1 / 14

VĖLINĖS

VĖLINĖS. VĖLINĖS – mirusiųjų atminimo diena.

jalila
Download Presentation

VĖLINĖS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. VĖLINĖS VĖLINĖS – mirusiųjų atminimo diena

  2. Katalikams lapkričio 2 diena yra visų mirusiųjų pagerbimo, maldos už juos diena. Malda už visus mirusiuosius minima jau 4 a. Bažnyčios tėvų raštuose. O atskira mirusiųjų paminėjimo diena pirmą kartą paminima 7 a. Izidoriui iš Sevilijos priskiriamoje "Regula Monachorum" , t.y. vienuolyno įstatuose.

  3. Dar po dviejų amžių tokia diena minima jau daugelyje vienuolynų, tačiau minimos skirtingos datos.

  4. 10 a. pabaigoje benediktinų centre, Cluny vienuolyne Prancūzijoje, visi mirusieji pradėti minėti lapkričio 2 d.

  5. Lietuvoje visų mirusiųjų pagerbimo diena turėtų būti žinoma nuo pat krikščionybės įvedimo, nes 1400 m. Vytautas pakvietė benediktinus.

  6. 16 a. kronikininkai Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis lapkričio 2 d. įvardija kaip visų mirusiųjų paminėjimo dieną.

  7. 16-18 a. Vėlinių šventė vadinama Ilgių vardu. Taip jas įvardino ir 18 a. pradžios žodynų sudarytojai Pilypas Ruigys bei Jokūbas Brodovskis. Taip, ilgi, ilgiai, ilgės, 16- 17 a. vadinama valstiečio duoklė žemvaldžiui.

  8. Pasak Juozo Jurginio, ilges rinkti, ilgiavoti reiškė tą patį, kaip kalėdoti. Kalėdodavo kunigas, o ilgiaudavo žemvaldys. Jau 16 a. savo valstiečius lankydavo tik smulkieji bajorai, o stambesniųjų žemvaldžių ilgės buvo paverstos pinigine duokle. Kai prievolės neliko, šventė pervardinta tinkamesniu Vėlinių vardu.

  9. Svarbiausia dalis 16 a. buvo mirusiųjų maitinimo apeigos. Pačiaseniausia reiktų laikyti vaišes kapinėse paliekant dalį maisto. Kronikose rašoma, kad Žemaitijoje, lietuviai prie artimųjų kapų nešdavosi pieno, alaus ir medaus, kur už vėles pokyliaudavo ir šokdavo, pritariant trimitams ir būgnams. 19 a. pradžioje vaišes kapinėse ima keisti maisto išdalijimas elgetoms.

  10. Mūsų dienų Vėlinių simbolis – kapinaitėse žibančios žvakutės – priklauso prie pačios vėlyviausios kilmės papročių.19 a. pabaigoje jos buvo uždegamos Varėnos apylinkėse, o kitur įsitvirtina tik po Antrojo pas. karo. Dažniausiai tikima, kad nepatekusios į dangų vėlės klaidžioja amžinoje tamsoje ir Vėlinių naktį uždegtos žvakutės apšviečia joms kelią.

  11. Šią dieną suvažiuoja visi šeimos nariai, kartu lanko artimųjų kapus. Kapai puošiami gėlėmis ir žalumynais, dedami vainikai, uždegamos žvakės. Bažnyčiose vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Vienas iš pagrindinių šios dienos papročių yra bendros šeimos vaišės, kurių metu prisimenami mirusieji.

  12. Visi savo pareiga laiko šią dieną nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą.

  13. Parengė:tikybos vyr. mokytoja Jolanta Murzienė Literatūra:http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-30-kun-arnoldas-smalstys-velines-vilties-svente-gyviesiems/34365 http://www.google.lt/images?hl=lt&xhr=t&q=v%C4%97lin%C4%97s&cp=2&rlz=1W1SKPT_en&wrapid=tljp129544810360402&um=1&ie=UTF-8&source=univ&ei=Jvg2Tf2BEIKBOrqahMUD&sa=X&oi=image_result_group&ct=title&resnum=9&sqi=2&ved=0CGYQsAQwCA&biw=1276&bih=567

More Related