimas ir produkcijos paruošimas • Pagrįstas ne atsitiktinė rinka bet ilgalaikės bulvių augintojų sutartys su bulvių supirkėjais, perdirbėjais ir prekybininkais

16. Linai • Įstojus į ES paramai už linus sumažėjus 2,6 karto (nuo 1500 iki 587LT/ha), linų plotai sumažėjo apie 2,4 karto ( nuo 10 200 ha 2001m. iki 4 200 ha 2005m.) • Artimiausioje perspektyvoje linų plotai nedidės, liks tik specializuoti, modernūs 5 -7 tonų šiaudelių derlingumą gaunantys ūkiai. • Nors ir pavėluotai pradedama auginimo ir perdirbimo subjektų kooperacija • Dalis perdirbimo įmonių nuomodami žemę patys augina linų šiaudelius, juos perdirba ir realizuoja pluoštą. • Lietuvoje turėtų būti daugiau auginama sėmeninių linų. • Lietuvoje reikėtų panaikinti draudimą auginti nenarkotines kanapes

17. Rapsai • Rapsų auginimo plėtrą skatina: • Jų vieta ir reikšmė sėjomainoje (iki 25 proc.) • Mažėjantis kitų techninių augalų auginimas • Kylančios degalų ir energetikos kainos • Atsirandančios naujos rapsų sėklų perdirbimo įmonės • Pakankamos rinkoje nusistovėjusios supirkimo kainos, • Veikianti išankstinių kontraktų sistema • Išspaudos- vertingas pašaras • Naujos veislės tinkančios auginti Lietuvoje • Galimybė eksportuoti ( eksportuojama iki 60proc.)

18. Rapsai • Perspektyvoje Lietuvoje galėtų būti auginama: • 150-200 tūkst. ha vasarinių rapsų vidutinį derlingumą planuojant 2 t/ha (viso 300-400 tūkst. t.) • 40 - 50 tūkst. ha žieminių rapsų vidutinį derlingumą planuojant 3t/ha (viso 120-150 tūkst. t.) • Žieminių rapsų plėtrą stabdo priešsėlių trūkumas ir peržiemojimo rizika • Vasariniai- mažiau derlingi, jautresni sausroms ir kenkėjams

19. Kukurūzai • Kukurūzų plotai turėtų sparčiai didėti mišriuose ir gyvulininkystės ūkiuose • Tai derlingi silosiniai augalai naudojami su žoliniais pašarais ir koncentratais leidžia subalansuoti baltymų ir angliavandenių santykį • Lietuvos sąlygomis tik nedidelė dalis kukurūzų gali būti auginama grūdams • Artimiausioje ateityje kukurūzų plotai gali plėstis iki 20-30 tūkst ha.

20. Daugiametės žolės • Dabartinė situacija: • Sparčiai atnaujinami žolynai. Iki 5 naudojimo metų žolynų yra 310 tūkst. ha. Per metus padaugėjo 31 proc. • Daugiau įsėjama ankštinių augalų (padaugėjo 21proc.) • Lietuvoje atgyja žolių sėklininkystė • Tobulėja žolinių pašarų gamybos technologijos • Dar yra ir apleistų pievų, kurios tik vieną kartą nušienaujamos, paimamos tiesioginės išmokos ir išmokas už nenašias žemes. • Daugiamečių žolių plotai, derlingumas ir panaudojimas priklausys nuo galvininkystės plėtros • Pievos ir ganyklos turėtų vyrauti Kalvotuose Žemaitijos ir Rytų Aukštaitijos regionuose • Daugiau ankštinių žolių sėjomainoje, kurios pagerintų dirvos derlingumą, sumažintų išlaidas trąšoms

21. Regionų politika • Varpinių javų auginti neapsimoka regionuose, kur derlingumas nesiekia 3 t/ha • Javų auginimas ir toliau koncentruosis Vidurio, Šiaurės ir Pietvakarių Lietuvoje • Bulvės turėtų daugiau auginamos lengvose dirvose, nes galima gauti derlius, prilygstančius Vidurio Lietuvos sunkesniuose dirvožemiuose • Vakarų ir Rytų Lietuvoje turėtų daugiau plėtotis mėsinės galvininkystės ir pieninkystės ūkiai • Nekalkinant rūgščių dirvų Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje dalis jų bus netinkama žemės ūkiui • Mažo našumo dirvas panaudoti apželdinimui mišku arba rekreacijai

22. Ekologinės gamybos plotų pokyčiai Lietuvoje

23. Ekologinių ūkių plėtra • Per mažos kai kurių ekologinių produktų gamybos apimtys (pvz. ekologiniai rapsai sudaro 1proc. pasėlių struktūros) • Nepakankama supirkimo, perdirbimo ir realizavimo sistema • Neišspręsta ekologinė sėklininkystė • Tiesioginės išmokos padidino miesto žmonių, mažai susijusių su žemės ūkiu, proveržį ekologiškai ūkininkauti • Ekologinė žemdirbystė koncentravosi nederlingose žemėse Vilniaus apskrityje, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų r. Ignalinos, Varėnos r. • Perspektyviausi tik mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės ekologiniai ūkiai • Ekologinių ūkių plėtra priklausys tik nuo tiesioginių išmokų ir rinkos,tačiau Ekologinės žemdirbystės plotai iki 2010 turėtų išaugti iki 300-350 tūkst. ha

24. Augalininkystė konkurencinga gali būti tik: • Pagerinus produkcijos kokybę • Daugiau orentuojantis į vietinę ir eksportinę sėklininkystę • Dėl tikslių technologijų padidinus derlius ir sumažinus gamybos išlaidas • Padidinus augalinių žaliavų perdirbimą Lietuvoje (eksportuojant didesnės pridėtinės vertės produktus) • Padidinus augalininkystės ir gyvulinkystės sanglaudą

25. Prognozuojami pasėlių plotai