Kalendorini ų švenčių ir apeigų muzikinis folkloras

1. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras Rimantas Astrauskas Lietuvos muzikos ir teatro akademija

2. Objektas • Tradicinis lietuvių kalendorinių švenčių ir apeigų folkloras sudaro savitą ir reikšmingą kultūros paveldo dalį. • Kalendorinė kūryba yra viena esmingiausių tradicinės kultūros formų. Joje atsiskleidžia pamatiniai egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. • Kalendoriniame folklore itin gausu simbolių, perteikiančių ir atskleidžiančių lietuvių kultūros savitumą ir originalumą.

3. Uždaviniai • supažindinti su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, • metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinių švenčių ir apeigų folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų ir įrašų, • aptarti kalendorinių švenčių ir apeigų semantiką, • atskleisti vokalinio ir instrumentinio kalendorinio folkloro poetines, muzikines, choreografines ypatybes plačiame kultūriniame kontekste, • praktiškai išmokti ir atlikti vertingus kūrinius

4. Socialinis aktualumas • Temos socialinį aktualumą liudija visuotinis valstybinis svarbiausių kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Vėlinių, Joninių, Žolinės šventimas ir įteisinimas, netylanti diskusija žiniasklaidoje apie Helovyno, Šv. Valentino, Šv. Patriko dienas ir šventes, nesenas valstybinis Žolinės bei Joninių švenčių įteisinimas. • Tikslinga aukštos bendrosios ir dalykinės kompetencijos pedagogo veikla regionuose padeda išsaugoti kultūros paveldą ir regioninį tapatumą.

5. Aktualumas • Kursas parengtas atsiliepiant į mokytojų siūlymus ir pageidavimus, išsakytus mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, susitikimuose su pedagogais ir mokyklose dirbančiais studentais, bendraujant konferencijose, rengiant Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą (LR Seime priimtas 1999 m.), darbo Etninės kultūros globos tarybos Mokslo ir švietimo sekcijoje patirtį bei sociologinių tyrimų duomenis

6. Pedagoginis aktualumas Tikimasi, kad kalendorinės kūrybos pažinimas, gebėjimas praktiškai pasinaudoti kalendorinės išminties lobynu, • kels pedagogo bendrąją kultūrinę ir dalykinę kompetenciją– gebėjimą integruoti etninės kultūros paveldo elementus į mokomojo dalyko turinį, • ugdys gebėjimą perteiktitradicinės kultūros paveldo ypatybes savo ugdytiniams, • lavins gebėjimą bendrauti, vadovautimokinių užklasinei veiklai, jų kolektyvams, rengti šventes, koncertus, vakarones,

7. Pedagoginis aktualumas • Siūlomo mokytojų tobulinimo (nuotolinio mokymo(si)) kurso studijos neabejotinai pagerins bendrą mokytojų kompiuterinio raštingumo lygį, gebėjimą rasti informaciją, pasinaudoti naujausiomis technologijomis ir pritaikyti jas bendrosioms kultūros bei profesinėms reikmėms. • Tikimasi, kad rengiamas kursas leis mokytojams išsiugdyti minėtas nuostatas, gebėjimus ir kompetencijas, padės jiems ir jų ugdytiniams lengviau pritapti prie šiuolaikinio gyvenimo ritmo bei įveikti gyvenimo iššūkius.        

8. Metodika • Kompleksinis (holistinis) daugialypių etninės kultūros reiškinių pristatymas derinant istorinį ir regioninį požiūrius, naudojantis struktūralizmo (C. Lévi-Strausso), semiotikos (A. J. Greimo) ir fenomenologijos (M. Eliade) idėjomis bei atsižvelgiant į jų taikymo rezultatus. • Muzikos ypatybės aptariamos plačiame kultūriniame kontekste, derinant etnologijos, kalbotyros, folkloristikos duomenis, remiantis žymių lietuvių tradicinės kultūros tyrėjų – N. Vėliaus, A. Vyšniauskaitės, N. Laurinkienės, L. Saukos, D. Saukos, J. Čiurlionytės, Z. Slaviūno, G. Četkauskaitės ir kitų darbais.

9. Medžiaga • Kursas rengiamas remiantis apibendrinta istorinių, etnografinių šaltinių, publikuotų leidinių medžiaga, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos rankraštynų fondais, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos skyriaus, Mokslinio metodinio kultūros centro archyvuose sukaupta garso ir vaizdo įrašų bei melodijų transkripcijų medžiaga, publikuotais garso įrašais bei ilgamete asmenine kalendorinių dainų tyrinėjimo patirtimi.  

10. Kurso struktūra • Kursą sudaro 9 internete skelbiamos temos, kuriose keliais lygmenimis pateikiama daugialypė informacija (t. y. drauge pateikiami specialiai studijoms parengti tekstai, vaizdo ir garso medžiaga, užduotys), suteikiant studijuojantiems galimybę internetu pasitikrinti žinių ir gebėjimų lygį bei pasirinkti individualų studijavimo greitį. Kiekviena tema suskirstyta į potemes. • Pirmos 2 įvadinės temos supažindina su bendrais teoriniais ir metodiniais klausimais, analizės ir sintezės būdais, svarbiausiais teiginiais ir terminais, kurių neaptarus vėliau būtų problemiška analizuoti ir apibendrinti tam tikro laikotarpio kalendorinį folklorą.

11. Kurso temos • 1.  Liaudies kalendorius (astronominio, mėnulio, Saulės, fenologinio kalendorių raida ir atspindys lietuvių kalendorinėse šventėse ir folklore). Sinkretinis švenčių pobūdis • 2.  Mitologinė švenčių ir apeigų semantika. Kalendorinių švenčių metų ratas (darbų ir švenčių vidiniai ryšiai, švenčių cikliškumas, apeigų, simbolių, motyvų, melodijų tipų ir būdingų elementų dėsningas pasikartojimas). • 3. Advento žaidimai ir giesmės. Kalėdų dainos ir giesmės. • 4. Trijų karalių giesmės ir linkėjimai. Užgavėnių pasivažinėjimo dainos ir sutartinės. Ubagų giesmės; • 5. Gavėnios baladės. Velykų lalavimai, sūpuoklinės dainos; • 6. Jurginių šūksniai. Sekminių oliavimai, rytagonio sutartinės; • 7. Laukų lankymo (paruginės) dainos. Joninių (kupolinės) sutartinės ir dainos. • 8. Rugiapjūtės ir linarūtės pabaigtuvių giesmės ir oracijos. Žolinės giesmės; • 9. Ilgės. Gabjauja. Vėlinės. Ganiavos pabaigtuvių papročiai ir dainos.   

12. Temų potemės • 1. Istorinių ir etnografinių šaltinių apie šventes ir apeigas apžvalga; • 2. Švenčių ir apeigų sudėtis, regioninės ypatybės; • 3. Švenčių ir apeigų semantikos ir mitinio konteksto aptarimas; • 4. Dainų, žaidimų, giesmių poetinių tekstų turinys, simbolika, priedainiai; • 5. Melodijų stilistinės, žanrinės, regioninės ypatybės; • 6. Choreografijos bruožai; • 7. Vaizdo ir garso pavyzdžiai klausymui, rekomenduojami išmokti pavyzdžiai; • 8. Rekomenduojama literatūra savarankiškoms studijoms, įskaitant ir literatūros nuorodas internete; • 9. Vaizdo ir garso šaltiniai, įskaitant ir šaltinių nuorodas internete; • 10. Užduočių pateiktys internete, testai, referatų temos, klausimų žinioms apsitikrinti pavyzdžiai.