1 / 21

Socialinio darbo praktika su individu

Socialinio darbo praktika su individu. Alina Petrauskien ė Mykolo Romerio universitetas socialinio darbo katedra. PATIRTIS BUDINGA ASMENS VISUMAI IR APIMA ASPEKTUS :. Kognityvinius / pažintinius; Fizinius; Emocinius; Dvasinius PATIRTIS APIBŪDINAMA – Žiniomis; Įgūdžiais; Gebėjimais;

Download Presentation

Socialinio darbo praktika su individu

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Socialinio darbo praktika su individu Alina Petrauskienė Mykolo Romerio universitetas socialinio darbo katedra

  2. PATIRTIS BUDINGA ASMENS VISUMAI IR APIMA ASPEKTUS: • Kognityvinius / pažintinius; • Fizinius; • Emocinius; • Dvasinius PATIRTIS APIBŪDINAMA – • Žiniomis; • Įgūdžiais; • Gebėjimais; • Požiūriais; • Vertybėmis; • Įsitikinimais; • Jausmais;

  3. PATIRTIES KONCEPCIJA APIMA VARIANTUS: • PIRMINĖ PATIRTIS – įgyjama visų ar kai kurių socialinio konteksto aspektų pajauta (pvz., vaikas įgyja pirminės patirties, kai pirštu paliečia karštą keptuvę) – pavyzdys iš socialinio darbo praktikos? • ANTRINĖ PATIRTIS – gauta iš kito asmens, jam perteikus pirminę savo patirtį (pvz. tėvas perduoda savo sūnui savo patirtį, pasakodamas ką jis patyrė, kai netyčiomis koja užmynė ant širšių lizdo. Tėvas perduoda pirminę savo patirtį; sūnui ši patirtis jau antrinė)

  4. PATIRTIES KONCEPCIJA APIMA VARIANTUS: • ATGAMINTA PATIRTIS – ankstesnės aktualios patirties prisiminimo procesas; • REALI PATIRTIS – šiuo metu esančio konteksto patirtis; žmogus atlieka refleksiją veikdamas; • DIRBTINĖ PATIRTIS – sukurta patirties forma, išryškinanti kai kuriuos realios ar aktualios patirties aspektus

  5. PATIRTIES KAUPIMAS VYKSTA REFLEKSIJOS BŪDU (Kolb mokymosi spiralė) KONKRETI PATIRTIS KONCEPCIJŲ TINKAMUMO STEBĖJIMAS IR SITUACIJOMS TESTAVIMAS REFLEKSIJA KONKREČIŲ IŠVADŲ IR KONCEPCIJŲ FORMULAVIMAS

  6. PATIRTIES KAUPIMAS • Konkreti patirtis, iš kurios individas mokosi, visada yra epizodinė patirtis; • Asmuo stebi, suvokia, išskiria kaip visumą arba akcentuoja jos atskiras dalis; • Remiamasi viso savo gyvenimo patirtimi; • Rezultatas - žmogus konceptualizuoja savo patirtį, keičia turėtą koncepciją ją transformuodamas suformuoja naują ir t.t. kylama aukštyn...žmogaus tobulėjims;

  7. PATIRTIES KAUPIMAS • Situacija, į kurią patenka individas, gali būti natūrali jo gyvenimo dalis arba • Specialiai sukurta(edukacinės aplinkos, kurias specialiai sukuria pedagogai ar kiti asmenys); • Mokymasis iš patirties gali vykti: • - FORMALAUS; • - NEFORMALAUS; • - INFORMALAUS mokymosi situacijose • ŽMOGUI NE VISADA PASISEKA SUKURTI PRASMINGĄ PATIRTĮ, TAČIAU- • Prasminga sukurtoji patirtis yra svarbus kompetencijos elementas

  8. MOKYMASIS IŠ PATIRTIES (Miller, Boud, 1996:8) • Tai visuminis mokymasis, kurio pagrindas – jau turima patirtis ir kuris vyksta besimokančiajam aktyviai konstruojant savo patirtį dėl socioekonominio, kultūrinio konteksto, kuriame ši patirtis įgyjama; • Mokymasis iš patirties gali būti vadinamas: REFLEKSIJA VEIKIANT, SITUACINIU MOKYMUSI, REFELEKSIJA NE TIK VEIKIANT BET IR PO VEIKLOS – mokymosi metodai

  9. MOKYMASIS IŠ PATIRTIES • Savivaldžiam mokymuisi svarbus mokymasis iš patirties; • Jei asmuo nori “mokytis, kaip mokytis” – tai šie gebėjimai yra vieni svarbiausių mokymosi visą gyvenimą kontekste; AR GYVENIME VISADA PASINAUDOJAMA GALIMYBE MOKYTIS IŠ PATIRTIES?

  10. NEPASIMOKYMAS - • Lemia žmogaus MANYMAS, kad pasaulis nesikeičia, todėl sėkmingi veiksmai gali būti pakartoti; • Žmogus veikia mechaniškai ir negalvodamas • Tai dažnai pasitaiko kasdieniniame gyvenime – NEPASIKEITĘS ASMUO ;

  11. ATSITIKTINIS PASIMOKYMAS • Kaip ir nepasimokymas – dažnas; • Tik epizode žmogus atpažįsta galimybę pasimokyti (pvz., po infarkto ....); • Nepasimokoma tada kai galimybę sąmoningai atmetama (labai užimtas, blogos emocinės būklės, bijo rezultatų...);

  12. NEREFLEKTYVUS MOKYMASIS • VYKSTA INFORMACIJOS ATGAMINIMO LYGMENYJE; • Atsitiktinis (sąmoningas arba nesąmoningas) mokymasis – (pvz., reklamos įsiminimas); • Susiformuoja paslėptos žinios; • Galima įsiminti tekstą ar kitą medžiagą bei • Sėkmingą veiksmą; • Dominuoja socialinė situacija;

  13. REFLEKTYVUS MOKYMASIS • DOMINUOJA ŽMOGAUS MINTIS - • Šiam apmąstant savo patirtį – TIPAI: • APMĄSTYMAS – apsiribojimas savo minčių lygmeniu, galvojama apie patirtį, filosofinę idėją - SVARSTYMAS; • REFLEKTYVUS KOGNITYVINIS MOKYMASIS – apmąstoma tuo pat metu atliekant veiklą; • MOKYMASIS VEKIANT – profesionalai kuria naujas žinias, leidžiančias išnaujo pažvelgti į esamą veiklą

  14. AR VISADA MOKYMASIS YRA POKYČIŲ VEIKSNYS? • Kai kada mokymasis gali padėti išlaikyti nesikeičiančią stabilią būseną – sovietmečio mokymas – išlaikyti pozicijas; • “Bankinis” ugdymas - reikalaujama įsiminti esminius kontekstus (situacijas) kaip nekintamus; • Atsisakoma probleminio mokymo; • Mokymasis čia pokyčių stabdis

  15. PAVIRŠINIS MOKYMASIS • Studentai stengiasi įsiminti tai ką perskaitė; • Mokymasis mintinai ir atkartoti; GILUS MOKYMASIS • Susietas su konceptualizavimu to kas perskaityta, lyginant su turimomis koncepcijomis; • Gilinamasi į prasmę • Klausinėjimas; • Savivaldus mokymasis

  16. REFLEKSIJA IR JOS LYGIAI VIENKILPIS MOKYMASIS • Vyksta realizuojant techninę refleksiją – • Skirtas veiklos procesui tobulinti keliant klausimą : “Ar aš teisingai veikiu?” • Tai užduoties lygmens mokymasis, nes siekiama efektyvaus užduoties atlikimo; • Tai įtvirtinamasis mokymasis

  17. REFLEKSIJA IR JOS LYGIAI DVIKILPIS MOKYMASIS: • Performulavimas – “išsilaisvinimas iš rėmų” • Vyksta dialogo refleksijos lygmenyje; • “Ar tai, ką darau, yra teisinga?” • “Ar mano veiklos tikslas yra tinkamas?” • Žmogus stebi pats save, keičiasavo veiklos tikslus, struktūrą; • Bendraujama ir bendradarbiaujama su kitais žmonėmis ir kitais infor. šaltiniais; • Savo veiklos trūkumų analizavimas

  18. REFLEKSIJA IR JOS LYGIAI TRIKILPIS MOKYMASIS • TRANSFORMAVIMAS – vyksta kritinės refleksijos lygmenyje; • Kolektyvinės veiklos svarba; • Kitų žmonių pagalba; • Vieša diskusija;

  19. MOKYMOSI LYGIAI REFLEKSIJOS KONTEKSTE REZULTATAI KONTEKSTAS, KONCEPCIJOS PRIELAIDOS, TIKSLAI VEIKSMAI VIENKILPIS MOKYMASIS Ar aš darau taip, kaip reikia? DVIKILPIS MOKYMASIS Ar darau tai, ką reikia? TRIKILPIS MOKYMASIS Kaip aš nusprendžiu, kas yra teisinga?

  20. ATSISKAITYMAS? • INDIVIDUALŪS RAŠTO DARBAI PRISTATOMI 10 DIENU IKI ĮSKAITOS • ATSISKAITO KURSO GRUPE NURODYTU LAIKU TVARKARAŠTYJE; • 4 STUDENTŲ GRUPĖ PARUOŠIA 10 MIN. PRANEŠIMĄ – IŠANKSTINIAM ATSISKAITYMUI TAIP PAT; • KONSULTACIJOS alina.petrauskiene@gmail.com

  21. PRANEŠIMO STRUKTŪRA - LENTELĖSE • MOKYMOSI PRAKTIKOJE INSTITUCIJŲ BENDRŲ IR SKIRTINGŲ BRUOŽŲ PRISTATYMAS: paslaugos, finansavimas, personalas – specialistai, komandinis darbas IR KT.; • SOCIALIO DARBO KLIENTŲ GRUPĖS IR JŲ TRUMPOS CHARAKTERISTIKOS; • PASIRINKTO ATVEJO (IŠ 4) PRISTATYMAS; • PRAKTIKOJE ĮGYTOS ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBĖS, POŽIŪRIAI; • TEORIJOS IR PRAKTIKOS RYŠIO CHARAKTERISTIKOS • PRAKTIKOS ĮSIVERTINIMAS: STIPRIOSIOS IR SILNOSIOS PUSĖS

More Related