Myliu lietuv gimtin
Download
1 / 31

“ Myliu Lietuvą gimtinę ! ” - PowerPoint PPT Presentation


  • 167 Views
  • Uploaded on

“ Myliu Lietuvą gimtinę ! ”. Myliu Lietuvą gimtinę. Darb ą parengė: Klaipėdos miesto “Saulutės” mokyklos-darželio vyresnioji muzikos mokytoja Raimonda Butkuvienė. Darb ą parengė: Klaipėdos “Saulutės” mokyklos-darželio vyresnioji muzikos mokytoja Raimonda Butkuvienė. L I E T U V A.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' “ Myliu Lietuvą gimtinę ! ”' - fruma


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Myliu lietuv gimtin

Myliu Lietuvą gimtinę!”

Myliu Lietuvą gimtinę

Darbą parengė:

Klaipėdos miesto “Saulutės” mokyklos-darželio vyresnioji muzikos mokytoja Raimonda Butkuvienė.

Darbą parengė:

Klaipėdos “Saulutės” mokyklos-darželio vyresnioji muzikos mokytoja

Raimonda Butkuvienė.


L I E T U V A

“Kur bėgaŠešupė, kur Nemunas teka,

Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva!”

(“Kur bėga Šešupė” Maironis)


KIEKVIENAS KRAŠTAS, MIESTAS, KAIMAS TURI SAVO PRAEITĮ, SAVO ISTORIJĄ.

SAVO ISTORIJĄ- ILGĄ, PERMAININGĄ, DIDINGĄ IR GARBINGĄ- TURI IR MŪSŲ TĖVYNĖ LIETUVA.


Labai seniai, kai tirpo ir slinko ledynai, vanduo išgraužė slėnius, susidarė upės, ežerai, susistūmė kalvos.Atšilus orams, prieš vienuolika tūkstančių metų Lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės. Jie augino gyvulius, dirbo žemę. 1009m. pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.


išgraužė slėnius, susidarė upės, ežerai, susistūmė kalvos.Atšilus orams, prieš vienuolika tūkstančių metų Lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės. Jie augino gyvulius, dirbo žemę. 1009m. pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.Graži tu, mano brangi tėvyne,

Šalis, kur miega kapuos didvyriai:

Graži tu savo dangaus mėlyne!

Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.”

(“Lietuva brangi” Maironis)


“Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, išgraužė slėnius, susidarė upės, ežerai, susistūmė kalvos.Atšilus orams, prieš vienuolika tūkstančių metų Lietuvos teritorijoje apsigyveno pirmieji žmonės. Jie augino gyvulius, dirbo žemę. 1009m. pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos vardas.

Miškais, lyg rūta, kalnai žaliuoja;

O po tuos kalnus sesutės visos Griaudžiai malonias dainas ringuoja.”(“Lietuva brangi” Maironis)


Pirmieji į šį kraštą prie Nemuno ėmė plūsti vokiečių pirkliai,

o kartu su jais keliavo ir dvasininkai.

Jie 1202m. įkūrė Ordiną.

Nuo tada ir prasidėjo kovos už laisvę prieš pavergėjus.


“Eina garsas Prūsų žemės: vokiečių pirkliai,

žirgą reik balnoti;

Daug kryžiuočių nuo Malburgo

rengias mus terioti.

Pasilik, sesute, sveika. Nuramink širdelę:

Aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę.”

( “Eina garsas” Maironis)


Sutrinko miškai, vokiečių pirkliai,

Lyg perkūnas aukštai,

Ir štai netikėtai lietuviai,

Tarytum ugnis

Kad ant stogo užšvis,

Apraitė kryžiuočius užgriuvę.

(“Milžinų kapai” Maironis)


Kad Lietuva būtų stipri ir atremtų kryžiuočių bei kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.

Tai padarė kunigaikštis,

Lietuvos karalius Mindaugas.


Lietuvos valstybė ypač sustiprėjo kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.

valdant kunigaikščiui Gediminui.

Didysis Gediminas – Vilniaus miesto įkūrėjas.


Kunigaikštis Algirdas gynė mūsų žemes nuo mongolų. kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.


Vytautas didysis – kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.

laimėjo Žalgirio mūšį.


Valdant kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.

Žygimantui Augustui, prieš 400 metų Lietuva ir Lenkija tapo bendra valstybe.


“Ten užaugau, iškentėjau kalavijuočių antpuolius, reikėjo susivienyti visoms lietuvių gentims.

Aš kančias visas

Ir pamėgau, pamylėjau

Vargdienio dūmas.”

(“Mano gimtinė” Maironis)

Po to tęsėsi 120 carinės Rusijos okupacijos metų, net 40 iš jų buvo uždrausta lietuviška spauda.


Vokiečiai engė Mažąją Lietuvą – Klaipėdos kraštą.

Abu kaimynai skubėjo lietuvius nutautinti.


Ta iau atsirado dr si moni kurie ragino sukilti ir kovoti u nepriklausomyb
Tačiau atsirado drąsių žmonių, kurie ragino sukilti ir kovoti už nepriklausomybę .

Jonas

Basanavičius


Vincas kudirka
Vincas kovoti už nepriklausomybę . Kudirka


Simonas kovoti už nepriklausomybę .

Daukantas


Lietuviškas žodis pradedamas spausdinti Tilžėje, kurį knygnešiai gabena per vokiečių ir rusų sieną.


“Po Lietuvą – žiema. Nei žodžio, nei rašto knygnešiai gabena per vokiečių ir rusų sieną.

Neleidžia erelis, suspaudęs sparnais.”

(”Jaunoji Lietuva” Maironis)

Kovoj dėl šviesesnės vaikams ateities

Suvargę, be metų pasenę,

Bent tos sau išplėšti neduosme vilties:

Ne veltui mes čia begyvenę.

(“Kovoj dėl šviesesnės ateities” Maironis)



Petys gi į petį, na, vyrai, kas gali, tampa nepriklausoma valstybe.

Sustoję į darbą už mylimą šalį,

Prikelkime Lietuvą mūsų!

(“Jaunoji Lietuva” Maironis)


1939 m. įvyko Stalino ir Hitlerio sandėris. Pasirašyti slaptieji protokolai. Nutarta Lietuvą pasidalinti, tuomet įvedama kariuomenė.


O birželio 14 d. Lietuvos žmonės tremiami į slaptieji protokolai. Nutarta Lietuvą pasidalinti, tuomet įvedama kariuomenė.Sibirą.


Tik po penkiasdešimt metų, t, y. 1990 m. kovo 11-oji paskelbiama

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA.

Džiaugsmas ir kančia.

Sausio 13-oji. Tyla...



Nuo tos baisios nakties praėjo jau dvidešimt metų... paskelbiama

Tikimės, kad ji niekada nepasikartos. O mes puoškime šalį pavyzdingu mokymusi, geru elgesiu, darbštumu...


Tautiška giesmė paskelbiama

V. Kudirka

Lietuva, Tėvyne mūsų,

Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina

Vien takais dorybės,

Tegul dirba Tavo naudai

Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj

Tamsumas prašalina,

Ir šviesa, ir tiesa

Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!


Graži tu, mano brangi tėvyne, paskelbiama

Šalis, kur miega kapuos didvyriai!

Ne veltui bočiai tave taip gynė,

Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

(“Lietuva brangi” Maironis)


A paskelbiama čiū už dėmesį!


ad