1 / 13

Robertas Ramanauskas Žaneta Vaškevičienė

Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų didaktiniai aspektai Metodinės rekomendacijos mokant Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų pagal bendrąsias programas. Robertas Ramanauskas Žaneta Vaškevičienė.

archer
Download Presentation

Robertas Ramanauskas Žaneta Vaškevičienė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų didaktiniai aspektaiMetodinės rekomendacijos mokant Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų pagal bendrąsiasprogramas Robertas Ramanauskas Žaneta Vaškevičienė

  2. Žodis “istorija” reiškia pasakojimą, pvz., galima sakyti kad ir taip: “štai tokia mano gyvenimo istorija”. • Mes visą žmonijos raidą tradiciškai skirstome į dvi dalis: • Priešistorę, t.y. apie praeitį, kurią bandome atkurti pagal surastus artefaktus • Istoriją, tai yra aprašytąją praeitį.

  3. Mokytojas, eidamas į istorijos pamoką turi gerai žinoti, kokią žinią ir kokį gebėjimą po pamokos išsineš jo ugdytinis. Kitais žodžiais: Žodis “istorija” pamokoje įgija aiškų didaktinį krūvį ir virsta naratyvu – didaktiniu pasakojimu.

  4. Kalbant apie didaktinius Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų aspektus, būtina išskirti: • vaizdinius/sąvokas, padedančius suprasti reiškinio/proceso problematiką; • asmenybes, veikusias duotuoju istoriniu laikmečiu; • istorinę-geografinę erdvę, kurioje rutuliojosi įvykiai/reiškiniai/procesai. • vertybines nuostatas – istorines ir bendražmogiškąsias – kurias išsineš po pamokos mokinys ir kas išliks bei kaip kis per jo tolimesnį gyvenimą; • iš kokio pasiekimų lygio į kokį pereis mokinys, kaip ir koks gebėjimas ir per kokią veiklą bus vystomas.

  5. Problema: kaip į tuos didaktinius aspektus įsirašo dvikalbis mokymas? Sprendimai: sąvokų, istorinės geografinės erdvės, priežasties-pasekmės ryšių, vertybinių nuostatų lituanizacija, pvz., dvikalbio istorinio ir praktinio žodynėlio sudarymas.

  6. Kaip galima teisingai suformuluoti pamokos uždavinius, neatsakius mokytojui pačiam sau į klausimus: • ko mokysiu? • kiek žinių ir gebėjimų mokinys įgis pamokoje? • kokios mokinių veiklos metu tai įvyks?

  7. Praktinė veikla: • Dirbdami grupėse išskirkite: • svarbiausias 2-3 sąvokas ir sudaryti dvikalbį jų žodynėlį, kita gali būti suvesta tik į vaizdinių formavimą • išskirti esminius įvykius, reiškinius procesus, • atskleisti istorinių asmenybių, kurių veikla turėjo lemiamos reikšmės istorinei raidai, vaidmenį; • lokalizuoti geografinius-istorinius objektus, būtinus įvykiams, reiškiniams, procesams atskleisti ir nagrinėti; • bendrųjų ir istorinių pilietinių vertybių iškėlimas; • numatyti, kokiomis formomis ir metodais vyks ne tik istorijos, bet ir valstybinės kalbos mokymo ir mokymosi pasiekimų fiksavimas, vertinimas ir įsivertinimas.

  8. MOKYMOSI UŽDAVINIŲ PAMOKOJE FORMULAVIMAS UGDANT DVIKALBIU BŪDU Žaneta Vaškevičienė Istorijos mokytoja ekspertė

  9. Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui?Vilnius.,2008, p.19. Pamokos uždaviniai (artimieji tikslai) – tai ketinimai, nusakomi konkrečiais, pamatuojamais teiginiais, rodančiais, kokių mokinių mokymosi rezultatų laukiama artimiausiu metu. Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Vilnius.,2008, p.19.

  10. Mokymosi uždavinių pavyzdžiai: Perskaitę vadovėlio tekstą ir istorinius šaltinius, mokiniai įvardins 3-5 Gedimino nuopelnus Lietuvos valstybei. Perskaitę vadovėlį ir atlikę užduotis, remdamiesi žiniomis, nurodysime ATR silpnėjimo ir žlugimo vidines ir išorines priežastis, parodysime žemėlapyje jų sukeltus teritorinius pokyčius bei paaiškinsime šio žlugimo įtaką tolesnei Lietuvos valstybingumo raidai. Išnagrinėję vadovėlio tekstą ir istorijos šaltinius mokiniai parašys 3-5 viduramžių Lietuvos visuomenės pokyčius ir dirbdami grupėje sudėlios šiuos pokyčius svarbumo tvarka .

  11. Kaip mokymosi uždavinius galima pateikti dvikalbiu būdu? • Pilnai pasakyti valstybine kalba ir po to pakartoti gimtąja kalba • Kalbėti gimtąja kalba, bet vietovardžius, asmenvardžius, istorines sąvokas ištarti valstybine kalba

  12. MOKYMOSI UŽDAVINIŲ PAMOKOJE FORMULAVIMASAtmintinė mokytojui Pamokos (mokymosi) uždaviniai – tai ketinimai, nusakomi konkrečiais, pamatuojamais teiginiais, rodančiais, kokių mokinių mokymosi rezultatų laukiama artimiausiu metu. Uždaviniai turi būti konkretūs, aiškūs, glausti, konstruojami kaip rezultatas (vartokite žodžius, išreiškiančius veiksmus). Formuluojant mokymosi uždavinius, nurodyti mokymosi rezultatą, atlikimo sąlygą ir atlikimo lygį . Uždavinys turi būti suprantamas net pačiam silpniausiam mokiniui (ką mokinys turės padaryti pamokos pabaigoje, kaip jis galės įsivertinti?) Pamokos pabaigoje pasiektus rezultatus reikia palyginti su planuotais uždaviniais Mokymosi uždaviniai turi derėti su mokymo ir mokymosi veiklomis ir vertinimu.Svarbiausia, kaip pamokoje einama prie uždavinio įgyvendinimo.

  13. Informacijos šaltiniai Pagrindinio ugdymo Bendrosios programos.2009 Ko reikia šiuolaikiškam mokytojui? Vilnius.2008 Sue Cowley.Mokymo klinika. Tyto alba.2000 Arends R.I. (1998)Mokomės mokyti. Vilnius. Margi raštai E.Jansen.Tobulas mokymas(2001). Petty G.(2006).Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius.Tyto alba

More Related