1 / 61

STRUKTŪRINĖ IR FUNKCINĖ GENOMIKA, PROTEOMIKA IR BIOINFORMATIKA

STRUKTŪRINĖ IR FUNKCINĖ GENOMIKA, PROTEOMIKA IR BIOINFORMATIKA. ĮVADAS. G enomi ka y r a rūšies viso genomo molekulinė analizė Genom o analizę sudaro dvi pagrindinės fazės Genolapio sudarymas Se kvenavimas (nukleotidų sekos nustatymas)

ham
Download Presentation

STRUKTŪRINĖ IR FUNKCINĖ GENOMIKA, PROTEOMIKA IR BIOINFORMATIKA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. STRUKTŪRINĖ IR FUNKCINĖ GENOMIKA, PROTEOMIKA IR BIOINFORMATIKA

  2. ĮVADAS • Genomikayra rūšies viso genomo molekulinė analizė • Genomo analizę sudaro dvi pagrindinės fazės • Genolapio sudarymas • Sekvenavimas (nukleotidų sekos nustatymas) • 1995 m. mokslininkai vadovaujami Craigo Venterioir Hamiltono Smithonustatė pirmojo organizmo pilną DNR seką • Tai buvo bakterijaHaemophilus influenzae 10-2

  3. 1.83 milijonų bp ~ 1,743 genų Bakterijos Haemophilus influenzae pilnas genolapis 10-3

  4. 1996 m. buvo pabaigtas pirmojo eukariotinio organizmo genomo tyrimas. Jį atliko pasaulinis mokslininkų konsorciumas, vadovaujamas Andre Goffeau iš Belgijos • Saccharomyces cerevisiae • Genomą sudaro 16 linijiškų chromosomų • ~ 12 milijonų bp, ~ 6,200 genų • Vėliau buvo sekvenuoti kitų organizmų genomai, įskaitant žmogų • Struktūrinė genomikaprasideda genolapio sudarymu ir baigiasi pilnu genomo sekvenavimu • Funkcinė genomikatiria, kaip genų sąveikos skuria organizmo požymius • Funcinės genomikos pagrindinė paskirtis yra išsiaiškinti genetinių sekų reikšmę organizmo funkcionavimui • Daugeliu atvejų tai leidžia suprasti geno funkciją 10-4

  5. Pilnas rinkinys baltymų, kuriuos gali sintetinti organizmas, yra vadinamas proteomu • Proteomikayra visų genomo koduojamų baltymų ir jų sąveikų tyrimas • Proteomikos tikslas yra išsiaiškinti organizmo baltymų funkcinę paskirtį • Taip pat ji siekia ištirti baltymų sąveikas • Bioinformatikostikslas yra perskaityti informaciją, esančią genetinėse sekose, naudojant matematinius/kompiuterinius metodus 10-5

  6. 10.1 STRUKTŪRINĖ GENOMIKA • DNR sričių struktūrinė organizacija paprastai nustatoma trimis būdais • 1. Citogenetinis (geno)kartografavimas • Remiasi mikroskopine analize • Genai siejami su chromosomų ruožais • 2. Sankibos (geno)kartografavimas • Remiasi kryžminimais • Nustatoma genų padėtis vienas kito atžvilgiu • Atstumai matuojami genolapio vienetais (arba centimorganais) • 3. Fizinis (geno)kartografavimas • Remiasi DNR klonavimo metodais • Nustatoma genų padėtis vienas kito atžvilgiu • Atstumai matuojami bazių poromis 10-6

  7. Citogenetinis (geno)kartografavimas • Citogenetinis kartografavimas remiasi mikroskopija • Dažniausiai naudojamas tiriant eukariotus, turinčius dideles chromosomas • Eukariotų chromosomas galima atskirti pagal • Dydį • Centromeros padėtį • Ruožuotumą • Ruožuotumas išryškėja chromosomas nudažius specifiniais dažais • Jis naudojamas genų kartografavimui 10-7

  8. Darant citogenetinį kartografavimą yra bandoma nustatyti genų išsidėstymą specifinių chromosomos ruožų atžvilgiu • Dažniausiai tai yra augalų ir gyvūnų genų lokalizacijos nustatymo pirmasis etapas • Citogenetinis kartografavimas remiasi mikroskopija • Todėl jo skiriamoji geba yra gana limituota • Daugelio rūšių atveju ji yra ~ 5 milijonus bp • Skiriamoji geba daug geresnė toms rūšims, kurios turi politenines chromosomas • Pvz., Drosophila melanogaster 10-8

  9. Hibridizacijain situ • Hibridizacija in situpadeda nustatyti geno padėtį intaktinėse chromosomose • Ji naudojama nustatyti genų ar DNR sekų lokalizaciją didelėse eukariotų chromosomose • Naudojami zondai, padedantys aptikti ieškomas DNR sekas (“taikinį”) • Dažniausiai naudojami fluorescenciniais dažais pažymėti DNR zondai • Šis metodas vadinamas fluorescencine in situ hibridizacija (FISH) 10-9

  10. Ląstelės veikiamos medžiagomis, fiksuojančiomis jas ant stikliuko DNR zondai yra chemiškai modifikuoti taip, kad prie jų gali prisijungti fluorescuojanti žymė Fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) metodas 10-10

  11. Fluorescencinių zondų skleidžiamai šviesai aptikti yra naudojami fluorescenciniai mikroskopai • Fluorescuojantis zondas yra matomas kaip švytinti sritis nešvytinčiame fone • Zondai prisitvirtina tik prie specifinių sekų • FISH eksperimentų rezultatai yra lyginami su Giemsa dažais nudažytų chromosomų vaizdu • Zondo padėtis gali būti nusakoma G ruožų atžvilgiu 10-11

  12. 10-12

  13. 10-13

  14. Sankibos (geno)kartografavimas • Sankibos kartografavimas remiasi rekombinantinių palikuonių dažnio skaičiavimu • Visi genai, esantys vienoje chromosomoje, yra paveldmi kartu sukibę, t.y. sudaro vieną sankibos grupę • Jei įvyksta krosingoveris, gali pasikeisti sukibusių genų seka • Krosingoverio dažnis tuo mažesnis, kuo arčiau vienas kito yra sukibę genai • Gali būti sudaromi ne genų, o genetinių žymenų genolapiai. Molekulinis žymuoyra DNR fragmentas, kuris randamas specifinėje chromosomos vietoje ir gali būti specifiškai atpažintas • Kaip ir alelių atveju, molekulinių žymenų ypatybės gali skirtis tarp skirtingų individų 10-14

  15. Restrikcijos fragmentų ilgio polimorfizmas (RFLP) • Restrikcijos fermentai atpažįsta specifines DNR sekas ir jose kerpa DNR • Ilgose chromosomose gali būti daug vietų, kurias atpažįsta ir kerpa restrikcijos fermentai • Jos yra pasiskirstę atsitiktinai • Lyginant du individus galima aptikti tokių atpažinimo vietų kiekio ir/ar išsidėstymo skirtumus 10-15

  16. 10-16

  17. 10-17

  18. Rodyklės rodo restriktazių kirpimo vietas Restrikcijos vieta, randama tik 1-ame individe Populiacijoje stebimas DNR fragmentų ilgio polimorfizmas Ši variacija gali atsirasti dėl delecijų, duplikacijų, genų mutacijų ir t.t. Restrikcijos fragmentų ilgio polimorfizmas (RFLP) 10-18

  19. EcoRIkirpimo vietos yra abiejose chromosomose EcoRIkirpimo vietų nėra abiejose chromosomose Trijų individų chromosominės DNR RFLP analizė 10-19

  20. EcoRIkirpimo vieta yra tik vienoje chromosomoje Trys individai turi daug bendrų vienodo ilgio DNR fragmentų Polimorfinės juostos pažymėtos strėlėmis Jei šie fragmentai randami 99% visų populiacijos individų, jie vadinami monomorfiniais 10-20

  21. RFLP genolapiai • RFLP sankibos analizė gali būti atlikta su daugeliu RFLP žymenų, nustatant jų santykinę padėtį genome • Genolapis, sudarytas iš daugelio RFLP žymenų, vadinamas RFLP genolapiu • RFLP genolapiai naudojami genų padėčiai nustatyti tam tikroje chromosomoje 10-21

  22. Keletas žinomų genų pažymėtiraudonai Dešiniojoje pusėje nurodyti genetiniai atstumai Kairiojoje pusėje nurodyta RFLP žymenų išsidėstymas Supaprastintas augalo Arabidopsis thalianaRFLP genolapis 10-22

  23. Fizinis (geno)kartografavimas • Fiziniam kartografavimui atlikti reikia klonuoti daugelį chromosominės DNR fragmentų • Klonuoti DNR fragmentai yra apibūdinami pagal • 1. Dydį • 2. Turimus genus • 3. Padėtį chromosomoje • Pastaraisiais metais naudojant fizinį kartografavimą sekvenuoti ištisi genomai 10-23

  24. 10-24

  25. 10.2 FUNKCINĖ GENOMIKA • Atliekamas plataus masto genomų sekvenavimas leidžia tyrinėti genų veiklą daug sudėtingesniame lygmenyje • Dabar galima vienu metu tirti daugelio genų grupių veiklą • Vienas iš pagrindinių genominių tyrimų tikslų yra nustatyti tas DNR sritis, kuriose iš tiesų yra genų • Vienas būdų tai padaryti yra parodyti, kad tiriama sritis yra transkribuojama į RNR 10-25

  26. Genų ekspresija gali būti nustatyta cDNR bibliotekoje • Tai padaroma sukuriant cDNA biblioteką • cDNR (copy DNA) yra gaunama atvirkštinės transkriptazės pagalba susintetinus DNR nuo mRNR, išskirtos iš ląstelės • cDNRbiblioteka taip pat vadinama EST biblioteka (expressed sequence tag library) • Šios sekos taip pat gali būti naudojamos kaip žymenys, atliekant fizinį chromosomų kartografimą • EST bibliotekoje esančios sekos gali būti sekvenuotos ir vėliau palygintos su genomo sekomis • Atitikimai rodo, kurios genomo vietos koduoja genus • cDNR bibliotekos sukūrimas padeda tirti genų reguliaciją genomo lygmenyje • Tokių tyrimų strategija yra išskirti mRNR esant skirtingoms ląstelės ar organizmo funkcionavimo sąlygoms • Tada galima nustatyti tas mRNR, kurios yra sintetinamos tik esant vienokioms ar kitokioms sąlygoms 10-26

  27. Mikrogardelės gali nustatyti transkribuojamus genus • Sukurtas naujas tyrimo metodas, vadinamas DNR mikrogardelėmis (taip pat vadinama genųlustais) • Šis naujas metodas leidžia vienu metu tirti tūkstančių genų veiklą • DNR mikrogardelė yra maža silicio, stilo ar plastiko plokštelė, padengta daugelio DNR sekų taškeliais • Kiekviena iš šių sekų atitinka vieną žinomą geną • Šios sekos veikia kaip zondai, aptinkantys transkribuojamus genus 10-27

  28. Šie DNR fragmentai gali būti • Amplifkuoti PGR pagalba ir vėliau pritvirtinti ant mikrogardelės • Tiesiogiai susintetinti ant mikrogardelės • Viena mikrogardelė turi dešimtis tūkstančių skirtingų taškų, o jos dydis neviršia pašto ženklo • Kiekvieno taško (su skirtingo geno DNR) padėtis gardelėje yra tiksliai žinoma • DNR mikrogradelių gamybos technologija yra gana įdomi ir primena technologiją, kuri naudojama rašaliniuose spausdintuvuose • Pagamintos DNR mikrogardelės naudojamos hibridizacijai su cDNR, susintetinta atvirkštinės transkriptazės pagalba nuo iš ląstelės išskirtų mRNR 10-28

  29. Mikrogardelė nuplaunama • Po to ji tiriama skenuojančiu konfokaliniu fluorescenciniu mikroskopu • Tiriama fluorescuojančios vietos, kurios rodo įvykusią hibridizaciją 10-29

  30. 10-30

  31. DNR mikrogardelių panaudojimas 10-31

  32. 10.3 PROTEOMIKA • Proteomikatiria organizmo gaminamų baltymų funkcinę paskirtį • Pilnas rūšies baltymų rinkinys yra vadinamas proteomu • Genomikos duomenys gali suteikti svarbių žinių apie proteomą • 1. DNR mikrogardelės parodo genus, kurie yra transkribuojami esant tam tikroms sąlygoms • 2. Skirtingų rūšių genų homologijos tyrimai gali būti panaudojami baltymų struktūrai ar funkcijai nuspėti • Tačiau genominius tyrimus turi sekti tiesioginiai pačių baltymų tyrimai 10-32

  33. Proteomas yra žymiai didesnis už genomą • Viso genomo sekvenavimas ir analizė gali padėti nustatyti visus rūšies genus • Tačiau proteomas yra didesnis už genomą ir tikrąjį jo dydį sunku nustatyti • Taip įvyksta dėl keletos procesų • 1. Alternatyvaus splaisingo • 2. RNRredagavimo • 3. Potransliacinėskovalentinės modifikacijos 10-33

  34. 1. Alternatyvus splaisingas • Svarbiausias pokytis, atsiradęs eukariotuose • Viena pre-mRNRyra pertvarkoma į keletą skirtingų mRNR • Splaisingas dažnai yra specifiškas tam tikroms ląstelėms arba tam tikroms aplinkos sąlygoms • 2. RNRredagavimas • Sutinkamas rečiau už alternatyvų splaisingą • Pakeičia koduojančią mRNR seką • 3. Potransliacinėkovalentinė modifikacija • Funkcionaliam baltymui sukurti gali būti reikalingos negrįžtamos modifikacijos • Proteolitinis procesingas; prostetinių grupių, cukrų ar lipidų prisijungimas • Grįžtami pokyčiai gali trumpam pakeisti baltymo funkcijas • Fosforilinimas; metilinimas • Visi šie procesai padidina potencialių baltymų kiekį proteome 10-34

  35. Baltymų mikrogardelės • Yra kuriamos ir baltymų mikrogardelės • Baltymų mikrogardelių kūrimas yra sudėtingesnis procesas • 1. Baltymus žymiai lengviau pažeisti, atliekant įvairias manipuliacijas, reikalingas mikrogardelei pagaminti • 2. Baltymų sintezė ir išgryninimas reikalauja daug daugiau laiko, lyginant su DNR • Nepaisant to, pastaraisiais metais yra pasiektas tam tikras progresas baltymų mikrogardelių kūrime ir panaudojime proteomikos tyrimuose 10-35

  36. Baltymų mikrogardelių panaudojimas 10-36

  37. Yra du pagrindiniai baltymų mikrogardelių tipai • 1. Antikūnų mikrogardelės • 2. Funkcinės mikrogardelės • Antikūnų mikrogardelės • Sudarytos iš rinkinio antikūnų, atpažįstančių trumpas peptidų sekas • Naudojamos įvertinti baltymų ekspresijos laipsniui • Funkcinės mikrogardelės • Sudarytos iš daugelio skirtingų ląstelės baltymų • Naudojamos baltymų funkcijoms tirti 10-37

  38. 10.4 BIOINFORMATIKA • Kompiuteris tapo svarbiu genetinių tyrimų instrumentu • Genetikos ir informatikos mokslų sandūroje susikūrė nauja mokslo šaka - bioinformatika • Genetinių sekų kompiuterinei analizei paprastai reikia trijų pagrindinių elementų: • Kompiuterio • Kompiuterinių programų • Genetinių duomenų 10-38

  39. Sekos analizuojamos naudojant kompiuterines programas • Kompiuterinė programayra apibrėžta operacijų seka, kuri gali analizuoti duomenis pasirinktu būdu • Pirmasis kompiuterinės genetinių duomenų analizės etapas yra kompiuterinių duomenų bylos sukūrimas • Ši byla yra informacijos rinkinys, tinkamas saugoti ir manipuliuoti kompiuteryje • Pavyzdžiui, bylą gali sudaryti lacY genoiš E. coliDNR seka 10-39

  40. Skaičiai rodo bazės numerį sekos byloje 10-40

  41. Duomenų suvedimas į kompiuterį atliekamas • Rankiniu būdu • Automatizuotai (tiesiogiai iš sekvenavimo įrenginio) • Genetinės sekos, esančios kompiuterinėse bylose, gali būti analizuojamos daugeliu būdų • Pavyzdžiui, gali būti ieškoma atsakymų į šiuos klausimus • 1. Ar sekoje yra genų? • 2. Ar genai turi reguliuojančias sekas (promotorius, splaisingo vietas ir kt.)? • 3. Ar seka koduoja polipeptidą? • Jei taip,tai kokia šio polipeptido seka? • 4. Ar seka yra homologinė kuriai nors kitai sekai? • 5. Koks yra evoliucinis ryšys tarp dviejų ar daugiau genetinių sekų? 10-41

  42. Kompiuterinės duomenų bazės • Genetinės informacijos kiekis, nustatomas mokslininkų, yra itin didelis • Ši informacija kompiuterinių bylų pavidalu yra kaupiama genetinių duomenų bazėse • Bylos tokiose duomenų bazėse dažniausiai yra anotuotos • Jose yra genetinė seka ir detalus jos aprašymas • Be to, pateikiamos kitos svarbios sekų ypatybės • Pasaulyje egzistuoja keletas didelių genetinių duomenų bazių, turinčių duomenis iš tūkstančių laboratorijų 10-42

  43. Pagrindinės genetinių duomenų bazės 10-43

  44. Kompiuterinės duomenų bazės • Anksčiau paminėtos genetinių duomenų bazės kaupia informaciją apie daugelį skirtingų biologinių rūšių • Taip pat yra kuriamos genomoduomenų bazės • Tai yra specializuotos duomenų bazės, kuriose kaupiami duomenys apie atskiras rūšis • Jų pagrindinis tikslas yra susisteminti sekvenavimo ir kartografavimo rezultatus • Genomo duomenų bazėse taip pat yra duomenų apie alelius, tyrimus atliekančius mokslininkus ir bibliografinės rodyklės 10-44

  45. Skirtingos analizės strategijos • Kompiuterinės programos gali aptinkti reikšmingas vietas labai ilgose sekose • Jų veikimo principas gali būti pademonstruotas 54 raidžių sekos pavyzdžiu: GJTYLLAMAQLHEOGYLTOBWENTMNMTORXXXTGOODNTHEQALLYTLSTORE • Šią seką galima analizuoti bent trimis būdais 10-45

  46. GJTYLLAMAQLHEOGYLTOBWENTMNMTORXXXTGOODNTHEQALLYTLSTORE • Pirmoji programa gali nustatyti visus anglų kalbos žodžius, esančios šioje sekoje: • Antroji programa nustato žodžių serijas, kurios formuoja gramatiškai teisingą sakinį: GJTYLLAMAQLHEOGYLTOBWENTMNMTORXXXTGOODNTHEQALLYTLSTORE • Trečioji programa aptinka penkių raidžių sekas, kurios randamos orientuotos priešingomis kryptimis: GJTYLLAMAQLHEOGYLTOBWENTMNMTORXXXTGOODNTHEQALLYTLSTORE 10-46

  47. Taigi, kompiuterių programos atpažįsta arba sekas, arba struktūras • Sekų atpažinimas • Programa turi informacijos, kad specifinė seka ar simboliai turi specializuotą reikšmę • Turėdama šią informaciją, pirmoji programagali nustatyti sekas ar raides, kurios sudaro žodžius • Struktūrų atpažinimas • Nėra paremtas specifinių sekų turimos informacijos atpažinimu • Šio tipo programos (pvz., pavyzdžio trečioji programa)ieško tam tikrų dėsningų struktūrų, kurios gali būti bet kurioje sekoje ar sekų grupėje 10-47

  48. Anksčiau paminėtos programos iliustruoja pagrindines sekų identifikavimo strategijas: • 1. Nustatomos prasmingos specializuotos sekos (sekų elementai), esančios labai ilgoje genetinėje sekoje • Kurie sekų elementai prasmingi, yra nustatyta pačioje programoje • Pavyzdys yra pirmoji programa • 2. Nustatoma sekų ar jų elementų organizacija • Pavyzdys yra antroji programa • 3. Nustatoma sekų struktūra • Pavyzdys yra trečioji programa 10-48

  49. Genetinė seka, turinti tam tikrą funkciją, yra vadinama sekos elementu arba sekos motyvu • Taip pat aptikti specifiniai aminorūgščių motyvai, atliekantys baltymuose specializuotas funkcijas • Pvz., asparaginas–X–serinas (kur X yra bet kuri aminorūgštis) yra eukariotų baltymų glikozilinimo vieta • Prosite duomenų bazėje yra kaupiamos žinios apie aminorūgščių motyvus, turinčius funkcinę reikšmę • Tokia duomenų bazė padeda greičiau išsiaiškinti naujai aptiktų baltymų funkcijas 10-49

  50. Trumpi sekų elementai, nustatomi kompiuterinės analizės metu R – bet kuris purinas, Y – bet kuris pirimidinas, N - bet kuri bazė 10-50

More Related