Civilinė teisė (bendroji dalis) (įvadinė paskaita)

1. Civilinė teisė(bendroji dalis)(įvadinė paskaita) Civilinės teisės studijų objektas. Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas. Romėnų teisės recepcijos apžvalga. Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai. Civilinė teisė Lietuvoje Civilinės teisės studijų programa. Civilinės teisės literatūros apžvalga. Žinių vertinimo sistema 2010 m

2. Civilinės teisės studijų objektas Jus est ars boni et aequi Cit. iš: Corpus iuris civilis (529-534 m.) Objektyvioji civilinė teisė Civilinės teisės reglamentuojami santykiai, civilinės subjektinės teisės ir pareigos Teismų praktika Civilinės teisės doktrina

3. Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas Terminas – žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities speciali sąvoka arba daiktas.Žr. Terminų banko įstatymą Civilinės teisės terminas senovės Romoje Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyje Civilinė teisė viduramžiais

4. Civilinės teisės terminas senovės Romoje Klasikinės romėnų civilinės teisės formavimosi laikotarpis - I-III šimtmetis Jus civile – reglamentuoja Romos piliečių turtinius santykius Jus gentium – reglamentuoja svetimšalių turtinius santykius Jus praetorium- to meto teisės taikymo praktika.

5. Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyje Jus civile, Jus gentium ir Jus praetoriumsusiliejo Susiformuoja romėnų privatinė teisė Romėnų privatinė teisė - pirmoji pasaulyje teisės sistema, kuri sureguliavo piliečių, kaip rinkos subjektų, santykius (Romėnų teisė, psl. 14.)

6. Civilinė teisė viduramžiais Civilinė teisė priešpastatoma bažnytinei teisei jus canonicum

7. Civilinė teisė feodalinėje Europoje Civilinė teisė - miestų ir miestiečių teisė, reglamentuojanti ekonominės apyvartos ir nuosavybės santykius. Šioms funkcijoms vykdyti kontinentinėje Europoje receptuojama Romos privatinė teisė. Atsiranda vokiškas civilinės teisės terminas – das Bu’’rgerliches Recht. Anglijoje teismų praktikos pagrindu formuojasi common law (bendroji teisė).

8. Romos teisės recepcija Lot. receptio – priėmimas.

9. Žlugus Romos imperijai išliko Romos privatinės teisės pagrindinis rašytinis šaltinis - Justiniano rinkinys Corpus iuris civilis (529-534 m.), kuris viduramžiais kontinentinės Europos šalyse buvo pritaikytas turtinių santykių reglamentavimui, o jo idėjos ir juridinės technikos priemonės - naujų CT aktų kūrimui. Didžiausią poveikį Romos privatinė teisė padarė kontinentinės Europos šalims XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus Europos šalių CT kodifikacijai - Austrijos (1797 m.), Prancūzijos (1804 m.), Vokietijos (1899 m.). Europos šalys, perėmusios Romos privatinės teisės dvasią, suformavo kontinentinės CT erdvę.

10. Anglijoje Romos privatinė teisė tokios didelės įtakos neturėjo. Ten CT formavosi per teismų sprendimais formuojamas tradicijas, todėl svarbiausi jos bruožai yra teisminio precedento pripažinimas teisės šaltiniu ir nekodifikuota rašytinė teisė. Susiformavo kita CT erdvė - bendrosios arba anglosaksų, kuri išsiplėtė į Šiaurės Ameriką ir kai kurias buvusias britų kolonijas.

11. Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai

12. Abi šios CT sistemos (kontinentinė ir anglosaksų) įtakojo daugelio kitų valstybių CT formavimąsi. TačiauXX amžiuje globalizacijos procesai palaipsniui ardo sienas tarp šių dviejų vyraujančių teisinių erdvių. Todėl XX amžiaus kodifikacijoms, jų tarpe ir Lietuvos, būdingi tiek kontinentinės, tiek anglosaksų CT bruožai. • Kai kuriose pasaulio šalyse dėl jų ekonominių ir religinių sąlygų susiformavo savitos CT sistemos. • XX ir XXI amžių sandūroje teisės tyrinėtojai išskiria tokias CT sistemas: • kontinentinę (romanų-germanų), • anglų-amerikiečių, • šiaurės šalių (skandinavų), • islamo, • induizmo.

13. Šveicarijos CK priskirtinas prie naujųjų laikų kontinentinės civilinės teisės kodifkacijų. Pasak Prof. Zwaigert ir Kotz SŠK pademonstravo ypatingą teisinio mastymo stilių, pakeitęs iki to Europoje (ypač Vokietijoje) galiojusių civilinių įstatymų kalbinį ir techninį sudėtingumą, iki detalių ištobulintą kazuistiką. Naujoji kodifikacija pasižymėjo plačia sistematika ir sąmoningu teisinio reglamentavimo neišbaigtumu, dažnai nustatančiu vien tik išorinius rėmus, kuriuos turi užpildyti teisėjas, vadovaudamasis tinkamumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. K.Zweigert, H. Kotz, Lyginamosios teisės įvadas. Eugrimas. V., 2001, 154 p.

14. . ŠCK – Bazelio universiteto profesoriaus Eugeno Huberio nuopelnas. Pirmoji kodekso redakcija buvo parengta per 5 metus (1893-1898) 1898 m., pakeitus Šveicarijos konstituciją, Federacijai buvo suteikta įstatymų leidybos teisė visai privatinei teisei, todėl apie 1900 m. ŠCK projektas buvo pateiktas viešam svarstymui ir priimtas 1907 12 10 Šveicarijos federalinio susirinkimo. ŠCK įsigaliojo 1912 01 01. Per laiko tarpą tarp ŠCK priėmimo ir jo įsigaliojimo Kodeksas buvo papildytas prievolių įstatymu. E. Huberis: “Kodeksas turi atspindėti liaudies mąstymą. Nuovokus vyras, skaitantis šį kodeksą, turi jausti, kad jis parašytas iš jo širdies…. Teisės teiginiai turi turėti prasmę ir ne specialų išsilavinimą gavusiems asmenims….”

15. Viešoji ir privatinė teisė Civilinė teisė ir privatinė teisė Civilinė teisė ir ideologija

16. Civilinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis Baudžiamoji teisė Administracinė teisė Privatinė teisė Konstitucija ir bendrieji teisės principai Moralės normos

17. Civilinė teisė Lietuvoje 1 • Lietuvos civilinės teisės raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos. • Tuo metu pagrindinės Lietuvos civilinės teisės idėjos perimtos iš Vakarų Europos. • Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai, kuriuose buvo įtvirtintos ir civilinės teisės normos, buvo Kazimiero teisynas (1468 m.), bei Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m., 1588 m.). • Šie aktai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos, bet kaimyninių rytų ir kai kurių vakarinių šalių civilinės teisės raidai.

18. Civilinė teisė Lietuvoje 2 • Vėliau Lietuva prarado savarankiškumą, todėl sustojo ir jos teisės sistemos savarankiška plėtra. • XX a. pirmojoje pusėje, atstačius nepriklausomybę, Lietuva neturėjo to laikmečio poreikius atitinkančių civilinės teisės aktų, todėl buvo receptuota kitų šalių civilinė teisė. • Dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų atskirose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civilinės teisės sistemos: pagrindinėje Lietuvos dalyje

19. Civilinė teisė Lietuvoje 3 • Po nepriklausomybės praradimo ir iki jos atstatymo (1940-1990 m.) Lietuvoje buvo įvestas Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (1940 11 30). • Vėliau, priėmus SSSR civilinių įstatymų pagrindus, Lietuvoje kaip ir kitose SSSR respublikose buvo priimtas civilinis kodeksas (1964 m.).

20. Civilinė teisė Lietuvoje 4 • 1990 m., vėl atstačius Lietuvos nepriklausomybę, buvo sukurtos laisvos rinkos veikimui reikalingos teisinės prielaidos. • Buvo priimti nauji įstatymai, bei iš esmės perredaguotas 1964 m. civilinis kodeksas. • Buvo pradėtas rengti naujas civilinis kodeksas, kuris priimtas 2000 07 18 ir įsigaliojo nuo 2001 07 01.

21. Civilinės teisės (bendroji dalis) studijų programa BENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS NUOSTATOS ASMENYS Terminai. Ieškinio senatis Civilinių teisų įgyvendinimas ir gynimas Atstovavimas

22. SANDORIAI DAIKTINĖ TEISĖ • PAVELDĖJIMAS

23. Pagrindinė literatūra: • Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė_Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. • E. Baranauskas, K. Laurinavičius, V. Pakalniškis, D. Vasarienė. Daiktinė teisė. .- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. • Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002. • Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001. • Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.

24. PAPILDOMA LITERATŪRA: • Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002. • Vileita A., Aviža S., Mikelėnas V. ir kt.. Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009. • Civilinė teisė / P.Vitkevičius ir kt. Kaunas: Vijusta, 1997. • Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999. • Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka. Vilnius, 2000. • Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 18 – 1940 06 15). Vilnius, 1996. • Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.

25. Teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete, taip pat prieiga per per MRU prenumeruojamą duomenų bazę Infolex Lietuvos teismų praktika. Periodiškai leidžiamas leidinys.

26. Egzamino užduočių pavyzdžiai

27. Teoriniai klausimai: • Ar tylėjimas gali būti tinkama sandorio forma? • Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos • Koks santykis tarp darbo teisės ir civilinės teisės? • Nurodykite ieškinio senaties termino nutraukimo ir sustabdymo pagrindinius skirtumus? • TESTAS • 1. CK 4.79 str. nustatyta: „Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“ • Kuriai terminų rūšiai priskiriamas šis terminas? • Naikinamasis terminas • Įgyjamasis terminas • Ieškinio senaties terminas.

28. 2. Adomas A. ir Ona A. po tėvo mirties priėmė palikimą - gyvenamąjį namą. Adomas A. palikimą priėmė vienu mėnesiu vėliau nei Ona A. • Nuo kurio momento Adomas ir Ona tampa namo bendraturčiai? • Nuo tada kai palikimą priėmė Adomas A. • Nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. • Nuo palikimo atsiradimo. • Savo pasirinkimą pagrįskite ...................................... • 3. Ieškovas AB “Jūrų prekyba” kreipėsi į teismą ir nurodė, kad iki 1992 m. balandžio 7 d. nuomojo, o 1992 m. balandžio 7 d iš atsakovo AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” nupirko 386,43 kv. m. ploto pirmojo aukšto patalpas, esančias Kalno g. 3, Klaipėdoje. Ieškovas nuosavybės teise valdo 20/100 dalių pastato, o atsakovas 80/100 dalių. Ieškovas iki 2007 m. gegužės mėnesio naudojosi ir po šiomis patalpomis esančiomis 69,46 kv. m. ploto rūsio patalpomis, atliko jų remontą. Tačiau atsakovas 2007 m. gegužės mėn. pakeitė rūsio durų spynas ir ieškovo į patalpas neįleidžia. Atsakovas pareiškė, kad pagal sutartį pardavė tik pirmojo aukšto patalpas, o rūsio patalpomis ieškovas naudojosi patalpomis neatlygintinai laikinai - tol, kol šių patalpų nereikėjo atsakovui. • Kas yra rūsio patalpų savininkas? • Ieškovas yra rūsio patalpų bendraturtis, nes pirkdamas pirmojo aukšto patalpas kaip pagrindinį daiktą įgijo nuosavybės teisę ir į jo priklausinį – rūsį. • Patalpų savininkas yra atsakovas, nes pagal pirkimo-pardavimo sutartį jis buvo aiškia išreiškęs valią, kad parduoda tik pirmąjį pastato aukštą. • Ieškovas tapo rūsio patalpų savininku įgyjamosios senaties pagrindu. • Savo pasirinkimą pagrįskite ..

29. 4 . A.M. 2007 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2000 m. kovo 12 d. pagal žodinę sutartį paskolino J.J 12 000 Lt., kuris įsipareigojo skolą grąžinti iki 2005 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau J..J. nustatytu terminu skolos negrąžino ir vis atidėliojo grąžinimą. A.M. pasitikėjo J.J. ir laukė. J.J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolą yra grąžinęs, o skolos grąžinimo faktą gali įrodyti liudytojais. • Kokį sprendimą priims teismas? • 5. A.M. 2008 m. vasario 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2001 m. gruodžio 12 d. paskolino J.J 12 000 Lt.. Paskolos raštelyje J.J. įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2002 m. gruodžio 12 d. Nustatytu terminu J..J. pinigų negrąžino, tačiau 2003 m. kovo 1 d. parašė laišką, kuriame nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties negali pinigų grąžinti ir prašė palaukti. 2007 m. rugsėjo 3 d. A.M. nusiuntė J.J. registruotą laišką, kuriame pareikalavo nedelsiant grąžinti skolą, tačiau atsakymo negavo. • Nuo kada skaičiuojamas ieškinio senaties terminas? • Nuo 2002 m. gruodžio 12 d. • Nuo 2003 m kovo 1 d. • Nuo 2007 m rugsėjo 3 d. • Savo pasirinkimą pagrįskite .............. . ..........................

30. J.J. jam privačios nuosavybės teisėmis priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas, esančias UAB “Turgus” prekybos paviljone, pardavė L.R. Parduotos negyvenamosios paskirties patalpos buvo suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai prekybos paviljono statinyje, galintys funkcionuoti atskirai ir atlikta parduodamų patalpų teisinė registracija.UAB “Turgus” mano, kad taip pat yra tų patalpų savininkai, todėl nutarė kreiptis į teismą, kad apginti savo teises. • Kokios rūšies sandoris (realinis ar konsensualinis ir t.t.) sudarytas tarp J.J. ir L.R.? (1 balas) • Ar L.R. yra įgijusi nuosavybės teisę į nupirktas patalpas? Kaip nustatyti momentą, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę? Kodėl tai svarbu? (2 balai) • Kokius reikalavimus įstatymas kelia sandorio, sudaryto tarp J.J. ir L.R., formai? (1 balas) • Kokią reikšmę turi sandorių registracija? (1 balas) • Ar šiuo metu J.J. ir L.R. sieja teisiniai santykiai? Paaiškinkite civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo teisinius pagrindus. (1 balas) • Kokius (daiktinius ar prievolinius) savo teisių gynimo būdus gali panaudoti UAB “Turgus”? Kuo šie teisių gynimo būdai skiriasi? (1 balas) • Kuriomis Civilinio kodekso normomis UAB “Turgus”gali pagrįsti savo ieškinį? (1 balas) • Kokius atsikirtimus į ieškinį gali pareikšti atsakovas? Nurodykite Civilinio kodekso straipsnius. (1 balas) • Kokie civilinės teisės principai yra reikšmingi sprendžiant šį ginčą? Koks turėtų būti teismo sprendimas? (1 balas)