Savanoriavimo užsienio šalyse prasmės formavimo fenomenologinė analizė

1. Savanoriavimo užsienio šalyse prasmės formavimo fenomenologinė analizė Vilija Kuodytė Darbo vadovė: doc. Rūta Sargautytė Konsultantas: prof. Roger Sages

2. Savanorystės tyrimų kontekstas • Dauguma psichologinių tyrimų nagrinėja savanorių motyvus pradėti savanorystę arba aprašo savanorystės naudas. Pragmatinis tikslas – išsiaiškinti, kas paskatina žmones pasirinkti savanorišką tarnybą ir ką nevyriausybinės organizacijos turėtų daryti, kad jos pritrauktų būsimus savanorius. Tokie tyrimai pabrėžia pozityvius savanorystės aspektus (Sherraden et al, 2008). • Trūksta tyrimų, kuriuose atsispindėtų savanoriškos tarnybos iššūkiai savanorystės (ypač užsienio šalyse) proceso metu. Tokie duomenys gali būti svarbūs užtikrinant sklandų bendradarbiavimą tarp organizacijos ir savanorių. • Šio tyrimo metu buvo siekiama apibūdinti savanoriavimo užsienio šalyje procesą - taip kaip jis patiriamas kasdieniniame savanorio gyvenime.

3. Tikslas ir uždaviniai • Apibūdintisavanoriavimo kitoje šalyje fenomeną Tyrimas tęstinis, išsikelti uždaviniai: • Apibūdinti patirtį, susijusią su numatomu savanoriavimu kitoje šalyje. • Apibūdinti savanorystės patirtį kitoje šalyje (projektui įpusėjus).

4. Tyrimo dalyviai • Savanoriai dalyvaujantys Europos savanorių tarnybos programoje (EST). • Iš viso 18 moterų. • Amžius: 19 – 29 m. • Dauguma dalyvių turi ankstesnės tiek savanoriavimo, tiek darbo patirties, taip pat dauguma savanorių turi aukštesnįjį išsilavinimą. • Vidutinis savanoriavimo laikotarpis - 10 mėnesių (9 mėn. - 1 m.)

5. Šalys, kuriose savanoriai atliko savanorišką tarnybą

6. Išvados Dalyvių pasakojimai prieš savanorystę parodė: 1. Savanoriams trūksta žinių apie būsimą savanorystę: jie neapibūdina, ką savanorystės idėja jiems reiškia, ji priimama kaip savaime suprantama. Taip pat savanoriams trūksta žinių apie veiklas, kuriose jie dalyvaus ir žinių apie pačią priimančią organizaciją. 2. Savanoriai yra įsitraukę į būsimos savanorystės patirtį ir pradeda formuoti mainų santykius su priimančia organizacija: išsikelia sau reikalavimus, jiems ruošiasi ir apibūdina savo lūkesčius, kurie susiję su asmenine nauda. Ką tai reiškia? • Jau ankstesni psichologiniai tyrimai parodė, kad savanorystė nėra altruistinė veikla:savanoriai tikisi, kad savanoriška tarnyba jiems bus naudinga. Taip pat tyrimai rodo, kad savanoriai labiau linkę tęsti savanorišką veiklą ir patiria daugiau pasitenkinimo, kai jų lūkesčiai atitinka savanoriavimo patirtį. • Matome, kad jau prieš pradedant savanorišką tarnybą savanoriai formuoja lūkesčius apie mainų santykį su priimančia organizacija: savanoriai įvardina, ką jie gali suteikti organizacijai ir ką organizacija turėtų suteikti jiems mainais. Šis procesas psichologijos mokslo terminais vadinamas – psichologinio kontrakto formavimu (Liao-Troth, 2005). • Informacijos trūkumas apie būsimą savanorystę ir projektą gali reikšti tai, kad savanorio lūkesčiai apie mainų santykį su organizacija yra nerealistiniai. • Kai savanorių lūkesčiai yra paremti nepatikrinta informacija, jie gali būti labiau linkę nusivilti savanorystės patirtimi: išgyventi išdavystės, pykčio jausmus, gali sumažėti jų produktyvumas ir įsipareigojimas priimančiai organizacijai (Rosen et al. 2009). Arba kitaip: savanoriai gali išgyventi psichologinio kontrakto sulaužymą. • Taigi tam, kad savanorio lūkesčiai, susiję su būsimą savanoriška tarnyba, būtų realistiškesni, prieš prasidedant savanorystei turėtų būti skatinamas dažnesnis savanorio bendravimas su priimančia organizacija bei suteikiama kitų galimybių gauti papildomos informacijos apie būsimą projektą.

7. Išvados Dalyvių pasakojimai prieš savanorystę parodė: 3.Suvokimas apie kultūrą varijuoja pagal refleksijų gylį ir įsitraukimo laipsnį. Kita kultūra apibūdinama kaip nauja, svetima aplinka, kuri viena vertus suvokiama kaip grėsminga, kita vertus tai kontekstas, kuriame galima ko nors išmokti. 4. Dažniausiai numanoma savanoriška patirtis kelia ambivalentiškus emocinius atsakus, kurie yra susiję su naujos aplinkos nepažintais aspektais, numanomais reikalavimais bei su prarastomis ir atsirandančiomis galimybėmis. Ką tai reiškia? • Pasakojimų turinys rodo, kad dažniausiai yra labiau ruošiamasi tarpkultūrinei, o ne savanorystės organizacijoje patirčiai. Ko gero savanoriai tikisi didžiausius sunkumus patirti gyvenant kitoje kultūroje, o ne savanorystės organizacijoje metu. • Taigi prieš išvykstant į savanoriškos tarnybos vietą gali būti naudinga su savanoriais kalbėtis ne tik apie tarpkultūrinius iššūkius, bet ir apie iššūkius, susijusius su projektu priimančioje organizacijoje.

8. Išvados Dalyvių pasakojimai savanorystės viduryje atskleidžia: 5. Savanoriai jaučiasi įsitraukę į savo veiklą, bet jiems iškyla įvairių sunkumų projekto įgyvendinimo metu: kai kurie teigia neturintys pakankamai veiklos priimančioje organizacijoje, o tai būtų svarbu teigiamam projekto įvertinimui. 6. Nesutarimas dėl to kas yra savanorystė su priimančia organizacija savanorių yra suvokiamas kaip neteisingumo pasireiškimas. Tokiu atveju visai organizacijai priskiriamos neigiamos savybės ir nuostatos. Ką tai reiškia? • Savanoriškos tarnybos pradžioje savanoriai išgyvena prisitaikymo prie organizacijos ir identifikacijos su savanorio vaidmeniu procesus. Jei šie procesai vyksta sėkmingai, formuojasi psichologinis įsipareigojimas organizacijai. Tai yra savanorio noras veikti organizacijoje pagal jos išsikeltus tikslus bei noras iki galo atlikti savanorišką tarnybą joje (Haski-Leventhal & Bargal, 2008). • Tačiau dalis savanorių patiria prieštarą tarp savo pirminių lūkesčių ir realios savanoriavimo patirties, kuri gali trukdyti psichologinio įsipareigojimo formavimuisi. Prieštara gali būti išgyvenama kaip neteisingumo pasireiškimas. Organizacinės psichologijos teorijos pabrėžia, jog neteisingumo išgyvenimas organizacijoje yra susijęs su itin neigiama darbuotojo reakcija: krenta motyvacija atlikti darbą, mažėja pasitenkinimas darbu, prastėja darbinės veiklos atlikimas (Fortin, 2008). Kita vertus teisingos procedūros organizacijoje darbuotojams rodo, jog organizacijos vadovybe galima pasitikėti (Colquitt et al, 2006), o pats darbuotojas yra vertinamas organizacijos (Alexander, et al., 1995). • Suvoktas neteisingumas šio tyrimo kontekste gali sietis ne tik su anksčiau minėto psichologinio kontrakto sulaužymu, bet ir su kultūriniais skirtumais: savanoriai atsiduria kitoje kultūroje, kurioje žmonės greičiausiai nesidalina tomis pačiomis taisyklėmis ir įsitikinimais apie organizacinį teisingumą (Leung & Stephan, 1998). Tačiau 7 išvada rodo, jog ne viskas yra taip paprasta...

9. Išvados Dalyvių pasakojimai savanorystės viduryje atskleidžia: 7. Suvokimas apie kitą kultūrą yra siejamas su pozityviais šalies, vietinių žmonių ir kitų savanorių iš kitų šalių apibūdinimais. Savanoriai nereflektuoja apie galimus kultūrinius skirtumus tarp jų pačių ir priimančios organizacijos, kurie gali būti susiję su esamomis problemomis organizacijoje. Ką tai reiškia? • Kultūrinis identitetas yra “nematomas” ir mes dažniausiai nepastebime, jog mūsų mąstymo ir veikimo būdai yra įtakojami kultūros (Sussman, 2002). Taigi kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys savanoriavimo metu organizacijoje ir tampantys kliūtimi tiek savanoriams, tiek organizacijoms, gali būti neįsisąmoninami. Kultūrinių skirtumų neįsisąmoninimas gali tapti rimta kliūtimi sprendžiant konfliktą. • Taigi nors prieš išvykstant į savanorystės vietą tarpkultūrinei patirčiai ruošiamasi, greičiausiai kasdieninėje darbinėje veikloje subtilūs kultūriniai skirtumai lieka neįsisąmoninti, o konfliktai nesprendžiami. • Kita vertus šis tyrimas, panašiai kaip ir ankstesni tyrimai apie tarpkultūrinę patirtį rodo, jog kitos kultūros pažinimas savanoriams gali suteikti daug džiaugsmo (Bochner, 2003).

10. Išvados Dalyvių pasakojimai savanorystės viduryje atskleidžia: 8. Savanorystės metu svarbu išsikelti naujus tikslus ir rasti naują prasmę savanorystės veiklose: savanoriai, kurie užsimena apie pozityvius projekto aspektus kartu pamini savanorystės procesą, pabrėždami įdėtas pastangas. Ką tai reiškia? • Kaip jau buvo minėta, būsimiems savanoriams yra sudėtinga išsikelti realistinius lūkesčius susijusius su projektu. Kaip matome iš rezultatų, tie savanoriai, kurie turi galimybių keisti savo pirminius lūkesčius, motyvavusius juos pasirinkti savanorystę, ir išsikelti naujus tikslus savo tarnybos metu, dažniau kalba apie EST projekto privalumus.

11. Išvados Dalyvių pasakojimai savanorystės viduryje atskleidžia: 9. Savanoriai paramą apibūdina kaip esminę jų gerai savijautai, bet paramos šaltiniai neapsiriboja organizacijos darbuotojais. Kiti savanoriai gali suteikti paramą ir kompensuoti pozityvaus santykio su priimančia organizacija trūkumą. Ką tai reiškia? • Ankstesni tyrimai parodė, jog savanoriai nesijaučia taip stipriai susiję su organizacija kaip organizacijos darbuotojai (Haski-Leventhal & Bargal, 2008). Kita vertus parama iš organizacijos yra labai svarbi gerai savanorio savijautai ir norui tęsti savanorišką veiklą. Savanoriai, kurie negauna finansinio atlygio už savo veiklas, yra itin jautrus kitoms žmogiškojo atsako formoms: paramai, pripažinimui, padrąsinimui, grįžtamajam ryšiui ir pan.

12. Išvados Dalyvių pasakojimai savanorystės viduryje atskleidžia: 10. Savanoriai savanorystės metu gauna naudos ir mokosi: jie atranda naujas savo savybes ir mokosi suprasti kitus žmones, įgyja bendravimo ir rūpinimosi kitais patirties Ką tai reiškia? Dauguma tyrimų taip pat rodo, kad savanoriai gauna naudos iš savanoriavimo (Sherraden et al, 2008). Taigi ši tyrimo išvada patvirtina ankstesnius tyrimus.