lietuvos rusai ir rusakalbiai skirtingos tapatyb s n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės? PowerPoint Presentation
Download Presentation
Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės?

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 27

Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės? - PowerPoint PPT Presentation


  • 166 Views
  • Uploaded on

Projektas „ Kalbų vartojimas ir tautinė  tapatybė Lietuvos miestuose“ Ala Lichačiova Vilniaus universitetas 2009 m. Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės?. Terminologija (1). Lietuvių sociologų tyrinėjimuose naudojami keli sinoniminiai terminai:

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Lietuvos rusai ir rusakalbiai: skirtingos tapatybės?' - ciara


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
lietuvos rusai ir rusakalbiai skirtingos tapatyb s

Projektas „Kalbų vartojimas ir tautinė  tapatybė Lietuvos miestuose“

Ala LichačiovaVilniaus universitetas

2009 m.

Lietuvos rusai ir rusakalbiai:

skirtingos tapatybės?

terminologija 1
Terminologija (1)

Lietuvių sociologų tyrinėjimuose naudojami keli sinoniminiai terminai:

tautinė tapatybė, tautinis identitetas, tautinis tapatumas, etninė tapatybė [Taljūnaitė 2006].

terminologija 2
Terminologija (2)
  • Etninė tapatybė yra asmenybės socialinės tapatybės sudedamoji dalis.
  • Etninė tapatybė – tai individo įsisąmoninimas, kad jis priklauso tam tikrai etninei bendruomenei.
  • Ši kategorija yra psichologinė ir grindžiama subjektyviai.
  • Pasireiškia asmeniniu savęs įvardinimu, priklauso nuo socialinės situacijos.
terminologija 3
Terminologija (3)
  • Etniškumo kategorija pagrįsta objektyviais požymiais:

tėvų tautybė, gimimo vieta, šeimos kalba, kultūra, mokyklos kalba.

Tikroji individo etninė tapatybė gali nesutapti su deklaruojama tapatybe.

terminologija 4
Terminologija (4)
  • Rusais vadinu:

1. respondentus, kurių tapatybės suvokime

subjektyvūs ir objektyvūs tapatybės pagrindimai

sutampa;

2. respondentus, kurie apibūdina save kaip ne

rusus, nors pagal objektyvius etniškumo parametrus

jie turėtų vadintis rusais.

terminologija 5
Terminologija (5)
  • Rusakalbiais vadinu:

1. respondentus, kurie apibūdina save kaip kitos, ne rusų tautybės žmones, bet rusų kalbą vadina dominuojančia ir/arba gimtąja arba viena iš gimtųjų kalbų (objektyvus parametras);

2. respondentus, kurių nei vienas iš tėvų nėra rusas (objektyvus parametras), bet respondentas vis tiek sako esąs rusų tautybės (subjektyvus parametras).

statistika 1
Statistika (1)
  • Trijų iš keturių Lietuvos rusų tautinis tapatumas yra adekvatus jų faktinei tautybei.
  • 19% rusų gimė tautiškai mišriose nelietuvių šeimose, kuriose vienas iš tėvų buvo rusas.
  • 14% Lietuvos baltarusių ir 17% ukrainiečių save įvardina kaip rusus.
statistika 2
Statistika (2)
  • Tautiškai mišriose šeimose (jų yra 29%) gyvenantys respondentai su sutuoktiniu dažniau bendrauja rusų kalba.
  • Mišriose šeimose su naminiais gyvūnais dažniausiai kalba rusiškai, taip pat dažniausiai meldžiasi, galvoja ir skaičiuoja rusiškai.
  • Tai reiškia, kad rusiškai koduojami intymūs, aktyvaus adresato nenumatantys procesai, atspindintys ne komunikacinius reikalavimus, o kalbinius veiksmus, motyvuotus vidinių faktorių.
statistika 3
Statistika (3)
  • Pagal statistikos duomenis, respondento gimtoji kalba dažniausiai sutampa su jo tautybe, bet su šiuo teiginiu sunku sutikti, kai kalbame apieLietuvos rusakalbius.
sociolingvistiniai portretai 1
Sociolingvistiniai portretai (1)
  • 11 rusų ir rusakalbių:

4 moterys ir 7 vyrai;

5 rusai ir 6 rusakalbiai;

1 abiturientė, 1 studentas;

1 moteris ir 1 vyras iki 25 metų – abu dirbantys;

1 vyras 32 metų ir dirbantis;

6 vyresni negu 45 metų ir dirbantys;

2 suaugę respondentai (abu klaipėdiečiai) neturi aukštojo išsilavinimo, kiti turi.

sociolingvistiniai portretai 2
Sociolingvistiniai portretai (2)

Visi 11 respondentų kalba rusiškai ir lietuviškai;

1 – dar kalba armėniškai;

1 – dar angliškai;

3 – dar angliškai ir lenkiškai;

2 – dar angliškai ir vokiškai;

1 – dar angliškai ir ispaniškai;

1 – dar angliškai ir prancūziškai;

1 – dar angliškai ir hebrajų kalba.

lietuvos rus portretai portretas 1
Lietuvos rusų portretaiPortretas 1
  • Vilnietė, 24 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, prancūzų.
  • Nedvejodama vadina save ruse. Identifikuoju save su rusais, mąstau kaip rusė, mano identitetas yra rusų, mano kultūra rusų.
  • Tėvyne laiko Lietuvą.
  • Abu tėvai – rusai.
  • Didžiuojasi būdama rusė, tačiau jai labai svarbu, kad ji rusė iš Lietuvos, o ne Rusijos rusė.
  • Stačiatikė, kartais lanko cerkvę.
  • Jeigu ištekės už lietuvio, norėtų, kad vaikai mokėtų ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbą, nes kalbų mokėjimą laiko dideliu turtu.
lietuvos rus portretai portretas 2
Lietuvos rusų portretaiPortretas 2
  • Vilnietis,21 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, ispanų.
  • Save vadina rusu. Mano tėvai rusai, daugiausia būnu rusų apsuptyje, jaučiuosi esąs rusas.
  • Labai vertina rusų kalbą ir kultūrą.
  • Gimė Vilniuje ir tėvyne laiko Lietuvą. Labai myli Vilnių ir savo ateitį sieja tik su Vilniumi.
  • Abu tėvai – rusai.
  • Didžiuojasi būdamas rusas, bet jaučia savo skirtingumą nuo Rusijos rusų; Rusijoje jį vadina rusišku lietuviu. Pats jaučiasi esąs Lietuvos piliečiu.
  • Stačiatikis.
lietuvos rus portretai portretas 3
Lietuvos rusų portretaiPortretas 3
  • Klaipėdietė, 45 m.; kalbos: rusų, lietuvių.
  • Save vadina ruse. Todėl, kad tėvai rusai.
  • Tiksliau vadintų save Lietuvos ruse arba ruse iš Lietuvos.
  • Gimė Vilniuje ir tėvyne laiko Lietuvą.
  • Baigė rusų mokyklą.
  • Vyras lietuvis, vaikai vadina save lietuviais.
  • Namų kalba – lietuvių.
  • Jai visiškai nesvarbi tautybė, bet svarbu kalbėti tos šalies, kurioje gyveni, kalba.
  • Jeigu tenka vertinti save kaip tam tikros tautos dalį, tai ji identifikuojasi su rusų tauta ir rusų kultūra.
lietuvos rus portretai portretas 4
Lietuvos rusų portretaiPortretas 4
  • Klaipėdietis, 55 m.; kalbos: rusų, lietuvių.
  • Save vadina grynu rusu.
  • Lietuvoje gyvena 26 metus. Turi Rusijos pilietybę.
  • Žmona – vietinė baltarusė.
  • Namų kalba – rusų.
  • Vaikai baigė rusų mokyklas, anūkai lanko rusų mokyklą. Vaikai laisvai kalba lietuviškai, kas, jo manymu, Lietuvoje labai svarbu.
  • Tautybės skirtumai neturi būti svarbūs, jeigu žmonės gyvena vienoje šalyje.
lietuvos rus portretai portretas 5
Lietuvos rusų portretaiPortretas 5
  • Vilnietis, 32 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, vokiečių.
  • Save vadina rusu. Žmogaus identitetas – tai jo giminės, tėvai.
  • Vadintis Lietuvos rusu yra netikslinga, nes žmogaus tautybė geografiškai neskirstoma.
  • Save tapatina ir su Lietuvos, ir su Rusijos papročiais, kultūra – po 50 % kiekvienai šaliai.
  • Gimė Lietuvoje ir tėvyne laiko Lietuvą. Ateitį sieja su Lietuva, nes Čia viskas yra artima: ir papročiai, ir žmonių mentalitetas.
  • Nemokėdamas rusų kalbos negalėtų laikyti save rusu.
  • Turi dvi gimtąsias kalbas: 50 % lietuvių ir 50 % rusų.
  • Būsimi vaikai turėtų indentifikuotis daugiau kaip lietuviai.
lietuvos rus portretai portretas 6
Lietuvos rusų portretaiPortretas 6
  • Vilnietė, 18 m.; kalbos: rusų, lietuvių, vokiečių, anglų.
  • Apie tautybę: Pagal pasą aš lietuvė, o šiaip greičiau rusė (turi lietuvišką pavardę). Todėl, kad tėvai rusai, augau rusakalbių šeimoje, rusų mentalitetas man artimesnis, negu lietuvių.
  • Save vadina rusakalbe lietuve, augančia rusų šeimoje. Būdama Rusijoje prisistato kaip lietuvė, nes mano, kad rusiškai kalba su akcentu ir elgiasi kiek kitaip nei rusai Rusijoje.
  • Gimė Lietuvoje ir tėvyne laiko Lietuvą.
  • Gimtoji kalba – rusų.
  • Baigė lietuvių mokyklą.
  • Didžiuojasi būdama rusė, nors lietuvių kalbos pamokose kartais jautėsi diskriminuojama.
  • Būsimus vaikus būtinai mokys rusų kalbos, nes tai jų motinos kalba.
  • Apie tapatybę: rusiškumo manyje – 63%, lietuvybės – likę procentai.
  • Mano, kad joje susigyvena dviejų tautų puselės ir tuo džiaugiasi.
lietuvos rusakalbi portretai portretas 7
Lietuvos rusakalbių portretaiPortretas 7
  • Vilnietis, 52 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, lenkų.
  • Save vadina Lietuvos žydu, litvaku. Mano tėvai buvo žydai, aš žydas pagal gimimą. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo aš pamažu tampu žydu. Tai liečia gyvenimo vertybes, dvasią.
  • Gimė Vilniuje: Pagal gyvenimo vietą aš lietuvis.
  • Gimtoji kalba – rusų: Pagal kalbą aš rusas.
  • Namų kalba – rusų.
  • Žmona – vietinė žydė.
  • Sūnus baigė žydų mokyklą.
  • Artimiausia kultūra – rusų.
lietuvos rusakalbi portretai portretas 8
Lietuvos rusakalbių portretaiPortretas 8
  • Klaipėdietis, 60 m.; kalbos: armėnų, rusų, lietuvių.
  • Save vadina armėnu.
  • Gimtoji kalba – armėnų.
  • Mano, kad jokiu būdu negalima pamiršti savo gimtosios kalbos ir to, kas tu esi.
  • Baigė armėnų mokyklą.
  • Būdamas 18 metų emigravo iš Armėnijos, tada pramoko rusiškai. Lietuvoje gyvena 15 metų, dabar kalba ir lietuviškai. Jis laiko tai dideliu pliusu.
  • Vaikai kalba lietuviškai.
  • Su kitais kalba dažniausiai rusiškai.
lietuvos rusakalbi portretai portretas 9
Lietuvos rusakalbių portretaiPortretas 9
  • Vilnietis, 24 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, hebrajų.
  • Save vadina žydu. Tautybė priklauso nuo tėvų tautybės ir nuo to, kuo save laikai. Aš žydas, nes mano tėvas žydas, mama žydė ir aš save laikau žydu.
  • Gimė Lietuvoje, jaučiasi esąs Lietuvos pilietis. Didžiuojasi būdamas Lietuvos žydu, litvaku.
  • Kalbėdamas su anglakalbiais dažnai prisistato kaip lietuvis, kad būtų paprasčiau nurodyti, iš kur jis.
  • Gimtoji kalba – rusų. Mano, kad jam pasisekė, kad gimė Lietuvoje, rusiškai kalbančioje šeimoje: dėl to turėjo išmokti dvi kalbas.
  • Artimiausia kultūra – rusų, nes kultūros reiškinius suvokia per rusų kalbą.
lietuvos rusakalbi portretai portretas 10
Lietuvos rusakalbių portretaiPortretas 10
  • Vilnietis, 48 m.; kalbos: rusų, lietuvių, anglų, lenkų.
  • Save vadina rusu arba rusakalbiu lietuviu (turi lietuvišką pavardę). Aš galvoju rusų kalba, tobulai moku tą kalbą. Manyčiau, kad rusų – mano gimtoji kalba.
  • Gimė Lietuvoje ir tėvyne laiko Lietuvą.
  • Tėvai lietuviai ir gimę Lietuvoje, bet turi lenkų kraujo.
  • Šeimos kalba buvo laužyta lenkų (ломаный польский).
  • Dabartinės šeimos kalba – rusų.
  • Žmona – vietinė rusė.
  • Sakydamas ‚mano tauta, aš šios tautos dalis‘, respondentas turi omenyje lietuvius.
lietuvos rusakalbi portretai portretas 11
Lietuvos rusakalbių portretaiPortretas 11
  • Vilnietė, 45 m., kalbos: rusų, lietuvių, anglų, lenkų.
  • Save apibūdina kaip pasaulio pilietę be tautybės.
  • Kažkada Vilnius jai atrodė geriausias pasaulio miestas, bet perestroikos metu, atsiradus šūkiui „Lietuva – lietuviams!“, ji išsigydė nuo šios meilės.
  • Gimė Lietuvoje ir tėvyne laiko Lietuvą.
  • Gimtoji kalba – rusų.
  • Motina – lenkė, tėvas – žydas.
  • Sūnus baigė lietuvių mokyklą, turi dvi gimtąsias kalbas – rusų ir lietuvių.
  • Antroji santuoka, vyras – anglas.
  • Sakydama ‚mano tauta‘, respondentė dažniausiai turi omenyje žydų tautą, bet ši identifikacija atsiranda tik konfliktų metu.
  • Artimiausia kultūra – rusų, įdomiausia – žydų.
i vados rusai
Išvados (rusai)
  • Lietuvos rusų etninės tapatybės formulė labai paprasta, nes ji dvinarė. Jie dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę, teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur, mano, kad gerai moka lietuvių kalbą, ir nejaučia didelio diskomforto dėl galimo akcento.
  • Jų gimtoji arba pagrindinė kalba – rusų, o rusų kultūra yra artimesnė negu lietuvių. Vis dėlto jie nesijaučia tipiniais rusais.
  • Jie konstruoja lokalinį etninį identitetą, ir jis yra pozityvus.
i vados rusakalbiai
Išvados (rusakalbiai)
  • Lietuvos rusakalbiai renkasi kitą tapatybės modelį.
  • Jų gimtoji kalba arba viena iš gimtųjų kalbų yra rusų, jie galvoja rusiškai, tačiau jie nesijaučia nei tikrais rusais, nei lietuviais.
  • Jie kažkiek nusimano apie savo etninę kultūrą ir tradicijas, gali susikalbėti savo etnoso kalba, bet supranta tų žinių nepakanka- mumą, norint pilnai identifikuoti save su tam tikru etnosu.
  • Jų identitetas yra daugianaris, kolažinis, jie teikia pirmenybę ne grupiniam, o asmeniniam identitetui, kuris konstruojamas iš kelių tapatybių fragmentų, susipynusių jų biografijose.
bendros i vados 1
Bendros išvados (1)
  • Savęs tapatinimas numato būtiną foną palyginimui.
  • Tas fonas daugiaetninėse valstybėse gali egzistuoti identifikavimo diskurso pavidalu (pvz.: radijo ir TV laidose, internete, buitiniame lygmenyje) ir turi aksiologinį charakterį.
  • Tai reiškia, kad Lietuvos rusų ir rusakalbių savęs suvokimo neįmanoma išskirti iš etnokultūrinio, istorinio, politinio, ekonominio konteksto; ir atvirkščiai – viso to sudėtingo konteksto faktorių negalima eliminuoti iš Lietuvos gyventojų savęs identifikavimo proceso.
bendros i vados 2
Bendros išvados (2)
  • Galima manyti, kad Lietuvoje egzistuojantis identifikavimo diskursas kažkiek daro įtaką tam, kad nemažai rusų ir rusakalbių linksta prie europietiškos (33%) arba pasaulinės (32%) tapatybės.
  • Tačiau labai tiksliai skamba vienos rusų respondentės iš Klaipėdos nuomonė: Nesuprantu, ką reiškia sakyti: „Esu Europos arba pasaulio žmogus“. Tai tas pats, kas sakyti: „Esu žmogus!”