Mokinių požiūris į klasės vadovus

1. Psichologė Inga Astrauskienė Klaipėdos „Verdenės” progimnazija 2012 Mokinių požiūris į klasės vadovus

2. Tyrimas atliktas 2012 m. kovo mėn. “Verdenės” progimnazijoje, talkinant KUPF psichologijos specialybės studentams.

3. Tyrimo tikslas Išsiaiškinti Klaipėdos “Verdenės “ progimnazijos 6-8 klasių mokinių požiūrį į savo klasės vadovus (kiek pozityviai jie yra vertinami bei pagal kokius vertinimo kriterijus).

4. Tiriamieji Tyrime dalyvavo 6-8 klasių mokiniai; Iš kiekvienos klasės atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta po 7 mokinius; Bendras tiriamųjų skaičius - 84 mokiniai.

5. Metodika Tyrimą sudaro 2 dalys: 1. Dvidešimties pasisakymų testas (Twenty Statements Test(TST)), paremtas nebaigtų sakinių metodu;

6. Čia mokiniai turėjo užbaigti sakinius, prasidedančius “Mano auklėtoja/as...”. Apibendrinant rezultatus, paaiškėjo, kad mokiniai auklėtojus apibūdina pagal tam tikrus kriterijus.

7. Išorinės savybės: graži, nešioja akinius, šviesių plaukų, madinga ir pan. Vidinės savybės: gera, atsakinga, atvira, draugiška, miela, užjaučianti ir pan. Veikla susijusi su profesija: gerai išaiškina pamoką, suprantamai pateikia informaciją, moka sudrausminti klasę ir pan. Auklėtojų apibūdinimo/vertinimo kriterijai

8. Veikla nesusijusi su profesija: naudoja “Facebook”, važiuoja į mokyklą autobusu, mėgsta augalus ir pan. Socialiniai vaidmenys: muzikos mokytoja, futbolo treneris, turi dukrą/vyrą,/vaikų ir pan.

9. Vaiko asmeninė nuomonė: man ji labai patinka; keista, bet man patinka; yra žmogus, kurio mano klasei labai reikia ir pan. Fizinės savybės: sportiška, greitas, vikrus ir pan.

10. METODIKA 2. Klausimynas(sudarytas iš teiginių, atskleidžiančių klasės vadovų kompetencijas), kurio teiginiai vertinami 7 balų Likert’o skalėje.

11. Tyrimas buvo atliekamas anonimiškai, vaikų konfidencialumas buvo užtikrintas ir pabrėžiamas. Gauti duomenys tvarkomi statistine duomenų analizės programa SPSS 18.0.

12. REZULTATAI

13. Klasių auklėtojų vertinimas Likert’o skalėje: Čia: 1- labai prastas klasės auklėtojo įvertinimas; 7 – labai aukštas klasės auklėtojo įvertinimas.

14. Paauglystei įsibėgėjant, mokiniai tampa labiau kritiški ir skeptiškai nusiteikę bet kokio statuso suaugusiajam (tėvai, mokytojai, klasės auklėtojas ir kt.).

15. Vadovų vertinimo kriterijai Kriterijai, kuriais 6-okai vertina klasės vadovus

16. Kriterijai, kuriais 7-okai vertina klasės vadovus

17. Kriterijai, kuriais 8-okai vertina klasės vadovus

18. Apibendrinti 6-8 klasių mokinių vertinimo kriterijai

19. IŠVADOS Pagrindiniai kriterijai, kuriais remdamiesi, mokiniai vertina savo klasės vadovus: asmenybinės savybės ir veikla, susijusi su profesija. Kuo mokiniai yra vyresni, tuo labiau jie orientuojasi į kokybišką klasės vadovo profesinę veiklą ir vis mažiau akcentuoja asmenybines savybes.

20. Jaunesni paaugliai yra linkę pozityviau vertinti savo klasės auklėtojus nei vyresnieji. Tikėtina, kad tai susiję su paauglystės periode atsirandančiu troškimu priešintis suaugusiųjų reikalavimams, kritikuoti juos bei skeptiškai vertinti jų statusą, pirmame plane atsiduria bendraamžiai. Taip pat, panašu, jog jaunesni mokiniai klasės vadovą vertina labiau kaip vyresnįjį draugą, o vyresnieji - kaip dalyko mokytoją.

21. Vaikai gana aktyviai išsakė savo nuomonę apie klasės vadovus, o tai parodo, kad jie nėra abejingi ir pasyvūs jų atžvilgiu. Vaikai savo klasių vadovus vertina pozityviai - bendras visų klasių vertinimas yra aukštesnis nei vidutinis.

22. “Auklėtojas pats turi būti toks, kokį nori išugdyti auklėtinį”. (V.Dalis)

23. Klasės auklėtojas?

24. Geras klasės auklėtojas.. turėtų daug dėmesio skirti ir sau pačiam, siekti suprasti save: jei jis suvokia savo elgesį, jo poveikį kitiems, supras ir savo auklėtinius; jei jis supranta savo jausmus ir moka juos išreikšti, tai geriau supras ir mokinius; tas auklėtojas, kuris gerbia save, gerbs ir savo mokinius.

25. Ačiū už dėmesį