1 / 38

IX tema. Lyčių lygybės užtikrinimas ES teisės aktuose.

IX tema. Lyčių lygybės užtikrinimas ES teisės aktuose. Vienodo vyrų ir moterų darbo apmokėjimo reglamentavimo istorinė raida. Atlyginimo samprata Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos samprata. Vienodo darbo ir vienodos vertės darbo samprata.

gaius
Download Presentation

IX tema. Lyčių lygybės užtikrinimas ES teisės aktuose.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. IX tema. Lyčių lygybės užtikrinimas ES teisės aktuose. • Vienodo vyrų ir moterų darbo apmokėjimo reglamentavimo istorinė raida. • Atlyginimo samprata Europos Teisingumo Teismo praktikoje. • Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos samprata. • Vienodo darbo ir vienodos vertės darbo samprata. • Vyrų ir moterų lygybė įsidarbinant. • Vyrų ir moterų lygybė profesinio mokymo srityje. • Vyrų ir moterų darbo sąlygų lygybė. • Vyrų ir moterų lygybė atleidžiant iš darbo. • Pozityvioji diskriminacija darbo teisėje.

  2. Katharina Rinke v. Artztekammer Hamburg • C-25/02 • Ponia Rinke ginčijo Hamburgo gydytojų praktikų susirinkimo sprendimą neišduoti jai Bendrosios praktikos gydytojo sertifikato. Pagal Direktyvą 86/457 toks sertifikatas suteikiamas atlikus dviejų metų praktiką dirbant visą darbo laiką. P. Rinke praktiką atliko dirbdama ne visą darbo laiką, todėl jos prašymas suteikti Bendrosios praktikos gydytojo sertifikatą buvo atmestas, kadangi buvo reikalaujama bent 6 mėnesius dirbti visą darbo laiką. Ieškovės teigimu toks sprendimas pažeidžia Direktyvos 76/207 nuostatas. • Teismas nustatė, jog Direktyva 86/457, reikalaujanti, jog bent dalis praktikos būtų atliekama visą darbo laiką, sąlygoja netiesioginę diskriminaciją, kadangi šis reikalavimas daugiau liečia moteris, kurios labiau nei vyrai linkę dirbti ne visą darbo laiką. Tačiau, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos užtikrinimo lygį ir laisvą medicinos darbuotojų judėjimą, Komisijai ir Tarybai paliekama plati diskrecijos laisvė leidžiant teisės aktus. Reikalavimas dalį praktikos laiko dirbti visą darbo laiką nepažeidžia proporcingumo principo, todėl nepaeidžia direktyvos 76/207.

  3. Dr. Pamela Mary Enderby v. French Health Authority and Secretary of State for Health • C-127/92 • Byloje siekiama išsiaiškinti, kokiais atvejais vyro ir moters atliekamas darbas yra vienodas, t.y. ar dvi pozicijos gal būti sulyginamos, sprendžiant diskriminacijos bylas. Taip pat byloje išaiškinta, koks užmokestis patenka į Bendrijos sutarties 141 str. • Ieškovė, kalbos terapeutė, teigia, kad ji yra diskriminacijos dėl lyties auka, kadangi šį darbą atliekantys asmenys, kurį dėl jo specifikos daugiausiai atlieka moterys, gauna mažesnį atlyginimą nei kiti dirbantys tos pačios vertės darbą, kurį dėl jo specifikos daugiausiai atlieka vyrai. Savo darbą ieškovė lygino su vyriausiojo klinikinio psichologo ir vyriausiojo III lygio farmacininko darbu. • Teismas išaiškino, jog įrodinėti, kad atliekamas darbas yra vienodas, turi bylą inicijuojanti šalis. Šiuo atveju buvo nustatytas kriterijus – jeigu kalbos terapeutų atlyginimas yra ženkliai mažesnis už farmacininkų ir pirmąją specialybę daugiausiai sudaro moterys, o antrą vyrai ir visa tai yra įrodyta statistiniais duomenimis, o atliekamos pareigos yra sulyginamos vertės, bylą galima pripažinti prima facie diskriminacine. Statistinius duomenis kiekvieną kartą turi įvertinti nacionaliniai teismai. Kai byla pripažįstama prima facie diskriminacine darbdavys turi įrodyti, jog skirtingo darbo užmokesčio mokėjimas turi pateisinamą priežastį. • Kolektyviniai susitarimai kiekvienoje profesijoje negali būti pateisinama priežastis naudoti skirtingus darbo užmokesčio tarifus vyrams ir moterims lygiaverčiame darbe. • Darbdaviui įrodinėjant, jog darbo užmokestis yra skirtingas dėl ekonominių priežasčių (dėl darbuotojų trūkumo, siekiant juos pritraukti, mokamas didesnis darbo užmokestis), nacionaliniai teismai turi vadovautis proporcingumo principu.

  4. Regina v. Secretary of State for Employment, ex parte Nicole Seymour – Smith and Laura Perez • C-167/97 • Ponia Seymour – Smith ir ponia Perez teigia, kad buvo neteisingai atleistos iš darbo ir pagal galiojančius įstatymus, kadangi nebuvo išdirbusios 2 m., jom nebuvo priteistos išeitinės kompensacijos. Ieškovės teigia, kad tok įstatymas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi remiantis statistiniais duomenimis moterys dažniau neišdirba reikalaujamo laikotarpio, todėl jom sunkiau pritaikyti egzistuojančias garantijas. • Byloje siekiama išsiaiškinti, ar išeitinė kompensacija gali būti priskiriama darbo užmokesčiui pagal Bendrijos sutarties 141 str. Remiantis nusistovėjusia Teismo praktika (Barber C-262/88), išaiškinta, kad darbo užmokesčiui gali būti priskiriamos ir išmokos, mokamos nutraukus darbo sutartį. Kadangi ši išmoka yra susijusi su buvusiais darbo santykiais ir jos tikslas yra padėti darbuotojui prisitaikyti prie naujų aplinkybių. • Byloje nustatytas kriterijus, padedantis nuspręsti, kada nacionaliniai įstatymai pažeidžia Sutarties 141 str. Tuo atveju, kai priimami įstatymai sukelia riziką, jog priemonė sąlygos skirtingus padarinius vyrų ir moterų darbo užmokesčiui ir šie skirtumai įrodomi adekvačiais statistiniais duomenimis, pripažįstama, kad įstatymai pažeidžia Bendrijos sutarties 141 str. Vertinant statistiką šiuo atveju svarbu išsiaiškinti vyrų ir moterų proporcijas, sugebančių ir nesugebančių patenkinti 2 metų darbo stažo reikalavimą. Jei sąlygą patenkina ženkliai mažesni moterų skaičius, įstatymas pripažįstamas diskriminaciniu. Statistikos patikimumą turi įvertinti nacionaliniai teismai.

  5. Douglas Havery Barber v. Guardian Royal Exchange Assurance Group • C-262/88 • Klausimai iškilo, kai ponas Barber buvo priverstinai atleistas iš darbo ir teigė turintis teisę į paankstintą senatvės pensiją. Barberio pensijų fondas buvo apmokamas darbdavio (t.y. privatus pensijų fondas). Pagal šį pensijos fondą, pensinis mažius vyrams buvo nustatytas 62 metai, o moterims 57. Pensinis amžius valstybiniame pensijų fonde 65 vyrams ir 60 moterims. Pagal privatų pensijų fondą išmokas galima gauti ir nuo 40 metų, turint 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje įmonėje. Atleidimo atveju pensiją galima pradėti mokėti nuo 55 metų vyrams ir 50 metų moterims. Ponas Barberis atleidimo dieną buvo 52, todėl jam pensija negalėjo būti mokama, tuo tarpu jo amžiaus moteriai pensija būtų pradėta mokėti iš karto. Todėl ieškovas teigė, kad tokio pobūdžio tvarka yra diskriminacinė. • Teismas nustatė, kad privačių fondų pensijos, finansuojam darbdavių, negali būti mokamos nuo skirtingos amžiaus ribos vyrams ir moterims. Kadangi tokios išmokos patenka į Bendrijos sutarties 141 str. Tuo tarpu nacionaliniai pensijų fondai yra išskiriami iš straipsnio dispozicijos ir skirtinga amžiaus riba gali būti nustatoma.

  6. Apie moterų ir vyrų lygias teises bei galimybes tomis teisėmis pasinaudoti kalba Europos Bendrijos sukūrimo sutartis bei ją keičianti Amsterdamo sutartis tai yra: 2, 3, 13, 136, 137, 141 ir 251  straipsniai 2 straipsnisBendrija, įkurdama bendrą rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą ir įgyvendindama 3 bei 3a straipsniuose nurodytas bendros politikos arba veiklos kryptis visoje Bendrijoje, kelia sau uždavinį skatinti sklandžią, suderintą ir tolygią ekonominės veiklos plėtotę, aukšto lygio užimtumą ir socialinę apsaugą, vyrų ir moterų lygybę, tolygų ir neinfliacinį augimą, didelį konkurencingumą ir ekonominės veiklos rezultatų suartėjimą, aukšto lygio aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerinimą, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės kėlimą bei valstybių narių socialinę sanglaudą ir solidarumą."3 straipsnio 2 dalis “Visose šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse Bendrija siekia panaikinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę."

  7. Svarbūs įvykiai • TARYBOS REZOLIUCIJA, priimta 1994 m. birželio 22 d., dėl moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo pasitelkiant Europos struktūrinius fondus (94/C 231/01) • KOMISIJOS SPRENDIMAS, priimtas 1995 m. liepos 19 d., iš dalies pakeičiantis Sprendimą 82/43/EEB dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto įsteigimo (95/420/EB) • TARYBOS REZOLIUCIJA, priimta 1996 m. gruodžio 2 d., dėl moterų ir vyrų lygių galimybių integravimo į Europos struktūrinių fondų remiamą veiklą (96/C 386/01) • 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 771/2006/EB, paskelbiantis Europos lygių galimybių visiems metus (2007 m.): Teisingos visuomenės linkme.

  8. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), • kuri panaikino iki tol galiojusias: • TARYBOS DIREKTYVA dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose 97/80/EC; • TARYBOS DIREKTYVA dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(76/207/EEB) • TARYBOS DIREKTYVA, dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (75/117/EEB) • TARYBOS DIREKTYVA86/378/EEB

  9. Sąvokos (1) tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui; netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; priekabiavimas – kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka; seksualinis priekabiavimas – kai bet kokiu nepageidaujamu žodiniu, nežodiniu ar fiziniu seksualinio pobūdžio elgesiu siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka;

  10. Sąvokos (2) užmokestis – įprastinis pagrindinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą; profesinės socialinės apsaugos sistemos – sistemos, kurioms nėra taikoma 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne.

  11. Diskriminacija apima: a) priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, taip pat mažiau palankų požiūrį dėl to, kai asmuo laiko tokį elgesį netinkamu arba paklūsta jam; b) nurodymą diskriminuoti asmenis dėl lyties; c) bet kokį mažiau palankų požiūrį į moterį dėl nėštumo arba motinystės atostogų pagal Direktyvą 92/85/EEB.

  12. Direktyvos tikslas (1 str.) • užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse: a) galimybės įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą, ir siekti profesinio mokymo; b) darbo sąlygų, įskaitant užmokestį; c) profesinių socialinės apsaugos sistemų. Joje taip pat įtraukiamos nuostatos, skirtos užtikrinti, kad toks įgyvendinimas būtų veiksmingesnis nustačius tinkamas procedūras.

  13. I sk. Vienodas užmokestisDraudimas diskriminuoti (4 straipsnis) • Panaikinama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visųaspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą. • Tais atvejais, kai nustatant užmokestį naudojama pareigybių klasifikacijossistema, ši sistema grindžiama moterims ir vyrams vienodais kriterijais irparengiama taip, kad ją taikant nebūtų diskriminuojama dėl lyties.

  14. II sk. Vienodas požiūris profesinėse socialinės apsaugos sistemose:draudimas diskriminuoti (5 str.) • Nepažeidžiant 4 straipsnio, neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties profesinėse socialinės apsaugos sistemose, ypač šiaisaspektais: a) šių sistemų aprėpties ir sąlygų, kuriomis įgyjama teisė jomis naudotis; b) pareigos mokėti įmokas ir įmokų dydžio apskaičiavimo; c) išmokų apskaičiavimo, įskaitant papildomas išmokas sutuoktiniams irišlaikomiems asmenims, taip pat sąlygų, kurios reguliuoja teisės į išmokastrukmę ir išsaugojimą.

  15. Taikymo sritis (6-7 str.) Dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančiusasmenis, asmenims, kurie nutraukė darbą dėl ligos, motinystės, nelaimingoatsitikimo ar priverstinės bedarbystės ir darbo ieškantiems asmenims,pensininkams bei neįgaliems darbuotojams ir jų vardureikalaujantiems asmenims,pagal nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką. a) profesinėms socialinės apsaugos sistemoms, kurios suteikia apsaugą šiais atvejais: i) ligos; ii) neįgalumo; iii) senatvės, įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją; iv) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų; v) nedarbo; b) profesinėms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato kitas socialines išmokas, mokamas grynaisiais arba natūra, ypač maitintojo netekimo išmokas ir šeimos pašalpas, jeigu šios išmokos sudaro atlygį, kurį darbdavys moka darbuotojui pastarajam įsidarbinus. 2. Šis skyrius taip pat taikomas tam tikrai darbuotojų kategorijai, pavyzdžiui, valstybės tarnautojams, taikomoms pensijų sistemoms, jeigu išmokos pagal sistemąyra mokamos dėl darbo santykių su darbdaviu viešajame sektoriuje. Tai, kad tokiasistema sudaro bendros įstatymais nustatytos sistemos dalį, šios nuostatos nepažeidžia.

  16. Taikymo srities išimtys (8 str.) a) savarankiškai dirbančių asmenų individualioms darbo sutartims; b) savarankiškai dirbantiems asmenims taikomoms vieno dalyvio sistemoms; c) darbuotojų draudimo sutartims, kuriose darbdavys nėra šalis; d) neprivalomoms profesinių socialinės apsaugos sistemų nuostatoms, taikomoms atskiriems dalyviams, siekiant jiems užtikrinti: i) papildomas išmokas arba ii) galimybę pasirinkti datą, kuomet bus pradėtos mokėti įprastinės išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, arba galimybę pasirinkti iš keleto išmokų; e) profesinėms socialinės apsaugos sistemoms, jeigu išmokos yra finansuojamos iš darbuotojų savanoriškai mokamų įmokų. 2. Šis skyrius nekliudo darbdaviams skirti priedą prie pensijos asmenims, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti pensiją pagal profesinę socialinės apsaugos sistemą, tačiau dar nesulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti įstatyminę senatvės pensiją. Šiuo priedu siekiama sulyginti arba beveik sulyginti bendrą šiems asmenims mokamų išmokų sumą su suma, analogiškojesituacijoje išmokama priešingos lyties asmenims, kurie jau sulaukė įstatyminei pensijai gauti įstatymais nustatyto pensinio amžiaus, mokant priedą tol, kol jį gaunantys asmenys sulauks įstatyminei senatvės pensijai gauti nustatyto pensinio amžiaus.

  17. Diskriminacijos pavyzdžiai (9 str.) • 1. Nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui, apima tas nuostatas, tiesiogiai arba netiesiogiai grindžiamas lytimi, kurios skirtos: a) nustatyti asmenis, galinčius dalyvauti profesinėje socialinės apsaugos sistemoje; b) nustatyti privalomą arba neprivalomą dalyvavimą profesinėje socialinės apsaugos sistemoje; c) nustatyti skirtingas taisykles dėl profesinės socialinės apsaugos sistemosnarių amžiaus, minimalios įsidarbinimo arba narystės sistemoje trukmės,suteikiančias teisę į pagal sistemą mokamas išmokas; d) nustatyti skirtingas taisykles, išskyrus h ir j punktuose nurodytus atvejus, dėl įmokų grąžinimo, jeigu darbuotojas pasitraukia iš profesinės socialinės apsaugos sistemos neįvykdęs sąlygų, garantuojančių jam atidėtąją teisę į ilgalaikes išmokas; e) nustatyti skirtingas išmokų skyrimo, jų apribojimo vienos arba kitos lytiesdarbuotojams sąlygas; f) nustatyti skirtingus pensinius amžius; g) sustabdyti teisių išsaugojimą arba įgijimą gimdymo atostogų arba atostogų dėl šeimyninių priežasčių laikotarpiu, jeigu atostogas suteikia įstatymai arba susitarimai, ir išmokas moka darbdavys; h) nustatyti skirtingus išmokų dydžius, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio skaičiavimo veiksnius, kurie priklausomai nuo lyties skiriasi nustatyto dydžio įmokų sistemoje; finansuojamose nustatyto dydžio išmokų sistemose tam tikrielementai gali skirtis, kai skirtingas sumas lemia nuo lyties priklausančių aktuarinio skaičiavimo veiksnių taikymas tuo metu, kai įgyvendinamas sistemosfinansavimas; i) nustatyti skirtingus darbuotojų įmokų dydžius; j) nustatyti skirtingus darbdavių įmokų dydžius, išskyrus: i) nustatyto dydžio įmokų sistemų atveju, kai siekiama suvienodinti arba beveik suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių atstovams; ii) finansuojamų nustatyto dydžio išmokų sistemų atveju, kai darbdavių įmokos yra skirtos lėšų, reikalingų nustatyto dydžio išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui užtikrinti; k) nustatyti skirtingus standartus arba standartus, taikomus tik tam tikros lyties darbuotojams, išskyrus h ir j punktuose nurodytus atvejus, dėl garantijų ar teisių į atidėtąsias išmokas išsaugojimo, kai darbuotojas pasitraukia iš profesinės socialinės apsaugos sistemos. • 2. Jeigu išmokos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, skiriamos profesinės socialinės apsaugos sistemos valdymo institucijų nuožiūra, pastarosios atsižvelgia į vienodo požiūrio principą.

  18. Lankstus pensinis amžius (13 str.) • Jei moterys ir vyrai tomis pačiomis sąlygomis gali reikalauti lankstaus pensinio amžiaus, tokia nuostata nelaikoma nesuderinama su šiuo skyriumi.

  19. III sk. Vienodas požiūris įsidarbinimo, profesinio mokymo, paaukštinimo ir darbo sąlygų srityse: draudimas diskriminuoti (14 str.) • Nei viešajame, nei privačiame sektoriuose, įskaitant viešąsias įstaigas, negali būti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos dėl lyties šiais aspektais: a) įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar profesinėje srityje, įskaitantatrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą; b) galimybės gauti visų rūšių ir visų lygių profesinį orientavimą, profesinį mokymą, sudėtingesnį profesinį mokymą ir perkvalifikavimą, įskaitant praktinę darbo patirtį; c) užimtumo ir darbo sąlygų, įskaitant atleidimus iš darbo, taip pat užmokesčio, kaip numatyta šioje direktyvoje; d) narystės ir dalyvavimo darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą. • Įsidarbinimo galimybių atžvilgiu, įskaitant įsidarbinimą lemiantį profesinį mokymą, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl lytims būdingų savybių nelaikomas diskriminacija, jei dėl konkrečios profesinės veiklos pobūdžio arba dėl tokios veiklos sąlygų tokia savybė yra tikras lemiamas profesinis reikalavimas, jeigu šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas.

  20. Grįžimas iš motinystės atostogų(15 str.) • Moteris, išėjusi motinystės atostogų, turi teisę, pasibaigus motinystėsatostogoms, grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios negali būti mažiau palankios jai, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji būtų turėjusi teisę, kol nedirbo.

  21. Tėvystės ir įvaikinimo atostogos (16 str.) Ši direktyva taip pat nepažeidžia valstybių narių teisės pripažinti aiškių teisių gauti tėvystės ir (arba) įvaikinimo atostogas. Tos valstybės narės, kurios pripažįsta tokias teises, imasi priemonių, būtinų apsaugoti dirbančias moteris ir vyrus nuo atleidimo iš darbo dėl to, kad naudojasi tomis teisėmis, ir užtikrina, kad, pasibaigus tokioms atostogoms, jie turėtų teisę grįžti į savo darbą arba lygiavertes pareigas tokiomis sąlygomis, kurios būtų ne mažiau palankios jiems, ir pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jie būtų turėję teisę, kol nedirbo.

  22. Teisių gynimas 1. Visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, ir jau pasinaudojusiems galimybe kreiptis į kitas kompetentingas institucijas, įskaitant tam tikrais atvejais tikslingą taikinimo procedūrą, valstybės narės užtikrina teisę į teismines procedūras net pasibaigus tariamai diskriminuojantiems santykiams. 2. Valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie pagal jų nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus turi teisėtą interesą, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų laikymasis, nukentėjusiojo vardu arba jį remdami, gavę jo sutikimą, gali dalyvauti visose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose šioje direktyvojeumatytiems įsipareigojimams įgyvendinti. 3. 1 ir 2 dalys nepažeidžia nacionalinių taisyklių, kuriomis nustatomi terminai, per kuriuos turi būti iškeltos bylos dėl vienodo požiūrio principo.

  23. Kompensacija arba žalos atlyginimas Savo nacionalinėse teisės sistemose valstybės narės numato priemones, užtikrinančias realią ir veiksmingą kompensaciją arba nuostolių atlyginimą, taip kaip valstybės narės nustato atlyginti nuostolius ir žalą asmeniui, nukentėjusiam nuo diskriminacijos dėl lyties, šioms priemonėms turint atgrasantį poveikį ir yra joms esant proporcingoms padarytai žalai. Negalima nustatyti tokios kompensacijos ar atlygio didžiausios viršutinės ribos, išskyrus atvejus, kai darbdavys gali įrodyti, kad vienintelė žala, kurią pareiškėjas patyrė dėl diskriminacijos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, yra atsisakymas išnagrinėti jo prašymą priimti į darbą.

  24. Įrodinėjimo pareiga 1. Valstybės narės taiko tokias pagal jų nacionalines teismų sistemas numatytas priemones, kurios yra būtinos užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmenys, manantys, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, atsakovas turi įrodyti, kad vienodo požiūrio taikymo principas nebuvo pažeistas. 2. Šio straipsnio 1 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes įrodymų taisykles. 3. Valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies nebūtina taikyti procesiniams veiksmams, kai bylos faktines aplinkybes turi ištirti teismas ar kompetentinga institucija. 4. 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos: a) atvejams, kuriems taikomas Sutarties 141 straipsnis ir, kiek tai susiję su diskriminacija dėl lyties, – Direktyvos 92/85/EEB ir 96/34/EB; b) bet kuriam civiliniam ar administraciniam procesui, susijusiam su viešuoju ar privačiu sektoriumi, kuris numato teisių gynimą pagal nacionalinę teisę a punkte minimomis priemonėmis, išskyrus nacionalinės teisės aktuose numatytas neteismines savanoriško pobūdžio procedūras. 5. Šis straipsnis netaikomas baudžiamajam procesui, nebent valstybės narės numato kitaip.

  25. Vienodo požiūrio skatinimas. Dialogas • Lygybę užtikrinančios institucijos (20str.) • Socialinis dialogas (21 str.) • Dialogas su nevyriausybinėmis organizacijomis (22 str.)

  26. Bendrosios įgyvendinimo nuostatos • Nuostatų laikymasis (23 str.) Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinti, kad: būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui ir kt. • Persekiojimas (24 str.). Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose numato priemones, kurių reikia apsaugant darbuotojus, įskaitant darbuotojų atstovus, numatytus nacionalinės teisės aktuose ir (arba) veikiančius pagal nusistovėjusią praktiką, nuo atleidimo iš darbo ar kitokio darbdavio netinkamo elgesio, kai darbdavys reaguoja į skundą, pateiktą įmonėje, arba į kokią nors teisinę procedūrą, skirtą vienodo požiūrio principui užtikrinti. • Sankcijos (25 str.). Valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Sankcijos, kurios gali apimti kompensacijos išmoką nukentėjusiajam, turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. • Diskriminacijos prevencija (26 str.)

  27. Ataskaitos 1. Iki 2011 m. vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai visą būtiną informaciją, kad Komisija parengtų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo. 2. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės kas ketverius metus pateikia Komisijai visų priemonių, priimtų pagal Sutarties 141 straipsnio 4 dalį, tekstus, taip pat šių priemonių ir jų įgyvendinimo ataskaitas. Remdamasi šia informacija, Komisija kas ketverius metus patvirtins ir paskelbs ataskaitą, kurioje bus pateiktas visų priemonių lyginamasis vertinimas, atsižvelgiant į Deklaraciją Nr. 28, pridėtą prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto. 3. Valstybės narės įvertina 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesinę veiklą, siekdamos nuspręsti, atsižvelgiant į socialinę raidą, ar pagrįsta ir toliau taikyti atitinkamas išimtis. Jos periodiškai, bet mažiausiai kas 8 metus praneša Komisijai šio įvertinimo rezultatus.

  28. TARYBOS DIREKTYVAdėl laipsniško vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje(79/7/EEC) • 1 straipsnis tikslas - laipsniškai įgyvendinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje ir kitose socialinės apsaugos veikimo sferose, nurodytose 3 straipsnyje:

  29.  3 straipsnis 1. Ši direktyva taikoma: (a) įstatymų apibrėžtoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios apsaugo nuo šių rizikų:  - ligos,- darbingumo netekimo,  - senatvės,- nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,  - bedarbystės; (b) socialinės paramos sistemai, jeigu ji turi papildyti arba pakeisti (a) paragrafe nurodytas sistemas.

  30. 2 straipsnis taikoma dirbantiems gyventojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veiklą nutraukia liga, nelaimingas atsitikimas priverstinė bedarbystė darbo ieškantiems asmenis, o taip pat pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, išėjusiems į pensiją arba netekusiems darbingumo.

  31. TARYBOS DIREKTYVA (PAPILDYTA PAGAL 96/97 direktyvą) dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinės socialinės apsaugos sistemoje (86/378/EEC) • TARYBOS DIREKTYVAdėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie užsiima savarankiška darbo veikla, taip pat savarankiškai dirba žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (86/613/EEC)

  32. TARYBOS DIREKTYVAdėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata darbe, priėmimo (dešimta specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalimi)92/85/EEB • TARYBOS DIREKTYVA,dėl bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE , CEEP ir ETUC(96/34/EEB)

  33. KOMISIJOS SPRENDIMASdėl lyčių pusiausvyros komitetuose ir jų sukurtose ekspertų grupėse2000/407/EB2000 m. birželio 19 d.(paskelbta dokumentu C(2000) 1600) Komisija įsipareigoja siekti lyčių proporcijos jos sudarytose ekspertų grupėse ir komitetuose. Vidutinės trukmės uždavinys – pasiekti, kad kiekvienoje ekspertų grupėje ir komitete ne mažiau kaip 40 proc. narių sudarytų vienos lyties atstovai.(2 str.)

  34. Lyčių lygybė Lietuvoje • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos patvirtinimo // Valstybės žinios: 2010-05-15 Nr.56-2757 • Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas //Žin., 1998, Nr. 112-3100 • Lygių galimybių įstatymas// 2003, Nr. 114-5115 • Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 22-564). Komisijos uždaviniai yra: 1. koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų veiklą įgyvendinant moterų ir vyrų lygių galimybių ir teisių politiką; 2. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas ir pasiūlymus dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir teisių principo įgyvendinimo; 3. skatinti moterų ir vyrųlygių galimybių idėjų propagavimą.

  35. Kiti teisės aktai Valstybinio socialinio draudimo įstatymasValstybinio socialinio draudimo pensijų  įstatymas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymasUžimtumo rėmimo įstatymasNelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymasŽalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Vyriausybės nutarimas dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo

  36. Teisė į vienodas sąlygas įsidarbinant, dirbant, atleidžiant • darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (DK2 str.1d. 4p.); • Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis (DK 186 str.3d.). • Taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti, tie patys kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir ši sistema turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. (DK 188 str. 3 d.) • Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti: lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms; amžius;(DK 129 str. 3 d.)

  37. Teisė į vienodas sąlygas įsidarbinant ir dirbant (MVLG įst. 5-6 str.) • Įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo: 1) priimdamas į darbą ar perkeldamas į aukštesnes pareigas, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus 2 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą atvejį; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą; 4) imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas, darbuotojo atstovas, darbuotojas, liudijantis ar teikiantis paaiškinimus, būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. • Darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties : 1) taiko asmeniui mažiau (daugiau) palankias įdarbinimo, perkėlimo į kitas pareigas arba apmokėjimo už tokį pat ar vienodos vertės darbą sąlygas; 2) organizuodamas darbą, sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas; 3) skiria darbuotojui drausminę nuobaudą, keičia darbo sąlygas, perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį; 4) persekioja darbuotoją, darbuotojo atstovą, darbuotoją, liudijantį ar teikiantį paaiškinimus dėl skundo arba dėl kitos teisinės procedūros dėl diskriminacijos lyties pagrindu.

  38. Vyrų ir moterų lygybė profesinio mokymo srityje (MVLG įst.4-5, 7 str.) • Švietimo ir mokslo įstaigos privalo užtikrinti moterims ir vyrams vienodas sąlygas: 1) priimant į profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, keliant kvalifikaciją, ugdant profesinius įgūdžius ir suteikiant praktinę darbo patirtį; 2) skiriant stipendijas bei teikiant kreditus studijoms; 3) parenkant mokymo programas; 4) vertinant žinias. • Švietimo ir mokslo įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų moterų ir vyrų diskriminavimo propagavimo. • Švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu dėl asmens lyties: 1) taikomi skirtingi reikalavimai ir sąlygos priimant mokytis ar studijuoti, rengiant mokymo ir studijų programas, vertinant žinias, keliant kvalifikaciją, ugdant profesinius įgūdžius ar suteikiant praktinę darbo patirtį; 2) nustatomos skirtingos dėstomų dalykų pasirinkimo galimybės. • Įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo … kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį…

More Related