norvegijos ir lietuvos socialini paslaug teikimo savivaldyb se ypatumai n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai PowerPoint Presentation
Download Presentation
Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 21

Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai - PowerPoint PPT Presentation


  • 130 Views
  • Uploaded on

Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai. Audronė Vareikytė,

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai' - ardara


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
norvegijos ir lietuvos socialini paslaug teikimo savivaldyb se ypatumai

Norvegijos ir Lietuvos socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse ypatumai

Audronė Vareikytė,

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja

Radviliškis, 2010 09 09

statistika
STATISTIKA

Gyventojai:

Norvegija – 4.858 199 žm.

Lietuva – 3.281 000 žm.

Nedarbo lygis:

Norvegija- 3,6 proc.

Lietuva – 18,3 proc.

Metinis piniginės socialinės paramos dydis asmeniui:

Norvegija - 5103 Eur

Lietuva – 1119 Eur

lietuvos ir norvegijos socialini paslaug modeli skirtumai
Lietuvos ir Norvegijos socialinių paslaugų modelių skirtumai
  • Lietuva ir Norvegija patyrė visiškai skirtingus istorinius valstybių raidos etapus, šalys skiriasi savo ekonominiu lygiu ir gerovės valstybės tipu.
  • Universalumas – Norvegijos socialinės gerovės modelio vertybė.
  • Lietuvoje socialinių garantijų sistema yra santykinai žema ir minimali, socialinių paslaugų sistema kuriama ir plėtojama.
atskir ali socialini paslaug sistemos skirtumai
Atskirų šalių socialinių paslaugų sistemos skirtumai

1. Teikiamų socialinių paslaugų apimtimi bei vaidmeniu visuomenėje.

2. Socialinių paslaugų struktūra bei paslaugų kokybe (standartais).

3. Decentralizavimo lygiu ir socialinių paslaugų sistemos valdymu.

4. Socialinių paslaugų sistemos teisine baze ir socialine kontrole.

5. Mišrios ekonomikos išsivystymu.

6. Paslaugų gavėjo dalyvavimo paslaugų teikimo procese laipsniu.

sen moni globa
Senų žmonių globa
  • Didžioji senų žmonių dalis gyvena privačiuos namuose ir butuose, kur jiems teikiama pagalba namuose. Trukmė - nuo kelių val. per mėn. iki keliolikos val. per parą.

Norvegijoje 2009 m. - 174.275 paslaugų namuose gavėjai.

Lietuvoje 2009 m. – 13 554 paslaugų namuose gavėjai.

  • Nedidelė senų žmonių dalis gyvena senų žmonių institucijose ( slaugos namuose ar paslaugų namuose ( old people’s homes, service housing, service flats).

2009 m. 41 052 vietos Norvegijoje ir 5.004 vietos Lietuvoje.

vaiko gerov s sritis
VAIKO GEROVĖS SRITIS
  • Vaiko gerovės srityje kvalifikuotų darbuotojų skaičius Norvegijoje per pastaruosius 10 metų išaugo 39 proc.

(nuo 2226 darbuotojų – 2000 m.

iki 3086darbuotojų – 2009 metais.

socialini paslaug strukt ra
Socialinių paslaugų struktūra
  • Norvegijoje vaiko gerovės srityje socialinių bendroje socialinių paslaugų struktūroje, stacionarios paslaugos vaikams užima tik nedidelę socialinių paslaugų dalį, o didžiąją dalį paslaugų rizikos vaikams ir jų šeimoms sudaro nestacionarios socialinės paslaugos.
stacionari ir nestacionari socialini paslaug rizikos eimoms ir j vaikams strukt ra

RESIDENTIAL CARE

FOSTER CARE

COMMUNITY SERVICES

Stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų rizikos šeimoms ir jų vaikams struktūra
v alstybini vaik globos nam situacija lietuvoje
Valstybinių vaikų globos namų situacija Lietuvoje
  • Skirtingas vaikų globos namų pavaldumas - skirtinga ir teikiamų paslaugų kokybė, kaina ir pan.
  • Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos (vaikas privalo augti šeimoje, o jei atskiriamas nuo jos, tai turi būti daroma vadovaujantis vaiko interesais ir siekiant vaiką grąžinti į šeimą).
  • Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategija ir jos įgyvendinimo 2007-2012 m. planas. (Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strateginis tikslas- atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, kiti tikslai – pertvarkyti vaikų globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus, mažinti globojamų vaikų skaičių vaikų globos namuose, optimizuoti vaikų globos namų įstaigų tinklą, gerinti vaikų, netekusių tėvų globos, integracijos į visuomenę sąlygas, užtikrinti kompleksinių paslaugų vaikui ir tėvams prieinamumą ir kt.).
slide14

Stebėjimas ir proceso rezultatų vertinimas

10

Logistinė veikla

9

Pasiruošimas ir personalo veiklos keitimas

8

Pasiruošimai ir vaikų judėjimas (perkėlimas)

7

Planavimas ir perskirstymas išteklių

6

5

Bendruomenines paslaugos

4

Situacijos analize savivaldybių ir šalies lygmenyse

3

2

Įšaugęs pratimas ir siekis šio tikslo

1

DE-INSTITUCIONALIZACIJOS ŽINGSNIAI

Vaikų globos situacijos analizė

Geras vadovavimas procesui

prevencin veikla siekiant kad vaikai nepatekt globos namus 1
Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus(1)
  • Sukurtas bendruomeninių paslaugų tinklas:Kokios socialinės, ugdymo, sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos vaikui jo poreikiams tenkinti, ar galima profesionalų pagalba šeimai namuose?
  • Vertinimas. Kiekvienos šeimos įvertinimas dėl tinkamumo tenkinti vaiko poreikius, tėvų gebėjimas, gyvenimo sąlygos auginti vaiką.
  • Socialinė pagalba šeimoms – finansinė, praktinė, emocinė.
prevencin veikla siekiant kad vaikai nepatekt globos namus 2
Prevencinė veikla siekiant, kad vaikai nepatektų į globos namus (2)
  • Reabilitacinių paslaugų prieinamumas šeimoms su didele rizika (vaiko išnaudojimas, fizinis , emocinis, seksualinis smurtas)
  • Aukštos kokybės laikinos vaikų globos modelio parengimas ir jo taikymas – modelis turėtų veikti kaip pvz. šeimoms praėjusioms reabilitaciją.
  • Įvaikinimo paslaugos ( po reabilitacijos ir kitų intervencijų )
  • Nemokamas profesionalus atstovavimas šeimoms, kurioms tai reikia.
kokiais b dais ir kaip pertvarkyti valstybinius globos namus lietuvoje
Kokiais būdais ir kaip pertvarkyti valstybinius globos namus Lietuvoje?
  • Išsiaiškinti, koks stacionarių (socialinių, ugdymo, reabilitacijos ir kt.) paslaugų vaikams poreikis šalyje, kiek tokių įstaigų turėtų likti, kokių specializacijų ar kitos paskirties šios turėtų būti.
  • Reglamentuoti valstybinių (perduotų savivaldybėms) vaikų globos namų tolesnės veiklos, reorganizavimo kryptis, numatyti etapus.
  • Keisti vaikų globos namų finansavimo tvarką įvedant būtinų paslaugų krepšelį ir suvienodinant vaikų globos finansavimą skirtingo pavaldumo vaikų globos namuose.
  • Ar nuo 2015 m. sustabdymas siuntimų išdavimo į dideles globos įstaigas būtų teisingas kelias???( Neįgaliųjų reikalų Tarybos nutarimas).
i vados 1
Išvados (1)

Tarp Lietuvos ir Norvegijos šalių socialinių paslaugų sistemų yra ir panašumų, ir skirtumų.

  • Abiejose šalyse akcentuojama didelė socialinių paslaugų svarba.

Lietuvos ir Norvegijos socialinių paslaugų sistemai keliami tokie patys tikslai:

  • Socialinių paslaugų decentralizavimas;
  • Principo „kuo ilgiau savo namuose“ įgyvendinimas;
  • Socialinių paslaugų ir slaugos paslaugų integravimas;
  • Didelis dėmesys paslaugų kokybei, paslaugų teikimo veiksmingumui, darbuotojų profesionalumui.
  • Savanoriškos pagalbos poreikis.
i vados 2
Išvados (2)
  • Norvegijos socialinių paslaugų sistema išsiskiria didesniu decentralizacijos lygmeniu, labiau išplėtotu socialinių paslaugų tinklu, po aukštesne socialinių paslaugų kokybe, socialinių paslaugų ir slaugos paslaugų integravimo laipsniu, ekonomikos išsivystymu ir kt.socialinės gerovės šaliai būdingais bruožais. .
socialini paslaug pl tojimo kryptys lietuvoje
Socialinių paslaugų plėtojimo kryptys Lietuvoje
  • Socialinių paslaugų sistemą plėtoti decentralizacijos kryptimi, atsakomybę už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą suteikiant savivaldybėms ir bendruomenėms;
  • Plėsti teikiamų nestacionarių socialinių paslaugų apimtis;
  • Praktikoje diegti integruotų socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį, kuris ypatingai svarbus teikiant pagalbą namuose seniems žmonėms ir neįgaliesiems;
  • Vertinti socialinių paslaugų veiksmingumą ir kokybę, taikant kokybės vertinimo normas bei kokybės standartus;
  • Griauti žinybinius barjerus ir asmenims bei šeimoms teikti integruotas kompleksines paslaugas;
  • Pertvarkant dideles stacionarias globos įstaigas, šį procesą vykdyti laipsniškai ir planingai, įvertinant Norvegijos patirtį.