ŽEMĖS Ūkio ministerijA

1. EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS AUGIMO PERSPEKTYVOS IR NUMATOMOS PRIEMONĖS EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ KONKURENCINGUMUI ŠALYJE DIDINTI ŽEMĖS Ūkio ministerijA Išteklių ir KOKYBĖS POLITIKOS DEPARTAMENTO AGROAPLINKOSAUGOS IR EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO SKYRIAUS VYR. SPEC. NEDA JAKUBAUSKIENĖ 2012.11.30

2. EKOLOGINĖS GAMYBOS PLOTAI ES, % ES KOM Leidinys „Ananalysisof EU organicsector“

3. ŪKIŲ SKAIČIAUS IR PLOTO POKYTIS ES, HA ES KOM Leidinys „Ananalysisof EU organicsector“ PLOTAS, HA _____________ ŪKIŲ SKAIČIUS, VNT

4. EKOLOGINIŲ ŪKIŲ SKAIČIAUS, (VNT.)IR SERTIFIKUOTO PLOTO (HA) KITIMAS 2004– 2011(SU ŽUVININKYSTĖS ŪKIAIS)

5. EKOLOGIŠKŲ JAVŲ PASĖLIAI ES, HA ES KOM Leidinys „Ananalysisof EU organicsector“ JAVAI KVIEČIAI SPELTA

6. LT 2011 METAIS SERTIFIKUOTŲ PLOTŲ STRUKTŪRA,% Vaistažolės, aromat.prieskon. augalai Pūdymai (juodieji ir sideraciniai)

7. EKOLOGIŠKŲ DARŽOVIŲ PLOTAI ES, HA ES KOM Leidinys „Ananalysisof EU organicsector“

8. SERTIFIKUOTŲ GYVŪNŲ SKAIČIUS ES, VNT. ES KOM Leidinys „Ananalysisof EU organicsector“

9. SERTIFIKUOTA EKOL. GYVŪNŲ LIETUVOJE, VNT. 2008–2011 m. 2011 m. sertifikuoti 2598 ūkiai, iš jų 843 ūkiuose sertifikuota gyvulininkystė

10. VIDUTINĖS ŽEMĖS ŪKIO VALDOS DYDIS ES, HA/VALDAI Eurostat, „Statisticsin focus”,10/2010 Ekologiškos žemės ūkio valdos plotas Neekologiškos žemės ūkio valdos plotas

11. VIDUTINIS EKOLOGINIO ŪKIO DYDIS, HA

12. ES EKOLOGIŠKOS PRODUKCIJOS PERDIRBĖJAI PAGAL VEIKLOS SRITIS, LYGINANT SU BENDRU PERDIRBĖJŲ SKAIČIUMI, 2008 M. Eurostat, „Statisticsin focus”,10/2010 VAISIAI/DRŽOVĖS MĖSA/MĖSOS PRODUKTAI GYVULINĖS IR AUGALINĖS KILMĖS ALIEJAI/TAUKAI GĖRIMAI PIENO PRODUKTAI MALTI GRŪDŲ PRODUKTAI/KRAKMOLAS PAŠARAI

13. LT PRODUKTŲ TVARKYMAS

14. LT PRODUKTŲ ĮVAIROVĖ, 2011 M. • 11 vaistažolių džiovintojų, iš jų 8 arbatų gamintojai; • 4 nealkoholinių gėrimų gamyba; • 1 cukrinės konditerijos gamintojas; • 2 pašarų gamintojai; • 6 pieno produktų gamintojų. Iš jų: • 2 įmonės gamina varškės produktus; • 3 įmonės gamina sūrius; • 2 įmonės gamina jogurtus; • 1 įmonė gamina grietinę; • 3 įmonės pilsto pieną.

15. LT GAMINTA PRODUKCIJA 2010 m. Virš 800rūšių produktų: • grūdų produktai (duona, trapučiai, miltai, kruopos, aliejus, gira) • pieno produktai (pienas, jogurtas, grietinė, sūris) • pašarai žuvims • arbata • konservuotos daržovės, vaisiai, uogos • atvėsinti ir rūkyti mėsos produktai • šaldyta žuvis • patiekalai ligoniams • saldumynai • kečupas, majonezas, pomidorų padažas

16. EKO PRODUKTŲ PARDAVIMAI / PIRKIMAI • Turguje; • Specializuotose parduotuvėse; • Mažmeninės prekybos centruose; • Didmeninės prekybos centruose; • Internetinėse svetainėse; • Tiesiai iš įmonės arba ūkio; • Turguje; • Specializuotose parduotuvėse; • Mažmeninės prekybos centruose; • Didmeninės prekybos centruose; • Internetinėse svetainėse; • Tiesiai iš įmonės arba ūkio.

17. LT SĖKLININKYSTĖ • Ekologinės sėklininkystėsūkių 2010 m. buvo 50 vnt.; • Jųbendrasplotas sudarė 6833 ha.

18. ES/LT PERSPEKTYVA EKO PRODUKCIJOS KONKURENCINGUMUI DIDINTI-GRIEŽTESNĖEKOLOGINĖS GAMYBOS KONTROLĖ Nuo 2010 m. EŽŪT sugriežtinta mėginių tyrimo kontrolė: • Sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka kasmet atlieka ne mažiau kaip 15 proc. visų ekologinės gamybos ūkio subjektų atsitiktinių patikrų vietoje; • Siekdama nustatyti, ar laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų, sertifikavimo įstaiga kasmet iš ne mažiau kaip 3 proc. visų pateikusių paraiškas gauti sertifikatus ūkio subjektų savo nustatyta tvarka paima mėginių, pirmumą teikdama rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkio subjektams; ES planuose - griežtinti ekologinės g-bos kontrolę: Europos audito rūmai atliko ES ekologiškų produktų auginimo, perdirbimo, tiekimo rinkai, importo kontrolę. Apibendrinta išvada – griežtinti ES ekologinės g-bos kontrolę.(Taip pat pateiktos rekomendacijos atskiroms sritims) Sertifika

19. 2011 METAIS VŠĮ „EKOAGROS“ PAIMTI ĖMINIAI • 2011 m. paimta 133 mėginiai tyrimams iš augalininkystės ūkių ir 184 pieno mėginiai; • Bendrai mėginių paimta iš 10 % ūkio subjektų, kurie pageidavo sertifikuotis (EŽŪT numato ne mažiau kaip 3%). • Augalininkystės ūkiuose tarša nustatyta: 32 atvejais 17-oje ūkio subjektų; • Dažniausiai pasitaikančios medžiagos: Pirimifosmetilas - 13 atvejų; Glifosatas -12 atvejų; • Pieno tarša antibiotikais nustatyta: 32 kartus 27- iuose ūkio subjektuose. 2010 METAIS EKOAGROS UŽSAKYMU IŠTIRTI PIENO ĖMINIAI Naujausias 2012.09.26 ES mastu LT pažeidimas: DE OFIS sistema patalpino pranešimą apie UAB „Agrokontraktas“ (Kėdainiai) parduotas 3 siuntas į Vokietiją – 60 t avižų, kuriose rasta Clormequat (0,11 mg/kg ir 0,055 mg/kg) 2012 m. pradėtas taikyti reikalavimas: „Jeiekologinėsgamybosvienetedėlneleistinųekologinėjegamybojenaudotimedžiagųpanaudojimobuvopritaikytasertifikavimoįstaigosnustatytaaukščiausiolygioneatitiktis, toksekologinėsgamybosvienetasdusertifikavimosezonusturibūtinesertifikuojamas“

20. KOM PATEIKĖ NAUJĄ KONTROLEI GRIEŽTINTI SKIRTĄ REGLAMENTO PROJEKTĄ • Pirminiai siūlymai: • Jeigu ūkio subjektą ir subrangovus kontroliuoja skirtingos KĮ, arba jie pakeičia KĮ, turi būti nedelsiant užtikrintas informacijos pasikeitimas tarp skirtingų KĮ; • Ūkio subjektui keičiant KĮ, visa su kontrole susijusi info ir atitinkamai patikrų protokolai siunčiami naujai KĮ, desertifikuojant – info perduodama Komp. inst; • Kompetentingos institucijos, KĮ, VN apie pažeidimus jų šalyse tarp susijusių įstaigų/institucijų ir kitų VN kompetentingų institucijų/įstaigų/institucijų nedelsiant informuoja vienos kitas; • Operatyvesnė kontrolė apie eko siuntų importo pažeidimus; • KOM numatys KĮ privalomą papildomų ir nepraneštų patikrų ūkio subjektams procentą nuo visų ūkio subjektų (KOM siūlo10 proc., nac.5 proc.); • COM numatys privalomų mėginių ėmimo proc. nuo visų pareiškėjų (KOM siūlo 10 proc., nac. 3 proc.) • Kompetentinga institucija tvirtins neatitikčių žurnalą; • Numatomi išsamūs reikalavimai kaip kompetentinga institucija tikrins KĮ darbą; • Siekiant išvengti suklastotų patvirtinamųjų dokumentų/sertifikatų, numatoma sukurti bendrą ES duomenų bazę elektroniniams dokumentams išrašyti. (Pirmiausia bus sukurti eksportuotojo trečiojoje šalyje sertifikatai).

21. KOM PATEIKĖ NAUJĄ KONTROLEI GRIEŽTINTI SKIRTĄ REGLAMENTO PROJEKTĄ • Siūlomas naujas patvirtinamojo dok. modelis Naujos produktų grupės: A: Neperdirbti augalininkystės produktai, B: Gyvi gyvūnai ar neperdirbti gyvulininkystės produktai; C: Akvakultūros produktai ir jūros dumbliai; D: Perdirbti žemės ūkio produktai naudojami maistui; E: Perdirbti žemės ūkio produktai naudojami pašarams; F: Augalų dauginamoji medžiaga ir sėklos auginimui Priedas: Produktų sąrašas ir jų kodai pagal Kombinuotąją nominklatūrą (Tarybos.reg. Nr. 2658/87) (šeši skaičiai)

22. 2009-2011 M. EKOAGROS NEATITIKČIŲ IR POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS

23. 2009-2011 M. EKOAGROS TAIKYTŲ NEATITIKČIŲ IR POVEIKIO PRIEMONIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SERTIFIKUOJAMAS SRITIS

24. NUOMONĖS DĖL SERTIFIKAVIMO • Virš 55 proc. ūkininkų sertifikavimo tvarką vertina teigiamai, o neturėjo nuomonės dar 23 proc.; (Skulskis, 2008); • Beveik pusė respondentų nemato sistemos trūkumų; sertifikavimo specialistų profesionalumas ir bendravimas įvertintas kur kas geriau nei informacijos prieinamumas, aiškumas ir mokymai(UAB “Kvalitetas”, 2011)

25. ĮVAIRIŲ SPECIALIZACIJŲ EKOLOGINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS REZULTATAI, 1 HA ŽŪN

26. JEI BŪTŲ NUTRAUKIAMA ARBA KEIČIAMA PARAMOS SISTEMA ... (LAEI)

27. 2007- 2011 M. SURINKTOS PARAIŠKOS PAGAL KPP 2007-2013 M. PRIEMONĖS „AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS” „EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO” PROGRAMĄ

28. VALSTYBĖS TIESIOGINĖ PARAMA • Tiesioginė parama yra ypač svarbus veiksnys (tai buvo svarbu beveik 67-60 proc. respondentų; (Makutėnienė, Makutėnas, 2010; Skulskis, Vitunskienė, 2008); • Paramą svarbiausiu veiksniu įvardijo beveik pusė respondentų(UAB “Kvalitetas”, 2011); • Dėl ekstensyvaus ūkininkavimo ekologinės žemės ūkio produkcijos vienam hektarui pagaminama apie 3 kartus mažiau, todėl parama svarbi ir svari (Kriščiukaitienė, 2009); • Ekologinis ūkininkavimas be valstybės paramos nuostolingas, tik teikiama parama padeda efektyviai ūkininkauti (Kazakevičius, 2010); • Vienam bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės litui ekologinės gamybos ūkiuose buvo skirta paramos 4,3 k. daugiau (Kazakevičius,2011).

29. EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ RINKOS PERSPEKTYVOS • Vartotojai yra susidomėję ir sutinka mokėti daugiau (Eidukevičienė, Bučienė (2005); Liesonis (2006); Rutkovienė, Abraitytė (2006) ir kt.); • 3/4 – 2/3 vartotojų šiuos produktus linkę pirkti prekybos centruose(Rutkovienė, Garliauskienė (2007); Stukas et al., 2010; Skulskis et al., 2011); • Ekologiškų produktų paklausa ir kainomis patenkinti tik apie penktadalis ūkininkų/respondentų; • Rinkos skatinimo priemonės tolesniame plėtotės etape tampa būtinomis; • Tiesioginis šių produktų pardavimas vartotojams ir gamintojų kooperacija (Ramanauskienė, Gargasas 2008; Makutėnienė, Makutėnas, 2010)

30. PASITIKĖJIMAS ŪKININKŲ TURGELIUOSE ĮSIGYTŲ EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ KOKYBE, % (LAEI)

31. VEIKSNIAI, DIDINANTYS PASITIKĖJIMĄ VARTOTI EKOLOGIŠKUS MAISTO PRODUKTUS, % (LAEI)

32. INFORMACIJOS APIE EKOLOGIŠKUS MAISTO PRODUKTUS TRŪKUMAS (IVANIKOVA, RUŽEVIČIUS (2008), STUKAS ET AL., 2010, STAŠYS, ETMINAITĖ (2010)

33. EKO NUOSTATOS • Klasterinė analizė leido identifikuoti dvi respondentų grupes: • į ekologinę gyvenseną; • orientacija į pelno didinimą (V.Skulskis, 2010) • Didžioji dalis abiejų grupių respondentų ekologinio ūkininkavimo teigiamą poveikį sveikatai, sveiką maistą ir saugias darbo sąlygas nurodė kaip labai svarbius, tačiau gana didelis skaičius respondentų net ekologinės gyvensenos grupėje nurodė, kad gamybos būdo pakeitimas turėjo menkos įtakos respondentų mitybos ir gyvensenos įpročiams; • Ekologinę gyvenseną įvardinusiems respondentams žymiai aktualesni buvo aplinkosaugos klausimai.

34. IŠVADOS Teigiamos tendencijos: • LT ir ES ekologinės gamybos plotai yra nuosekliai ir stabiliai metų iš metus augantys. Tikėtina, kad tokios tendencijos išliks ir vidutinės trukmės laikotarpyje; • Gyvulių skaičius paskutiniais metais dvejais metais nežymiai padidėjo; • Vidutinis eko ūkio plotas kaip ir daugumoje ES didesnis negu neekologiško ūkio; • Kaip ir ES, LT pastebima tendencija, kad daugėja eko produktų perdirbėjų; • Didėja eko prekybos taškų skaičius; • LT sugriežtino mėginių ėmimo tvarką, griežtėja tiek ES, tiek LT visos eko g-bos grandinės kontrolė ko pasėkoje atsiranda didesnis vartotojų pasitikėjimas eko produkcija rinkoje Neigiamos tendencijos: • LT vyrauja eko javų auginimas; • LT eko daržovių, gyvulininkystės sektorius lyginant su kitom ES VN labai menkai išvystytas; • LT labai nedaug sėklininkystės ūkių ir jų metai iš metų mažėja

35. EKONOMISTŲ (LAEI) IŠVADOS IR PASIŪLYMAI • Darbas su eko ž. ū. ir maisto produkcijos vartotojais yra per mažai aktyvus. Turi būti skiriamas dėmesys eko produkcijos viešinimui, akcentuojant aplinkosaugą, gyvūnų gerovę, kaimo gyvybingumą ir produkto natūralumą ; • Eko produkcijos gamintojai turėtų daugiau orientuotis į tiesioginius produktų pardavimus, siekdami efektyvesnės veiklos – kooperuotis; • ŽŪM turėtų: - didesnį dėmesį skirti mokslo/mokymo/konsultavimo sričiai; - struktūrinėje paramoje – rinkodarai reikalingų priemonių skatinimą.

36. EKOLOGINIO ŪKINIKAVIMO PERSPEKTYVOS PO 2013 M. • Svarstoma remti diferencijuojant paramos dydį priklausomai nuo ekologinio ūkio krypties bei produkcijos gamybos pobūdžio: • 1. Mišrūs ūkiai sertifikuojantys augalininkystės produkciją ir laikantys sertifikuotus gyvulius galėtų būti skatinami intensyviausiai. Tokio tipo ūkiai sudaro uždarąjį gamybos ciklą kuris ekologiniame ūkininkavime yra būtinas. Be to šie ūkiai sukuria didesnę pridėtinę vertę ploto vienetui nei vienos gamybinės krypties ūkiai; • 2. Daržininkystės ir sodininkystėsekologiniai ūkiai būtų antrojo prioriteto. Plėtoti ekologinę daržininkystę ir augalininkystę Lietuvoje yra tinkamos sąlygos, tačiau šios srities gaminamos produkcijos kiekiai yra maži; • 3. Mažiausias paramos intensyvumas galėtų būti skiriamas specializuotiems augalininkystės ūkiams.