Infliacija ir PINIGŲ nuvertėjimas

1. Infliacija ir PINIGŲ nuvertėjimas Kitas požiūris

2. Šalies BVP, apibendrintai atspindintis ekonomikos apimtį ir jos kaitą, per narystės ES laikotarpį, 2005 – 2007 m., palyginti su 2004, pirmaisiais narystės metais, padidėjo 26,4 % Tai 5,0 procentinio punkto sparčiau analogiško didėjimo (21,4 %) per 2004/2001 metus (treji metai iki narystės ES).

3. Bet vidutinė metų VARTOJIMO infliacija (vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksas, VPKI) per narystės ES laiką pasiekė 12,6 % ir padidėjo, palyginti su analogišku rodikliu per 2004/2001 m. (0,4 %) net 31,5 karto

4. 2005 – 2007 m. sparčiai brango:

5. Tai kas atsitiko šalies ekonomikos raidoje? • Kaip paaiškinti, kad, spartėjant ekonomikos augimui per narystės ES – je laikotarpį, VARTOJIMO infliacija, VPKI, paspartėjo 31,5 karto (nuo 0,4 iki 12,6 %)? • Kaip ir kuom paaiškinti, kad net ir taip ,,spartėjant“ VARTOJIMO infliacijai, infliacija realiame sektoriuje (gamyba, statyba, žemės ūkis ir t. t.) buvo keleriopai didesnė?

6. Kas, dažniausiai, kaltas dėl infliacijos epidemijos? • Monopolistai pardavėjai. Ypač – užsienio. • Valdžia, beatodairiškai didindama akcizus. Ir ypač – kontrabandinėms prekėms. • Tarptautinių ir net Pasaulinių kainų didėjimas • VKI didėja del to, kad ...kažkas aplamai, kad ir morkos, tiesiog ėmė ir ,,pabrango”.

7. Klasikinis, literatūrinis infliacijos apibrėžimas • INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiais. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.

8. O ką reiškia žodžiai? • Infliacija, lot. inflatio – išpūtimas, PINIGŲ perteklius. • DEFLIACIJA(defliato – nupūtimas) – PINIGŲ kiekio apyvartoje, išleisto infliacijos metu, sumažėjimas, sumažinimas. • DEFLIATORIUS – kainų indeksas, naudojamas vertinių rodiklių perskaičiavimui į bazinių (palyginamųjų) metų kainas.

9. VARTOJIMO INFLLIACIJA Bendroji VKI skaičiavimo formulė yra: Jk = k ataskaitinio laikot. : k bazinio laikot. Savo ruožtu, prekių ar paslaugų kaina skaičiuojama: k = P (pinigai) : Q (prekių ar paslaugų kiekis)

10. VKI Lietuvoje Lietuvos sąlygomis VKI skaičiavimui atrinkta: 837 prekių ir paslaugų, kurios agreguojamos į 517 prekių grupes, 3800 prekybos ir paslaugų įmonių visose apskrityse. Kas mėnesį registruojama apie 58 000 prekių ir paslaugų kainų. Be to, VKI svorių sistemai tiriama virš 7000 namų ūkių biudžetai.

11. PINIGŲ ir infliacijos istorinės asociacijos Kaip Otto Skorceni padeda kariauti su Anglija. TSRS ,,rublinė” blokada ir jos pasekmės. (VKI 1991 = 382; 1992 = 1162)

12. Kodėl nepakanka VARTOJIMO infliacijos rodiklio? Esant reikšmingam PINIGŲ importui, VARTOJIMO infliacijos rodiklis realaus PINIGŲ nuvertėjimo neatspindi Tuo tikslu skaičiuotinas BENDROSIOS PINIGŲ infliacijos rodiklis

13. Bendroji PINIGŲ infliacija Skaičiuojama pagal analogišką VARTOJIMO infliacijos (kainos) formulę: Jk = JP : JQ, Kur: Q – realus BVP, JQ – realaus BVP kaitos indeksas. P – Pinigų kiekis, aptarnaujantis BVP gamybą, paskirstymą, tarpinį bei galutinį vartojimą, PINIGŲ pasiūla; JP – PINIGŲ pasiūlos kaitos indeksas.

14. PINIGŲ junginiai (pavyzdžiui) Grynieji nacionaliniai pinigai apyvartoje. 2007 m. pabaigoje jų buvo 8,1 mlrd. Lt. Dar beveik 1,1 mlrd. Lt grynųjų nacionalinių pinigų buvo PFI kasose. Be to, bankuose dar buvo 391 mln. Lt grynųjų pinigų užsienio valiutomis. Kiek grynųjų pinigų apyvartoje užsienio valiutomis - duomenų nėra.

15. PINIGŲ junginiai (pavyzdžiui) Platieji (kvazi) pinigai P3. Plačiųjų pinigų (P3) kiekis per 2005-2007 metus (2007 m. pabaigoje, 44,2 mlrd. Lt ,) palyginti su 2004 m. gruodžio mėn. padidėjo 96,2 %, kai BVP per 2007 – 2005 metus padidėjo 26,4 %. Plačiųjų pinigų junginio P3 pagrindą (98,7 %) sudaro grynieji pinigai (18,3 %) ir indėliai iki pareikalavimo (44,8) bei sutarto iki 2 metų termino indėliai (34,7), t. y. trumpalaikiai pinigai, mažiausiai tinkami ilgalaikiam skolinimui.

16. Vidaus kreditas PINIGŲ pasiūlą, skolinimosi mastus bei apimtis išsamiausiai apibūdina VIDAUSKREDITO sąvoka (pinigų junginys), parodanti kiek šalies PFI (bankai ir kredito unijos) šalies ūkio subjektams ir gyventojams suteikė paskolų (įskaitant ir PFI turimus ūkio subjektų VP).

17. PINIGŲ pasiūlos –vidaus kredito kaita Per 2005 – 2007 vidaus kredito suma (2007 metų pabaigoje buvo 62,8 mlrd. Lt) padidėjo net 3 kartus. Vyko neribotas ir agresyvus skolinimas, paskolų brukimas... Ypač reikšmingas skolinimo prieaugis buvo 2005 (antraisiais po įstojimo į ES) m. - 56,1 %.

18. Vidaus kredito kaita 2007/04

19. Vidaus kredito struktūra 2007 12

20. Didėjo skolinimas ne ekonominei veiklai 2004 m. pabaigoje tokių paskolų buvo 19,9 %, o 2007 m. pabaigoje - jau 42,9 %, t. y. 2,2 karto daugiau. Akivaizdu, kad skolinimo didėjimas ne ekonominei veiklai niekaip nedidina BVP, neįtakoja adekvataus ekonomikos augimo.

21. Iš kokių šaltinėlių skolinta? Kas sudarė kreditavimo išteklius? Paminėti bankų kredito ištekliai2007 12 siekė 81,4 mlrd. Lt. Iš jų: nuosavos lėšos (kapitalas ir atsargos) – 7,8 mlrd. Lt, 9,6 %, rezidentų indėliai – 39,9 mlrd. Lt, 49,0 % išorės įsipareigojimai 33,7 mlrd. Lt arba 41,4 %.

22. Kredito išteklių struktūra 2007 12

23. Kaip kito bankų kredito ištekliai? Bendra kredito išteklių suma per 2007 – 2005 metus (2007 m. pabaiga palyginti su 2004 m. pabaiga) padidėjo 51,5 mlrd. Lt arba 2,7 karto. Išorės lėšų pagrindą (90 %) sudaro motininių bankų lėšos... Tai štai iš kur ,,plaukia“ pinigėliai, skatinantys infliacijos epidemiją - iš užsienio motininių bankų.

24. PINIGŲ pasiūla pranoko BVP PINIGŲ pasiūlai per 2005 – 2007 m. didėjant 2,7 karto, vidaus kreditui 3 kartus (o tai reiškia didėjantį kredito išteklių išnaudojimą), o PVB tik 26,4 %, reiškia, kad per praėjusius tris metus kiekvienam papildomai sukurto BVP vienetui buvo pasitelkta papildomai 2 kartus daugiau PINIGŲ

25. Skaičiuojame BENDRĄJĄ pinigų infliaciją Pinigų pasiūlos (kredito ištekliai) kaitos indeksas, v. m. (JP) = 2,556; Realaus BVP kaitos indeksas (JQ) = 1,264; BENDROJI PINIGŲ infliacija = JP : JQ = 2,556 : 1,264 = 2,022; BENDROJI PINIGŲ infliacija per 2005-2007 m. buvo 102,2 % (2,022x100-100)

26. BENDROJI PINIGŲ INFLIACIJA Reiškia, kad BVP kūrimą, paskirstymą bei vartojimą aptarnaujantys PINIGAI nuvertėjo 102,2 %, arba du kartus. BENDROJI PINIGŲ infliacija 8,1 karto didesnė nei Vartojimo infliacija (12,6 %)

27. Kiti PINIGŲ šaltiniai, papildantys bankų kredito išteklius Šalies ūkio subjektų ir gyventojų uždirbti, kuriant mūsų šalies BVP, pinigai. Valdžios ir ūkio subjektų skolinimasis užsienyje. ES paramos lėšos. Tautiečių užsieniuose, kuriant tų šalių PVB, uždirbti PINIGAI.

28. Bendroji šalies skola užsieniui Bendroji šalies skola užsieniui per paskutinius tris metus padidėjo 2,7 karto, pasiekė 70,9 mlrd. Lt ir prilygo 91 % BVP apimties (realaus BVP, palyginamosiomis, bet ne infliacijos išpūstomis, faktinėmis, kainomis).

29. Bendroji šalies skola užsieniui Per 2005 – 2007 metus didėjo beveik dešimteriopai sparčiau, nei per 2004/2001 m. (25,9 %). Valdžios skola, sudaranti virš 16 % bendrosios šalies skolos užsieniui, III – jo ketvirčio pabaigoje net 8,9 % sumažėjusi, IV – ąjį ketvirtį padidėjo net 20 % ir per praėjusius metus padidėjo 9,2 %. Tai reikšmingas PINIGŲ importo šaltinis.

30. Bankų PINIGŲ spaudimas infliacijai Reikšmingas, bet ne pats baisiausias infliaciją skatinantis veiksnys. Juk paminėti pinigai ne tik išsamiai apskaitomi, bet jų patekimas į šalies ekonomiką lydymas įsipareigojimais uždirbti ,,naujus“ pinigus skolintų pinigų grąžinimui su palūkanomis. Paminėti PINIGI ne ,,dovanoti“, jie turi kainą – skolinimo palūkanas.

31. ,,Sunkesni“ apskaitai ir reikšmingi infliacijai skatinti yra ES paramos ir tautiečių užsienyje, kuriant tų šalių BVP, uždirbti ir į Lietuvą atsiusti pinigai. Tai pinigai, kurių importas į šalies ekonomika turi būti palydėtas PINIGŲ emisijos sąvoka. Tai ne uždirbti, kuriant šalies BVP, pinigai, bet ,,dovanoti“, skatinant jo kūrimą. Štai čia ir turime atsakyti sau į klausimą: ar išlaikėme išbandymą ne menkais ,,dovanotais“ ir kitais, papildomais pinigais?

32. PINIGŲ importas

33. PINIGŲ importas Per 2004-2007 metus sudarė 44 mlrd.Lt ir prilygo 53,3 % visų kredito išteklių sumos metų pabaigoje. Tai akivaizdi PINIGŲ emisija, kurią niekas neriboja ir nekontroliuoja. Valiutų valdybos pinigų politikos modelis niekaip neapsaugo nuo PINIGŲ importo – emisijos.

34. Galimos išvados (1) INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.

35. Galimos išvados (2) Per praėjusius po įstojimo į ES tris metus PINIGŲ pasiūla didėjo dvigubai sparčiau nei augo ekonomika (BVP). Tai reiškia, kad sparčiai didėjanti PINIGŲ pasiūla buvo nepakankamai panaudojama ekonomikos efektyvumui didinti, spartesniam (adekvačiam) BVP kūrimui ir didinimui.

36. Galimos išvados (3) Dėl PINIGŲ pasiūlos spartaus didėjimo VARTOJIMO infliacija paspartėjo 31,5 karto. Nacionalinė valiuta nuvertėjo du kartus.

37. PINIGŲ pasiūlos didėjimo šaltiniai (4) • Esminiu PINIGŲ pasiūlos didėjimo kanalu buvo ir yra šalies bankai, jų motininiai bankai užsienyje bei jų agresyvaus skolinimo politika. • Reikšmingu PINIGŲ pasiūlos didinimo šaltiniu yra PINIGŲ importas: • ES paramos, • privačių asmenų užsienyje uždirbtos lėšos, • įmonių ir Vyriausybės skolinimasis užsienyje.

38. Galimos išvados (5) Šalies BENDROJI užsienio skola didėja (2,7 karto) žymiai sparčiau, nei auga ekonomika. Bendroji šalies skola užsieniui jau viršijo 91 % realaus BVP ir tas santykis per paskutinius tris matus didėjo (ir blogėjo) 2,4 karto.

39. Galimos išvados (6) PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas nuo 2005 metų jau ,,įsuko“ infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas džiaugiasi ,,didėjančiais“, bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai ,,sėkmingai“ vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).

40. Galimos išvados (7) PINIGŲ importo - emisijos ribojimas ar kitoks suvaržymas prieštarautų mūsų pasirašytoms ir pripažintoms stojant į ES nuostatoms gerbti ir skatinti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą. Todėl Lietuvos banko Įstatymo nuostata apie LB pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą, laikytina NEREALIA. Tai Įstatymo kūrėjų ir leidėjo KLAIDA.

41. Galimos išvados (8) Šalyje kasmet kuriant įspūdingas statistikos raidos strategijas, nepasirūpinta ES paramos panaudojimo efektyvumo statistikos organizavimu. Ateities kartoms neužfiksuotas reikšmingas šalies ekonomikos raidos istorijos etapas. Etapas, kuris vargu ar kada nors daugiau pasikartos

42. ,,Nemokamų” pietų (paramos) nebūna (9) Už ,,pietūs” (paramą) mes jau sumokėjome ženkliai paspartėjusia infliacija bei nacionalinių PINIGŲ nuvertėjimu. Paramos gavėjai turi galimybę ja, parama, pasidžiaugti tik trumpam. Nes jau sekančia dieną jie tampa nuvertėjusių PINIGŲ aukomis. Dėl jų, nors ir laikino, džiaugsmo, kenčia visi šalies žmonės, nuvertėjusių PINIGŲ turėtojai.

43. Jei Nebus padaryta reikšmingų sprendimų kardinaliam importuojamų PINIGŲ panaudojimo efektyvumui didinti, PINIGŲ pasiūlos didėjimas iki 2013 metų (papildomai ženkliai didins BENDRĄJĄ ir VATROJIMO infliaciją ir toliau mažins nacionalinės valiutos perkamąją galią. Susidarys rimtos prielaidos infliacijai peraugti į hiperinfliaciją.

44. O ką gi daryti? A) Pasakyti Lietuvos žmonėms TIESĄ • Apie infliacijos esmę ir tikrąsias priežastis

45. O ką gi daryti? B) Nedelsiant peržiūrėti ES paramos teikimo sąlygas taip, kad parama būtų teikiama tik projektams, užtikrinantiems ekonomikos augimą adekvatų paramos kiekiui. Pavesti Finansų ministerijai nustatyti būtinus paramos efektyvumo ekonomikos augimui kriterijus.

46. O ką gi daryti? C) Įpareigoti SD prie LRV nedelsiant organizuoti ES paramos panaudojimo efektyvumo statistiką. Atlikti jau panaudotos ES paramos efektyvumo tyrimą nuo 2000 metų.

47. O ką gi daryti? D) Aiškinti Lietuvos žmonėms ir paramos gavėjams, kad ne efektyvus, be adekvataus ekonomikos (BVP) augimo užtikrinimo, paramos panaudojimas nuvertina nacionalinius pinigus, mažiną jų perkamąją gelią, skatina infliaciją ir menkina visų Lietuvos žmonių gyvenimo gerovę.

48. O ką gi daryti? E) Branginti nacionalinius PINIGUS. Nesišvaistyti jais. PINIGŲ neturi būti per daug. Priešingu atveju, jie tampa beverčiais, nors ir gražiais, popieriais.

49. 2008 metai • Kas jau vyksta šių metų pradžioje? • Ir kas nusimato artimiausiais metais?

50. Vidaus kreditas 2008 m