1 / 28

Planavimas

Planavimas . Planavimo paskirtis . Padėti mokytojui kryptingai, tikslingai organizuoti ugdymo procesą. Maksimaliai padėti kiekvienam klasės mokiniui pagal jo individualią raidą ir galimybes siekti. bendrosiose programose numatytos pažangos.

greg
Download Presentation

Planavimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Planavimas

  2. Planavimo paskirtis • Padėti mokytojui kryptingai, tikslingai organizuoti ugdymo procesą. • Maksimaliai padėti kiekvienam klasės mokiniui pagal jo individualią raidą ir galimybes siekti. bendrosiose programose numatytos pažangos. • Derinti darbą su mokyklos administracijos, kitais mokytojų planais, tėvų lūkesčiais.

  3. Kaip planuoti? Nuo ko pradėti? • Nacionaliniai dokumentai (BP). • Bendrieji ugdymo planai. • Mokyklos veiklos planas (atitikimas mokyklos tikslams). • Mokymosi bazės peržiūra (vietovės ypatumų išnaudojimas, metodinės medžiagos). • Plano derinimas su kolegomis. • Vadovėlių peržiūra. • Naujų leidinių peržiūra.

  4. 1. Iškeliame tikslus Ko norime pasiekti? 2. Planuojame veiklas Kaip geriau pasiekti tikslų? 4. Vertiname veiklas Ar pasiekėme tikslus? Ar norime juos keisti? 3. Veiklos Vykdome planą Kaip mokytojui planuoti savo darbą?(PagalGeoff Petty, 2001)

  5. Ugdymo planavimaspagal R.I. Arends • METAMS– numatomi bendri programos metmenys, jos seka. Sutvarkomos ar užsakomos mokymo(si) priemonės. • TRIMESTRUI ar PUSMEČIUI – programos metmenys detalizuojami. • TEMAI, VIENTISAI KURSO DALIAI– numatoma gerai organizuoto, kryptingo mokymosi eiga. Atrenkamas ir integruojamas prasmingas ugdymo turinys. Parenkami mokymo(si) metodai ir vertinimo būdai bei kriterijai. • SAVAITEI– planuojama siekiant, kad pradėtos veiklos būtų reguliarios, nepertraukiamos. Numatomi renginiai. • PAMOKAI– patikslinami dar neapibrėžti veiklos komponentai. Klasės erdvė ir priemonės parengiamos mokymuisi. Patikslinami vertinimo kriterijai. Mokiniai parengiami pamokos veiklai.

  6. Ugdymo turinio planavimo schema

  7. ŠPC ugdymo turinio specialistų rekomendacijos Ilgalaikiame plane: • numatome didžiuosius ugdymo tikslus, kylančius iš klasės situacijos analizės, stambius darbo etapus, jų nuoseklumą, apytikriai paskirstome laiką, pasižymime, kuriomis priemonėmis reikia pasirūpinti iš anksto ir pan. Trumpalaikiame plane: • detalizuojame artimiausio etapo darbus – ko sieks, ko mokysis konkrečios klasės mokiniai, kad pasiektų reikiamus rezultatus, kaip pamatysime, ar tie rezultatai pasiekti, ir ką darysime toliau priklausomai nuo to, kas jau yra mokinių pasiekta. Planuojant reikėtų daugiau mąstyti apie mokinių mokymąsi, išmokimą, t.y. kaip juos įtraukti į sąmoningą mokymąsi, o ne tik apie dalyko išdėstymą.

  8. Ugdymo planavimas orientuotas į mokinių pasiekimus Planuojant turėtų būti atsakoma į klausimus: • Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką? • Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų? • Kaip sužinosime ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės – vertinimas (grįžtamasis ryšys)? • Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta? • Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), prieš pradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš pamoką?

  9. Metodiniai patarimai ilgalaikiams planams parengti (1) • Mokytojas planuoja atsižvelgdamas bendrą klasės situaciją (mokinių amžių, lytį, skaičių, sveikatos būklę ir kitus socialinius ir pedagoginius kriterijus). • Planuojamos svarbiausios ugdomojo darbo kryptys siekiant kokybinių mokinių pasiekimų pokyčių, jų bendrojo raštingumo, kompetencijų, asmenybės augimo. • Kruopščiai derinamas su visos mokyklos veiklos planavimu, mokyklos vykdomais bendraisiais projektais, renginiais, akcijomis, integruojančiomis ar prevencinėmis programomis, siejami su materialiais ir intelektualiniais mokyklos ištekliais.

  10. Metodiniai patarimai ilgalaikiams planams parengti (2) • Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius). • Istorijos mokymo tikslas (iš Bendrųjų programų), mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą BP uždaviniai, susiję su BP aprašytų dalykinių ir esminių kompetencijų ugdymu bei orientuoti į mokymosi rezultatą), integracijos galimybės (tiek srities viduje ir jei yra galimybės tarp kitų sričių), priemonės (vadovėliai ir kitos mokymo priemonės) bei vertinimas. • Mokymo ir mokymosi turinys (tematika, ugdomi gebėjimai, veiklos, pastabos).

  11. Metodiniai patarimai ilgalaikiams planams parengti (3) • Susitarus dalyko ar metodinės grupės nariams mokykloje galima parengti koncentro planą. • Metų planas aptariamas Metodiniame būrelyje, aprobuojamas Metodinėje taryboje. • Jei mokytojas parengė modulio programą kaip ilgalaikį planą, papildomo ilgalaikio plano rašyti nereikia. Jei yra modulio Bendroji programa, mokytojas rašo ilgalaikį planą, nurodydamas modulio įgyvendinimo eigą tam tikram mokslo metų laikotarpiui. • Norėdami, kad metinis planas būtų lankstus, nurodome valandų skaičiaus intervalą (nuo mažiausio iki didžiausio). Plano pastabose parodoma, kaip ir kodėl planas koreguojamas. • Bendrieji gebėjimai (pvz.,mokymasis mokytis, komunikavimas, gamtos tyrimai ir kt.) integruojami į etapus/pamokas, kurių pagrindiniai uždaviniai - specifinių dalykinių gebėjimų ugdymas.

  12. Planavimas ir Istorijos bendrosios programos (toliau – IBP) • Ilgalaikio plano elementai • Tikslas • Uždaviniai (sukonkretinti) • Integracijos galimybės • Priemonės • Vertinimas • Ugdomi gebėjimai (žinios ir supratimas) iš visų veiklos sričių • Tematika (ciklo, pamokų) • IBP ugdymo turinio komponentai: • Tikslas • Uždaviniai • Mokinių pasiekimai (pagal veiklos sritis) • Turinio apimtys • Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai • Mokyklos materialinė bazė • Specifiniai poreikiai

  13. Metodiniai patarimai ciklo planams parengti • Ilgalaikio planavimo etapai detalizuojami atskiromis pamokomis suformuluojant pamokų temas, mokymo(-si) uždavinius, mokymosi veiklas ir numatant vertinimą bei valandų skaičių. • Svarbiausi trumpalaikio plano elementai: etapo pavadinimas/tema ir planuojama trukmė; etapo mokymo ir mokymosi uždaviniai vienam etapui arba ciklui; mokymo ir mokymosi turinys (pamokų temos, mokymosi uždaviniai (uždavinių gali būti keletas tačiau siūloma ne daugiau kaip du)), mokymosi veiklos, vertinimas ir pastabos.

  14. Planavimas ir Istorijos bendrosios programos (toliau – IBP) • Ilgalaikio plano elementai • Tikslas • Uždaviniai (sukonkretinti) • Integracijos galimybės • Priemonės • Vertinimas • Ugdomi gebėjimai (žinios ir supratimas) iš visų veiklos sričių • Tematika (ciklo, pamokų) • Ciklo plano elementai • Ciklo pavadinimas • Uždaviniai • Mokymo (si) turinys: • a) pamokos tema; • b) uždaviniai; • c) veiklos; • d) integracija; • e) vertinimas.

  15. Metodiniai patarimai pamokų planams parengti • Pamokos plane turėtų: • atsispindėti tai, ko bus mokoma(-si) pamokos metu; • išryškėti pamokos būtinumas BP numatytiems pasiekimams ugdyti; • išyškėti pamokos vertingumas (istorijos programos ir ilgalaikio plano kontekstas); • atistindėti individualizavimas ir diferencijavimas (pamokos mokymosi veiklose ir vertinime); • būti apibendrinimas (refleksija) ir vertinimas.

  16. Įvadinė dalis (motyvavimas, sudominimas, priminimas, susiejimas su ankstesniu mokymusi, mokymosi plano, laukiamų rezultatų, vertinimo kriterijų aptarimas ar pan.). • Nauja medžiaga (pristatymas, informacijos paieška, darbas su šaltiniais, tyrinėjimas ir t.t.). • Taikymas (praktinės užduotys, pratimai, klausimai, trumpi rašiniai, diskusijos, sprendimai, mokinių pristatymai, kūrybiniai darbai, mokymosi mokytis, formuojamojo vertinimo elementai ir t.t.). • Apibendrinimas (susiejimas su ankstesnėmis pamokomis, to, kas išmokta, sisteminimas, vertinimas ir įsivertinimas pagal uždavinyje numatytą kriterijų).

  17. Temos samprata • Klausimas • Problema • Diskusijos nagrinėjimo objektas

  18. Uždavinių bruožai • Turi būti nustatyti konkretūs laukiami rezultatai; • Konkretumas; • Aiškumas ir glaustumas; • Jie turi būti išmatuojami; • Jie turi būti konstatuojami kaip rezultatas (vartokite žodžius išreiškiančius veiksmus) ;

  19. Veiklos sritys – istorinio mąstymo komponentai Istorinės raidos supratimas. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje. Istorijos tyrimas ir interpretavimas. Istorinio supratimo raiška. Žinios, gebėjimai, nuostatos; žinios, gebėjimai, nuostatos žinios, gebėjimai, nuostatos žinios, gebėjimai, nuostatos Pamokos uždaviniai

  20. Tema: Mano šeimos istorija • 1. • Domėtis savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių tautų bei Europos praeitimi ir dabartimi. • 1.3. Nustatyti savo šeimos, giminės, savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį. • 1.3.1. Nurodyti keletą faktų iš savo šeimos ir giminės istorijos. • 2. • Suvokti orientavimosi laike reikšmę pažįstant praeitį. • 2.3. Susieti nagrinėtus istorijos įvykius su tam tikrais istorijos laikotarpiais. • 2.3.1. Pasirinktinai pateikti keletą svarbiausių įvykių iš atskirų istorijos laikotarpių. • 3. • Suvokti istorijos šaltinių reikšmę pažįstant praeitį. • 3.2. Rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių ir ją panaudoti. • 3.2.1. Apibūdinti istorijos šaltinius, pateikiamus mokomojoje medžiagoje. • 4. • Siekti kuo įdomiau perteikti informaciją apie praeitį. • 4.1. Įvairiais būdais (naudojantis ir informacinėmis technologijomis) pateikti savo supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos epizodus. • 4.1.1. Pasirinktinai pateikti keletą svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos įvykių.

  21. Uždaviniai • Remiantis istorijos šaltiniais apibūdins reikšmingiausius savo šeimos istorijos epizodus • Susies reikšmingiausius savo šeimos istorijos epizodus su reikšmingiausius savo gyvenamosios vietovės istorijos įvykiais.

  22. 10 klasė mokiniai pagal mokytojo aiškinimą ir pateiktus šaltinius gebės kritiškai įvertinti nacių diktatūrą Vokietijoje (žinios ir nuostatos). mokės iš iliustracijų bei rašytinių tekstų nustatyti diktatūrinių valstybių požymius (gebėjimai). 8 klasė paaiškinti, kokie buvo Didžiųjų geografinių atradimų padariniai, jų reikšmė ir poveikis Europos ir senosioms Amerikos civilizacijoms. Uždaviniai

  23. Suformuluoti mokymosi uždaviniai; Mokytojas gerai išmano dalyką; Mokytojas yra savo dalyko entuziastas; Taikomi tinkami mokymo metodai ir mokymosi strategijos; Pamokoje skatinamas savarankiškas mokymas; Detalus,konstruktyvus ir laiku suteiktas grįžtamasis ryšys; Tinkamas santykis ir ryšys tarp teorinių žinių ir jų praktinio pritaikymo; Mokymas ir mokymasis individualizuojamas ir diferencijuojamas; Aukštesnio pasiekimų lygio mokiniams siūlomos platesnės ir/ar gilesnės veiklos; Žemesnio pasiekimų lygio mokiniams teikiama įvairi pagalba; Taikomi tinkami vertinimo metodai. Gera pamoka(pagal Alan Beckley)

  24. Užrašykite tinkamus tikslus. Užrašykite uždavinius ir rezultatus. Visada pradėkite pamoką pakartodami praeitą pamoką. Pateikite mokinimas pamokos apžvalgą, kaip ji susijusi su kita pamoka. Nustatykite tinkamos apimties turinį ir (arba) veiklą per tam tikrą laiką. Nustatykite strategijas pagal kurias mokiniai mokysis. Nustatykite strategijas pagal kurias bus vertinamas mokinio mokymasis. Išvardinkite įvairią pagalbinę medžiagą pagal mokinių gebėjimus ir mokymosi stilių. Gerai panaudokite paskutines 10 pamokos minučių, įtraukite santrauką. Pamokos planas - procesai

  25. Pamokos komponentų galimas išsidėstymas laike Visas pamokos laikas Įvadinė dalis Medžiagos pateikimas Taikymas (mokinių praktikavimasis) Apžvalga ir vertinimas (baigiamoji dalis) P.Gudynas, A.Rudienė, PLANAVIMAS MOKYMUISI (seminaro medžiaga)

  26. Dalyko specifika. Istorijos pamoka kaip laboratorija • Istorijos šaltiniai • Istoriografija • Hermeneutika • Euristika (F. D. Drake, L. R. Nelson, 2009) P A M O K A Programa Rezultatas

  27. Dalyko specifika. Pamokos struktūra • Tema – suformuluota pagal programą ar vadovėlį. • Uždaviniai – įvardinti konkretūs gebėjimai, kuriuos po pamokos turi būti įsisavinę mokiniai (žino, supranta, geba). • Priemonės – detaliai aprašyti. • Metodai ir mokymo technikos – turi koreliuoti su pamokos tematika, uždaviniais ir priemonėmis. • Pamokos darbo organizavimo formos – grupinis, individualus ir kt. • Vertinimas – kaip pasiekti pamokos uždaviniai. M. Bieniek, 2007

  28. Pavyzdžiai ir rekomendacijos: http://www.pedagogika.lt/ Tinklapyje rubrikos: Metodinės rekomendacijos/Pagrindinis ugdymas/Istorijos metodinės rekomendacijos.

More Related