Download
1 / 20
230 likes | 1.02k Views
2 tema. Išorinės aplinkos analizė. 2.1. Aplinkos dinamikos analizė. 2.2. PEST analizė. 2.3. Svarbiausi sėkmės veiksniai. 2.4. Penkių jėgų modelis. 2.5. Konkurentų profiliavimas. 2.6. Produkcijos portfelio analizė. 2.7. Ilgalaikių konkurencinių pranašumų samprata.
E N D
2 tema. Išorinės aplinkos analizė 2.1. Aplinkos dinamikos analizė. 2.2. PEST analizė. 2.3. Svarbiausi sėkmės veiksniai. 2.4. Penkių jėgų modelis. 2.5. Konkurentų profiliavimas. 2.6. Produkcijos portfelio analizė. 2.7. Ilgalaikių konkurencinių pranašumų samprata. 2.8. Konkurencijos intensyvumo ir agresyvumo analizė. 2.9. Strateginių grupių analizė. 2.10. Paklausos analizė ir klientų sudėties nustatymas. 2.11. Rinkos segmentacija ir klientų profiliavimas. 2.12. Bendravimo su klientais ir kainodaros analizė. 2.13. Klientų ir konkurentų matrica. 2.14. Interesų grupių analizė.
Literatūra minimalioms žinioms: • Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius 2005, p.120-130. • Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Vilnius. Enciklopedija. 2002, p.59-119.
Situacijos analizė daugelyje šaltinių įvardijama kaip aplinkos tyrimas. • Daugelis mokslininkų situacijos analizę siūlo skirstyti į išorinę ir vidinę aplinkos analizę. • Dažnu atveju SSGG analizė neišskiriama kaip atskiras analizės etapas Pvz., Virvilaitė R. Marketingo valdymas. Technologija. Kaunas, 2007., p. 29,30.
Organizacijos išorinė aplinka – tai visuma veiksnių, esančių už organizacijos ribų ir galinčių daryti įtaką jos veiklai vienokiu ar kitokiu būdu. Pileckienė D. Strateginis valdymas. Kaunas, 2004., p. 14.
Analizuojant organizacijos padėtį, reikia išskirti du jos lygius: strateginę ir operatyvinę būklę. • Operatyvinė būklė – tai organizacijos padėtis konkrečiu momentu. • Strateginė būklė – tai organizacijos situacija ilgalaikės perspektyvos prasme. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998., p.223.
Formaliai institucijos aplinką galima nagrinėti: • plačiąja prasmėmis – institucijos aplinkai priklauso visi išoriniai jos atžvilgiu objektai, t.y. visas išorinis pasaulis. • ir siaurąja prasmėmis - aplinkos nustatymas dažniausiai yra sąlyginis, nes priklauso nuo nagrinėjamos problemos.
bendra, konkurencinė ir užduočių aplinka Pileckienė D. Strateginis valdymas. Kaunas, 2004., p. 14 • bendroji ir specifinė aplinka Zakarevičius P. Vadyba: genezė, dabartis, tendencijos.
Organizaciją supanti aplinka analizuojama dviem aspektais – bendroji ir specifinė aplinka. Bendroji aplinka – aplinka, kurios parametrai vienodai aktualūs ne tik tyrinėjamai organizacijai, bet ir visoms kitoms. Ją apibūdina: • natūralioji aplinka • demografinė aplinka • ekonominė aplinka • socialinė aplinka • politinė aplinka • teisinė aplinka kultūrinė aplinka • technologinė aplinka
Organizaciją supanti aplinka analizuojama dviem aspektais – bendroji ir specifinė aplinka. Specifinė aplinka – aplinka, kurios parametrai aktualūs tik tyrinėjamai organizacijai. Analizuojami šie parametrai: • gaminamo produkto (paslaugos) paklausos lygis; • konkurencijos lygis; • specifinė infrastruktūra; • žaliavų gavimo kanalai.
Organizacijos ir santykių su aplinka būklė priklauso nuo aplinkos savybių, labiausiai įtakoja: • stabilumo (nepastovumo) laipsnis; • sudėtingumo (įvairumo) laipsnis; • neapibrėžtumo (problemiškumo) laipsnis; • dinamiškumo (parametrų keitimosi) laipsnis.
Aplinka gali: • pozityviai stimuliuoti organizacijos funkcionavimą, plėtimąsi, vystymąsi; • neturėti jokios įtakos organizacijos gyvavimui ir veiklai; • varžyti organizacijos veiksmus, ar netgi ją ardyti, vienaip ar kitaip kenkti.
Galima išskirti 4 aplinkos elementus: • Išorinių jėgų ir tendencijų nustatymas. • Sudėtingumo ir rizikos įvertinimas. • Įtakingų veikėjų ir institucijų identifikavimas. • Konkurencinio pranašumo nustatymas.
PEST analizė: Analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: • Politinė teisinė (Political – Legal) aplinka, • Ekonominė (Economical) aplinka, • Socialinė kultūrinė (Socio – Cultural) aplinka, • Technologinė (Technological) aplinka.
Pagal Strateginio planavimo metodikąaplinkos analizė (PEST analizė) • politiniai veiksniai.Jie turi įtakos institucijos veiklos reguliavimo riboms. Nurodomi veiksniai, kurie padeda arba trukdo institucijai įgyvendinti Vyriausybės prioritetinius strateginius tikslus (prioritetus), vykdyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones ir gali priversti instituciją keisti ar pertvarkyti strateginį veiklos planą; 2. ekonominiai veiksniai.Jie rodo šalies ūkio (atitinkamos srities arba sektoriaus) raidą; 3. socialiniai veiksniai.Tai demografiniai, vertybių, gyvensenos ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomeninės raidos etapui, taip pat ekologiniai ir kultūriniai veiksniai; 4. technologiniai veiksniai.Jie svarbūs įvertinant naujų technologijų, informacijos srautų poveikį institucijos reguliuojamai sričiai, valdymo organizavimui ir institucijų tarpusavio ryšiams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; 2002.06.06.) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.
Suinteresuotų asmenų (interesų grupių) analizė
Praktiniai patarimai: • Nustatykite tuos suinteresuotus asmenis, kurie jums ir jūsų programai yra svarbiausi. • Kaip galima tiksliau sužinokite visų interesus. • Nustatykite strategijas (tikslus bei uždavinius) ir sudarykite veiksmų sąrašą, kad užtikrintumėte, jog svarbiausi interesai būtų patenkinti. Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius 2005., p.120-130
Konkurencinio pranašumo nustatymas. • Pranašumas turi būti pakankamai reikšmingas; • Pranašumas turi išsilaikyti keičiantis aplinkai ir prieš konkurentų atakas; • Pranašumą turi pripažinti klientai, kuris turi būti jiems naudingas.
Yra penkios pagrindinės konkuruojančios jėgos, veikiančios organizaciją: • reliatyvi vartotojų galia, • reliatyvi tiekėjų galia, • produkcijos pakaitalų grėsmė, • naujų konkurentų, įeinančių į rinką grėsmė ir esamų konkurentų grėsmė • Valstybės įtaka (R.Jucevičiaus nuomone yra šeštoji jėga). Porter, M.; Harrigan, K.; Jucevičius R.
Aplinkos analizės kontroliniai klausimai • Išorinių jėgų ir tendencijų nustatymas • Sudėtingumo ir rizikos įvertinimas • Įtakingų veikėjų ir institucijų identifikavimas • Konkurencinio pranašumo nustatymas
Svarbiausių sėkmės veiksnių nustatymas Analizuojamos trys pagrindinės sritys: • klientai (vartotojai); 2) konkurentai; 3) vidiniai veiksniai – pati organizacija.
