NACIONALIN Ė S STU DIJŲ APRAŠŲ SĄRANGOS PROJEKTO TARPINĖ ATASKAITA (1)

1. NACIONALINĖS STUDIJŲ APRAŠŲ SĄRANGOS PROJEKTO TARPINĖ ATASKAITA (1)

2. PROJEKTO RENGĖJŲ GRUPĖ • Prof. dr. Pranas Žiliukas, Kauno technologijos universitetas (grupės vadovas) • Prof. dr. Vincentas Dienys, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras • Dr. Mindaugas Misiūnas, Kauno kolegija • Doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universitetas • Prof. habil. dr. Gintaras Švedas, Vilniaus universitetas • Prof. habil. dr. Vidmantas Tūtlys, Vytauto Didžiojo universitetas • Doc. dr. Vida Umbrasienė, Vilniaus dailės akademija • Prof. habil. dr. Rimantas Želvys, Vilniaus pedagoginis universitetas

3. PROJEKTO TIKSLAI • Nustatyti ir pagrįsti svarbiausius studijų aprašų tipus, sudarančius nacionalinę studijų aprašų sąrangą ir derančius su Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu; • Išsamiai apibūdinti pirmosios pakopos (universitetinių ir koleginių) studijų ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų skirtumus, taip pat nustatyti, ką turėtų žinoti ir gebėti bakalauro, profesinio bakalauro, magistrantūros studijas baigę asmenys; • Nustatyti studijų krypčių aprašų sandarą, jų rengimo principus ir sudaryti prielaidas studijų krypčių aprašų kūrimui; 4. Patikslinti laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų ir magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašus ir parengti studijų programų aprašų rengimo gaires.

4. LAUKIAMI PROJEKTO REZULTATAI Nacionalinės studijų aprašų sąrangos projektas, kurį sudaro šios dalys: • aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos projektas; • studijų krypčių aprašų sandaros projektas; • studijų programos aprašo sandaros projektas; • studijų programų rengimo, įteisinimo ir tobulinimo bendrųjų reikalavimų aprašo projektas.

6. “APRAŠŲ TIPAI”

7. Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos projektas (1) • Tarptautinė tendencija kurti nacionalinės kvalifikacijų sąrangos, o daugelyje šalių – ir nacionalinės aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos dokumentus siejama su būtinumu užtikrinti kvalifikacijų suderinamumą ir palyginamumą, užtikrinti studijų kokybę ir kvalifikacinių laipsnių pripažinimą. Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvėje tokius dokumentus rengti paskatino Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga arba Dublino aprašai (2004), Europos kvalifikacijų sąranga (2008) ir 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (2008/C111/01) , Bergeno komunikatas (2005), TUNING projektas. • Lietuvos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga papildo 2010 m. gegužės mėn. priimtą Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sandarą ir apima jos 5–8 lygmenis.

8. Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos projektas (2) Siūlomos Lietuvos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos 5–8 lygmenų struktūros dalys: • Žinios, jų supratimas ir taikymas; • Tyrimų atlikimo ir darbo su duomenimis gebėjimai; • Specialieji funkciniai gebėjimai; • Bendravimo ir bendradarbiavimo, žinių ir supratimo perteikimo kitiems gebėjimai (socialiniai gebėjimai); • Asmeninio ir profesinio tobulėjimo gebėjimai (asmeniniai gebėjimai).

9. Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos projektas (3) AMKS įgyvendinimo problemos: • Studijų rezultatais grįstos Lietuvos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos konceptualus suderinamumas su kompetencijomis grįsta Lietuvos kvalifikacijų sandara – nėra aukštųjų mokyklų, valstybės institucijų, profesinių asociacijų patirties. • Trumpųjų studijų pakopos “institucionalizavimas”, įvedant trumpąsias studijas kolegijose ir universitetuose. • Ar reikia sublygmenų pakopose? Pavyzdžiui, profesijos magistrantūra ir akademinė magistrantūra.

10. Studijų krypčių aprašų sandaros projektas(1) • Studijų krypties aprašai daugelyje šalių yra vienas svarbiausių aukštojo mokslo sistemos dokumentų. Jų paskirtis - „nustatyti bendrus reikalavimus, siekiant akademinių standartų...<...>, informuoti akademinę bendruomenę ir ypač programų rengėjus, kokie studijų turinio elementai yra svarbiausi, kokių įgūdžių turi įgyti studentai, kokie minimalūs ir „tipiniai“ reikalavimai keliami studentų pasiekimams, bei paskatinti diskusijas, kaip juos tobulinti“ (P.McGee, 2004). • Studijų krypties aprašai turi vertę tik tuomet, kai bet kurios studijų pakopos studijų programos aukštosiose mokyklose grindžiamos studijų rezultatais. Todėl studijų rezultatai yra esminė visų studijas reglamentuojančių dokumentų – Europos, nacionalinių ir sektorinių kvalifikacijų sąrangų, studijų krypčių aprašų, studijų programų ir studijų dalykų aprašų sudėtinė dalis.

11. Studijų krypčių aprašų sandaros projektas(2) Studijų krypties aprašą sudaro šios dalys: • Bendrosios nuostatos; • Krypties (krypčių grupės) samprata ir aprėptis; • Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai; • Mokymas, mokymasis ir vertinimas; • Studijų programų vykdymo reikalavimai; • Akademiniai-profesiniai standartai.

12. Studijų krypčių aprašų sandaros projektas(3) • Pagrindinės gairės studijų krypčių aprašuose pateikiamiems bendriesiems studijų rezultatams, paprastai išreikštiems per žinias ir jų supratimą, gebėjimus (dalį jų gali būti reikalaujama išsiugdyti iki įgūdžių) ir kompetencijas, yra studijų pakopų aprašai (arba aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga). • Specialieji studijų rezultatai kiekvienai studijų krypčiai ar jų grupei yra saviti, jie lemia konkrečios kvalifikacijos pobūdį ir jos lygmenį bei nustato būsimos profesinės veiklos charakteristikas, tolesnio mokymosi ir kvalifikacinio augimo galimybes. • Aktualu apsispręsti, kokių studijų krypčių ar jų grupių aprašai Lietuvoje bus rengiami. Studijų krypčių ir grupių, kurioms bus rengiami aprašai, sąrašas neturėtų būti pernelyg smulkus, kad aprašai nebūtų pernelyg konkretūs ir nestabdytų aukštųjų mokyklų iniciatyvos ir dialogo su darbdaviais ir profesinėmis asociacijomis.

13. Studijų krypčių aprašų sandaros projektas(4) • Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai gali būti pateikiami tiek viena grupe, tiek atskiromis grupėmis. Viena grupe juos pateikia EUR-ACE inžinerinių studijų standartas, Delfto ir Eindhoveno technologijos universitetų bei Tventės universiteto iniciatyva. Jungtinės Karalystės agentūra QAA, TUNING projektas juos rekomenduoja pateikti atskiromis grupėmis. • Lietuvos studijų krypčių aprašuose siūlytina, kol nėra sukaupta pakankamos patirties, bendruosius ir specialiuosius studijų rezultatus išskirti į atskiras grupes. • Visiškai nauja ir bene sudėtingiausia aprašų dalis pirmųjų aprašų rengėjams bus akademinių-profesinių standartų dalis. Čia teks mokytis iš patirtį turinčių šalių, visų pirma, Jungtinės Karalystės. • Studijų krypties aprašus pirmajai ir antrajai studijų pakopai rekomenduojama rengti vienu dokumentu.

14. Studijų krypčių aprašų sandaros projektas(5) • Krypčių aprašų rengimą, jų vertinimą ir, prireikus, tobulinimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta nuolatinė Krypčių aprašų rengimo valdymo grupė (toliau – Valdymo grupė). • Konkrečios studijų krypties aprašui rengti Valdymo grupė sudaro studijų krypties bendruomenei atstovaujančią specialistų darbo grupę. Parengtas konkrečios studijų krypties aprašo projektas pateikiamas visų aukštųjų mokyklų, vykdančių šios krypties studijų programas, vertinimui, taip pat skelbiamas viešam vertinimui, kuris turi trukti ne mažiau kaip tris mėnesius. Darbo grupė, įvertinusi gautas pastabas ir pasiūlymus, parengia galutinį konkrečios studijų krypties aprašo projektą, kuriame gali būti ir alternatyvios nuostatos, ir pateikia jį Valdymo grupei. • Galutinį konkrečios studijų krypties aprašo projektą vertina ir aprobuoja Valdymo grupė viešame projektą rengusios darbo grupės, aukštųjų mokyklų atstovų, Švietimo ir mokslo ministerijos, SKVC, taip pat kitų suinteresuotų ministerijų ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovų, darbdavių, verslo ar profesinių organizacijų atstovų posėdyje.

15. Studijų programos aprašo sandarosprojektas (1) • Programos aprašas yra glaustas numatomų teikiamos kvalifikacijos studijų rezultatų, kuriuos būtina pasiekti programos studijų metu, taip pat metodų ir priemonių, kurie leistų tuos rezultatus pasiekti ir parodyti (įrodyti), aprašas. • Programos aprašas sistemiškai jungia studijų rezultatus su programos sandara, studijų ir vertinimo metodais bei vertinimo kriterijais, atskleidžia programos elementų (modulių) studijų rezultatų sąryšį su visos programos studijų rezultatais, išsamiai apibūdina įgijamą kvalifikaciją. • Studijų programos aprašo sandara yra aukštųjų mokyklų susitarimo rezultatas, įtvirtintas valstybiniu lygmeniu. Kitos institucijos vertinimo, įregistravimo ar kitais tikslais neturi reikalauti ar nustatyti kitokios programos aprašo sandaros.

16. Studijų programos aprašo sandarosprojektas (2) STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠO SANDARA: I. BENDROSIOS NUOSTATOS II. STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠO SUDĖTINĖS DALYS III. STUDIJŲ PROGRAMOS APRAŠO RENGIMO REIKALAVIMAI IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Studijų programos aprašo sandarosprojektas (3) Aukštosios mokyklos rengiamame studijų programos apraše turi būti: • programą parengusios institucijos pavadinimas; • padalinio pavadinimas (jeigu programa vykdoma kitame teritoriniame-administraciniame vienete); • informacija apie programos akreditaciją; • suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija, nurodant atitikimą Lietuvos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangai, Lietuvos kvalifikacijų sandarai ir Europos kvalifikacijų sąrangai mokymuisi visą gyvenimą; • programos pavadinimas; • programos apimtis kreditais; • valstybinis kodas (suteikiamas registruojant programą); • priėmimo į programą kriterijai; • studijų programos tipas, pobūdis, paskirtis ir lygmuo; • bendrieji programos tikslai; • absolvento karjeros galimybės; • studijų rezultatai ir jų sąsaja su mokymo(-osi) ir pasiekimų vertinimo metodais; • studijų programos struktūra ir reikalavimai, dalykai ar moduliai ir numatomų jų studijų rezultatų sąsaja su programos studijų rezultatais; • studijų formos; • studijų kalba; • išskirtinės programos charakteristikos; • studijų pasiekimų vertinimo tvarka; • akademinė parama studentams; • studijų kokybę užtikrinanti sistema; • programos aprašo parengimo arba atnaujinimo data.

18. Studijų programų rengimo, įteisinimo ir tobulinimo bendrųjų reikalavimų aprašoprojektas (1) • Bendrųjų reikalavimų aprašas reglamentuoja studijų programų rengimo, tvirtinimo ir tobulinimo tvarką. Šis teisinis dokumentas nekartoja studijų programos aprašo, kurio turinį nusistato aukštoji mokykla, rengimo nuostatų ir nekonkretizuoja su studijų kryptimi siejamų reikalavimų, nereguliuoja vidinių studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų, o teisiškai apibrėžia tik privalomus studijų programos rengimo, tvirtinimo, stebėsenos ir tobulinimo reikalavimus. • Šiame dokumente atsiskleidžia aukštojo mokslo institucijų autonomijos ir valstybinio reguliavimo santykis. Turi būti laikomasi nuostatos, kad studijų programos kūrimas yra kūrybiškas ir novatoriškas procesas, todėl dokumentas turėtų nevaržyti akademinės bendruomenės kūrybiškumo ir skatinti nesustojantį/nuolatinį programų gerinimą ir diversifikaciją. • Aukštosios mokyklos, rengdamos, vykdydamos ir tobulindamos studijų programas, yra atsakingos už kokybės reikalavimus ir studijų krypties standartų laikymąsi. Aukštoji mokykla turi užtikrinti, kad jai deleguota teisė nustatyti, palaikyti ir užtikrinti teikiamą kvalifikaciją yra gerbiama, o teisė tvirtinti ir teikti akredituoti programas yra tinkamai apibrėžta ir įgyvendinama.

19. Studijų programų rengimo, įteisinimo ir tobulinimo bendrųjų reikalavimų aprašoprojektas (2) APRAŠO SANDARA: I. BENDROSIOS NUOSTATOS II. STUDIJŲ PROGRAMOS RENGIMAS III. STUDIJŲ PROGRAMOS TVIRTINIMAS IR REGISTRAVIMAS IV. STUDIJŲ PROGRAMOS TOBULINIMAS IR ATNAUJINIMAS V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Studijų rezultatai?Studijų siekiniai?... Sąvokos, dėl kurių reikia susitarti

21. Sąvokos diskusijai • Studijų modulis – iš kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į tam tikrus studijų rezultatus; mažiausia galima modulio apimtis – 8 kreditai (Pastaba: modulio samprata ir modulinių studijų programų struktūra dar diskutuojami). • Specializacija – studijų programos dalis, skirta gilesnėms studijų krypties šakos dalykų studijoms. • Integruota studijų programa – iš pagrindinės ir mažosios studijų programų sudaryta pirmosios pakopos studijų programa, kurią baigus suteikiamas dvigubas laipsnis. • Pagrindinė studijų programa (major) – integruotos studijų programos dalis, skirta studijų krypties, kurios kvalifikacinis laipsnis teikiamas, dalykų studijoms. • Mažoji studijų programa (minor) – integruotos studijų programos mažesnioji dalis, skirta kitos negu teikiamas kvalifikacinis laipsnis studijų krypties, dalykų studijoms. • Jungtinė studijų programa – ne mažiau kaip dviejų aukštųjų mokyklų, paprastai skirtingų šalių, vykdoma studijų programa, kurią baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis.

22. Studijų rezultatai • Learning outcomes describe what a learner is expected to know, understand and be able to do after successful completion of a process of learning (ECTS). • Outcome (angl.), Ergebnisse (vok.) – baigtis, pasekmė, rezultatas. • Outcome - the result or effect of an action or event (Oxford Advanced Learner's Dictionary, 2005, 7th edition, p. 1075). Studijų rezultatai (Žodynas) - teiginiai, kuriuose remiantis objektyviais visuomenės bei darbo pasaulio reikalavimais aprašoma ką studentas turi žinoti, suprasti ir gali daryti pasibaigus studijų procesui. Tuning projekte studijų rezultatai praktiškai tapatinami su kompetencijomis, išskyrus tai, kad studijų rezultatai yra tai, ką nustato dėstytojas, o kompetencijos – tai, ką įgyja studentas.

23. Europe LLL quality assured learning outcomes based on quality Bologna national sectoral / disciplinary institutional learning outcomes based on quantity programme quality assured module

24. Ištrauka iš Europos kvalifikacijų sąrangos (EQF) modelio

25. Ištrauka iš Vokietijos kvalifikacijų sąrangos (DQR)

26. Dublino aprašai

27. AČIŪ UŽ DĖMESĮ