Konferencija Brangiausias šildymo sezonas artėja. Ar įmanoma ką nors pakeisti? 2008-06-25

1. VGTU aplinkos apsaugos katedros ir instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Egidijus Petraitis Šilumos tiekimas ir ekologija. Ar įmanoma atsisakyti iškastinio kuro ir išvengti nuodingų dūmų žalos? Konferencija Brangiausias šildymo sezonas artėja. Ar įmanoma ką nors pakeisti? 2008-06-25

2. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių reglamentavimas Europos Sąjungos politika atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje yra reglamentuojama direktyvomis, tarp jų direktyva 2001/77/EB dėl elektros energijos gamybos skatinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taip pat direktyva 2003/30/EK dėl biodegalų naudojimo transporte, skatinimo. Įgyvendindama bendrą Europos Sąjungos politiką šioje srityje, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2010m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse sudarytų 12 procentų, o 7 procentai elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

3. LR biokuropanaudojimo plėtra Lietuvos Respublikos seimo nutarime dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo (2007 m. Sausio 18 d. Nr. X-1046, Vilnius) XIX skyriuje, kur yra vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus plėtros gairės, 48 punkte minima, kad siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos išteklius ir taip sumažinti kuro importą bei dujų naudojimą elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti naujų darbo vietų ir sumažinti CO2 išmetimą, bus parengta ir įgyvendinama spartesnio biokuro panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti programa. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

4. Biokuro panaudojimo aplinkosauginis aspektas Rekonstruotose katilinėse vietoj naftos produktų ir kitų rūšių kuro naudojant biokurą, pasiekiamas aplinkosauginis efektas, nesį atmosferą išmetamamažiau sieros ir azoto oksidų (akmens anglis pakeitus medienos kuru, šių teršalų sumažėja dvigubai); anglies dioksidas, išmetamas į atmosferą deginant medieną, yra gamtinio anglies ciklo dalyvis ir todėl nedidina šiltnamio efekto; sumažėja sąvartynų apkrova; susidarantys pelenai nėra pavojingos atliekos ir netgi gali būti panaudota žemės ūkyje ir miškuose kaip trąšos. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

5. Biokuro panaudojimo ekonominis aspektas Vietinio kuro naudojimas leidžia mažiau importuoti kuro, šalyje liktų daug lėšų, kurias galima panaudoti ūkio ir pramonės plėtrai; skiedros, o ypač medienos atliekos yra daug pigesnės už importuojamą kurą, todėl mažėja energijos gamybos kaštai; energetinių plantacijų atsiradimas padidintų biokuro išteklius; būtų užtikrintas kuro tiekimas; atsirastų galimybė organizuoti biokuro rinką; plėtoti medienos kuro (granulių, briketų) eksportą. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

6. Ekonominė/aplinkosauginė sąsaja • Biokuro vartojimo energetikoje plėtra yra dėkinga siekiant panaudoti dar vieną šiuo metu palankią situaciją: galimybę prekiauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis. Lietuva, sumažinusi naftos produktų ir akmens anglių deginimą ir tuo pačiu teršalų išmetimą, gali tapti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas eksportuojančia šalimi. • Deginant medienos kurą, išsiskiriantis anglies dioksidas neįskaitomas į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrąjį kiekį. • Galimas gauti milžiniškas finansines lėšas butų galima nukreipti to paties medienos kuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrai. Šią situaciją reikia panaudoti dabar, kai dar veikia Ignalinos atominė elektrinė ir CO2 išmetama nedaug. VGTU AAI, doc. dr. Egidijus Petraitis

7. Modeliuojama teršalų priežeminė koncentracija Vilniaus mieste C.Š. – centralizuotas šildymas D.Š. – decentralizuotas šildymas DLK – didžiausia leistina koncentracija VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

8. NOx sklaida (DLK dalimis) esant centralizuotai ir decentralizuotai sistemai Azoto oksido priežeminės koncentracijos Vilniaus mieste be fono esant centralizuotai šildymo sistemai Azoto oksido priežeminės koncentracijos Vilniaus mieste be fono esant decentralizuotai šildymo sistemai VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

9. C.Š. privalumai prieš D.Š. • Šiuo metu įprasta,kad visose šildymo katilinėse, kuriose plačiausiai naudojamas medienos kuras, įrengti dūmų kondensatorius. Dūmų kondensavimo tikslas – panaudoti jų šilumą, esančią šalinamuose dūmuose įkaitintų vandens garų pavidalu. Susikondensavus 1 kg garo, išsiskiria 2,5 MJ šilumos • Daugiausia malkų kuro suvartoja individualių namų savininkai kaimuose, mažuose miesteliuose ir miestų pakraščiuose. Deginant malkas mažose kintamo apkrovimo krosnyse, kurių nk (naudingumo koeficientas) yra apie 50%, panaudojama tik pusė galimos energijos. • Centralizuoti šilumos tinklai užtikrina kietųjų dalelių pašalinimą iš išmetamo srauto. Valymo efektyvumas sudaro iki 97%, kaiesantindividualiambiokuropanaudojimui, kietųjų dalelių pašalinimas iš užteršto srauto lygus 0%. • Individualiuose katiluose neįmanoma užtikrinti pastovaus kokybiško kuro degimo proceso, kas didina taršą į aplinką. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

10. Nauda Lietuvos ūkio subjektams Žmonėms, norintiems prisidėti prie biokuro veiklos ir taip uždirbti, yra sudaromos viso galimybės. Biokuro tiekėjai jau dabar yra pasiruošę sudaryti ilgalaikes sutartis ir supirkti visą biokuro produkciją iš ūkininkų, miškininkų, taip pat ir nenaudingų žemių savininkų, kurie  jose nuspręs auginti greitos apyvartos augalus. VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis

11. Ačių už dėmesį VGTU AAI, doc. dr. EgidijusPetraitis