1 / 26

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS. Valstybinė miškotvarkos tarnyba Prof. Andrius Kuliešis. 1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos funkcijos 2. Pasauliniai miškų ištekliai 3. Lietuvos medienos ištekliai 4. Nemedieniniai miško ištekliai. 1. VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS

enoch
Download Presentation

LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. LIETUVOS MIŠKŲ IŠTEKLIAI IR JŲ NAUDOJIMAS Valstybinė miškotvarkos tarnyba Prof. Andrius Kuliešis 1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos funkcijos 2. Pasauliniai miškų ištekliai 3. Lietuvos medienos ištekliai 4. Nemedieniniai miško ištekliai 1

  2. VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS • FUNKCIJOS IR UŽDAVINIAI 2

  3. Valstybinė miškotvarkos tarnyba yra biudžetinė įstaiga, įkurta 2003 m. sausio 2 d. Pagal savo kompetenciją tarnyba: •tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, •tvarko miškų informacinę sistemą, •vykdo visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos metodu, •vykdo šalies miškų būklės monitoringą, •renka ir apdoroja miškų ūkio statistinius duomenis. 3

  4. Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje veikia 4 skyriai: • Nacionalinės miškų inventorizacijos, • Miškų informacijos ir kadastro, • Miškų ūkio statistikos ir miškų apskaitos, • Informatikos. Dirba 39 specialistai, iš kurių 32 turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų 1 habilituotas mokslų daktaras, 2 mokslų daktarai ir 9 magistrai. Vienas darbuotojas mokosi doktorantūroje. 4

  5. 2. PASAULINIAI MIŠKŲ IŠTEKLIAI FRA-2005 Miškų plotas 3,9 mlrd. ha Miškų plotai mažėja 13 (9-7) mln. ha kasmet Pietų Amerika - 4,3 mln. ha Afrika - 4,0 mln. ha Europa + 0,66 mln. ha Miškingumas 30 proc. Tenka miško 1 gyventojui 0,6 ha Medienos tūris 386 mlrd. m3 11

  6. TRIS PENKTADALIUS PASAULIO MIŠKŲ AUGINA: • Rusija • Brazilija • Kanada • JAV • Kinija • Australija • Kongo demokratinė Respublika • Indonezija 12

  7. 2003 M. PASAULIO MIŠKUOSE Iškirsta 3,3 mlrd. m3 iš jo kurui 1,8 mlrd. m3 pramoniniam perdirbimui 1,5 mlrd. m3 Pagaminta Piautinių sortimentų 402 mln. m3 Plokščių 134 mln. m3 Faneros 80 mln. m3 Medienos masės, celiuliozės 189 mln. t 13

  8. MIŠKO VERTYBĖS Naudojamos Įgyjamos Nenaudojamos Tiesiogiai Netiesiogiai Nenaudojamų miško vertybių išsaugojimas ateičiai Įgyjamų vertybių puoselėjimas ateities kartų paveldėjimui Mediena Dirvos apsauga Žievė Sakai prieš eroziją Rekreacijai Krūmai prieš nuošliaužas Žolė Aplinkos apsaugai prieš potvynius Grybai Mikroklimato reguliavimas Uogos Energijos ir žaliavų šaltinis Vaisiai Vandens kokybės gerinimas Ganiava Neatskleistai biologinei įvairovei Medžioklė Anglies kaupimas Rekreacija Vaistažolių buveinių išsaugojimui Bitininkystė Kraštovaizdžio išsaugojimas Vaistinė žaliava Kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimui pagal Maurizio et all, 2000 Dekoratyviniai augalai 14

  9. EUROPOS MIŠKŲ SEKTORIAUS PLĖTROS PROGNOZĖ IKI 2020 M. • Vakarų Europa Rytų Europa • Miško plotas + 5 % • Medienos produktų gamyba • Piautinė mediena +20 %+58 % • Plokštės, fanera +46 % +103 % • Popierius, kartonas +49 % +165 % • Medienos produktų naudojimas • Piautinė mediena +17 % +61 % • Plokštės, fanera +43 % +119 % • Popierius, kartonas +58 % +186 % • Medienos gamyba +22 % +29 % 16

  10. 2.5 0.9 1.9 Pušis Eglė 6.3 Beržas 6.6 Drebulė 3.2 36.2 Juodalksnis Baltalksnis 20.6 Ąžuolas 21.8 Uosis Kiti LIETUVOS MIŠKAI 2005.01.01 Rūšinė sudėtis, % 18

  11. VYRAUJANČIOS MEDŽIŲ RŪŠYS Pušis Eglė Ąžuolas Uosis Kiti kietieji lapuočiai Beržas Juodalksnis Drebulė Baltalksnis Kiti minkštieji lapuočiai 19

  12. MIŠKO PLOTŲ KAITA LIETUVOJE Miškingumas XI a. – XX a. vid. – 2005 Vidutiniškai per metus - 0.04 % +0.2 % 1990 2000 2005 2020 Miško plotas 1000 ha1945 2020 2099 2220 20

  13. LIETUVOS MIŠKŲ FUNKCINIS SUSKIRSTYMAS 2005.01.01 1000 haI grupės rezervatiniai miškai 25.2II grupės ekosistemų apsaugos 185.8 rekreaciniai 67.3III grupės apsauginiai 336.3IV grupės ūkiniai 1476.6 Kertinės miško buveinės18.0 Potencialios 8.5 EB svarbios buveinės 37.0 22

  14. III-IV MIŠKŲ GRUPĖS MIŠKŲ RŪŠINĖ SUDĖTIS(pagal plotą; NMI, 2004) 35 31,6 Visi medynai 1755.7 tūkst. ha 30 25 21 30 35 18,6 20 Plotas, proc. 29,4 30 24 25 15 25 19,3 9,1 10 20 18,2 7,1 6,7 16,5 19,2 20 5 Plotas, proc. Plotas, proc. 15 2,3 2,2 15,3 15,1 1,4 15 10,6 0 10,5 10 Balt- alksnis Pušis Juod- alksnis Ąžuolas Drebulė Eglė Beržas Uosis Kitos 7,2 10 6,9 5 5 2,8 Pribręstantys medynai 216.1 tūkst. ha 1,9 1,8 Brandūs medynai 376.5 tūkst. ha 0,5 0,4 0,1 0 0 Pušis Balt- alksnis Juod- alksnis Ąžuolas Drebulė Eglė Beržas Uosis Kitos Pušis Balt- alksnis Juod- alksnis Ąžuolas Drebulė Eglė Beržas Uosis Kitos 23

  15. 305 304 300 268 250 250 242 219 232 228 186 200 Tūris, m3/ha 198 193 175 147 145 100 106 0 • SMI Inventorizacijos, apskaitos metai 1922- 1958- 1966- 1978- 2000 2002 2004 2005 • NMI 1938 1963 1977 1987 • brandūs medynai • visi medynai BRANDŽIŲ MEDYNŲ TŪRIO DINAMIKA 27

  16. PUŠYNŲ VIDUTINIŲ TŪRIŲ (a) IR PRIEAUGIŲ (b), FORMUOJAMŲ SKIRTINGAIS BŪDAIS, DINAMIKA a b 15 S 700 S 10 N ZM 500 MO+MK ΔM 5 P 300 N P 100 0 Amžius, metai 90 30 60 Amžius, metai 0 60 30 P - pagreitintas ZM – bendras prieaugis MO+ MK – savaiminis iškritimas, tarpiniai kirtimai ΔM – prieaugio kaupimas N - normalus S - sulėtintas 28

  17. MEDYNŲ TŪRIO (a) IR TŪRIO PRIEAUGIO (b) PRIKLAUSOMYBĖS NUO AMŽIAUS PALYGINIMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS IR PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, NMI 2004 TŪRIS PRIEAUGIS 29

  18. METINIO TŪRIO (a) IR TŪRIO PRIEAUGIO (b) PRIKLAUSOMYBĖS NUO AMŽIAUS PALYGINIMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS IR PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, NMI 2004 30

  19. TARPINIŲ KIRTIMŲ IR SAVAIMINIO IŠKRITIMOINTENSYVUMO VALSTYBINIUOSE IR PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE PALYGINIMAS Eglynai Pušynai Tūrio prieaugio % Amžius, metai Valstybiniai Privatūs Kirtimai Iškritimas 31

  20. Sanitariniai kirtimai Plotas, 1000 ha Retinimai ir einamieji kirtimai Šviesinimai ir valymai Metai TARPINIŲ KIRTIMŲ LIETUVOS MIŠKUOSE PLOTŲ DINAMIKA NMI 2002, 2004 32

  21. KIRTIMO AMŽIŲ DINAMIKA LIETUVOS ŪKINIUOSE MIŠKUOSE 120 Kirtimo amžius, metai 100 80 60 40 20 1918 1958 1966 1979 1995 1947 1951 2005 Metai Juodalksnis Pušis Eglė Beržas Drebulė Baltalksnis Ąžuolas Uosis 33

  22. Iš viso Valstybinės reikšmės Privatūs Stiebų tūris su žieve, mln. m3 6,5 7,1 5,3 6,0 Metai MEDIENOS GAMYBA LIETUVOS MIŠKUOSE 1995-2004 M. IR JOS PROGNOZĖ 2010 M. 34

  23. Medienos tūrio prieaugis, m3/ha per metus 7,5 9,1 8,26 8,9 Zm = ∆ + Mk + Mo 15 ∆ %, sukauptas medyne 30 32 61 Mk %, iškirstas tūris 71 53 51 17 Mo %, natūralus iškritimas 22 17 17 14 Privatūs Rezervuoti atkūrimui Visi Valstybinės reikšmės TŪRIO PRIEAUGIO BALANSAS PAGAL MIŠKŲ NUOSAVYBĘ1998 m. NMI pastovūs bareliai, permatuoti 2003 m. 35

  24. Savaime iškritusių medžių tūris, m3/ha per 5 metus 9,6 7,7 6,87 5,3 -13 10 13 41 54 34 ∆ Mo %, sukauptas medyne 30 9 Mok %, iškirstas 56 50 59 57 Moo %, sunyko Privatūs Rezervuoti atkūrimui Visi Valstybinės reikšmės SAVAIME IŠKRITUSIŲ MEDŽIŲ TŪRIO BALANSAS PAGAL MIŠKŲ NUOSAVYBĘ1998 m. NMI pastovūs bareliai, permatuoti 2003 m. 36

  25. 37

  26. Projektas Inovatyvūs mokymo(si) metodai ir naujausios technologijos gamtos  mokslų bakalaurų rengimui Projektą finansuoja Europos Socialinis Fondas Projekto vykdytojai Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Miškų Institutas

More Related