1 / 46

PAMINKAMINKLAI, ATSPINDINTYS GARLIAVOS KRAŠTO KULTŪRĄ IR ISTORIJĄ

PAMINKAMINKLAI, ATSPINDINTYS GARLIAVOS KRAŠTO KULTŪRĄ IR ISTORIJĄ. „Kultūros, istorijos paveldas, dvasinis palikimas - tai vertybės, kurios priverčia pajusti, kad kiekvienas iš mūsų esame tos istorijos dalyvis .“ A.Petruševičienė.

aileen
Download Presentation

PAMINKAMINKLAI, ATSPINDINTYS GARLIAVOS KRAŠTO KULTŪRĄ IR ISTORIJĄ

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. PAMINKAMINKLAI, ATSPINDINTYS GARLIAVOS KRAŠTO KULTŪRĄ IR ISTORIJĄ „Kultūros, istorijos paveldas, dvasinis palikimas - tai vertybės, kurios priverčia pajusti, kad kiekvienas iš mūsų esame tos istorijos dalyvis.“ A.Petruševičienė

  2. Kadaise Garliavos miestelio vietovėje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavęs dvarininkas Juzefas Godlevskis (Godliauskas, Juozas Garliauskas) ir įklimpęs su arkliais – tai buvusi miškinga ir pelkėta vietovė. Jis baisiai persigando, ėmė melsti Dievo, kad jį išgelbėtų ir pažadėjo, kad jei liksiąs gyvas, pastatysiąs bažnyčią šioje vietoje. Pažadą jis ištesėjęs, ir pastatęs savo vardo bažnyčią – Godlevo - apie kurią ir ėmė kurtis miestelis Garliava (vietiniai gyventojai pavadinimą sulietuvino). • Nuotr.: Garliava XIX a.pr. • Šaltinis : http://www.miestai.net LEGENDA APIE GARLIAVĄ

  3. O ISTORIJA TOKIA.... Garliavos miestelio pradžia siejama su Jonučių kaimu. Dar 1797 m. Jonučiuose buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir įsteigta parapija, greta kurios buvo kapinės. Ši bažnytėlė neramumų metais sudegė, o po trečio Žečpospolitos padalijimo Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkų kongresinės karalystės Seimo atstovas (Jonučiai su apylinkėmis buvo atskirti nuo Kauno valdos – Sūduva priklausė Prūsijai, Kaunas savo ruožtu liko Rusijai) Juozapas Godlevskis užnemunėje supirko daug žemių, apylinkės dvarų ir palivarkų (Fredos, Naugardiškių dvarus) iki pat dabartinės Garliavos miestelio pabaigos (apie 2000 valakų - 40 000 ha).

  4. JUOZAS GODLEVSKIS –GARLIAVOS ĮKŪRĖJAS Norėdamas įamžinti savo vardą, J. Godlevskis 1809 metais, 3 km. nuo Jonučių į pietų pusę iškirto mišką, pastatė mūrinę bažnyčiąir savo garbei vietovę pavadino Godlewo – šie metai laikomi Garliavos įkūrimo data.

  5. JUOZAS GODLEVSKIS –GARLIAVOS ĮKŪRĖJAS Gimė : 1773 m. kovo 6 d. Griniškių kaime, prie Šėtos, kitais duomenimis gimė Ryškėnuose. Mirė : 1867 m. sausio 12 d. Fredoje. Apie jį rašė : „Parapijiečiai grafą labai gerbę ir net pamaldų nepradėdavę kol jis neatvažiuodavęs“ B.Kviklys „Po Garliavos apylinkes ir dabar dar klaidžioja praeities siaubas – padavimas, kad naktimis ant juodo žirgo jodinėja niaurus ponas su ilgu bizūnu....“ K.Boruta „ J. Godlevskis mėgo klausytis muzikos ir tam tikslui laikė orkestrą...buvo labai prisirišęs prie savo šuns, kuris, kaip ir šeimininkas, mielai klausydavosi orkestro...Šuniui nugaišus, ponas įsakė parke išmūryti rūsį ir ten jį palaidoti...“ A.Mitkuvienė

  6. JUOZAS GODLEVSKIS –GARLIAVOS ĮKŪRĖJAS J.Godlevskis ir jo šeima palaidoti Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios navoje. Nuotraukoje : kapavietėje rasta atminimo lenta, su iškalta data “Juozas Garliauskas 1773.XII.6 – 1867.I.12.” žalvarinių karstų likučiai. Nuotr.: iš V. Švirino asmeninės kolekcijos

  7. JUOZAS GODLEVSKIS –GARLIAVOS ĮKŪRĖJAS Pirmojo Pasaulinio karo metais (1915), griūvant bažnyčios bokštams, karstai buvo sulaužyti ir po griuvėsiais išbuvo iki 1988 m. Palaikai buvo atkasti, nava išvalyta. 1989 m. birželio 3 d. palaikai perkelti į naują karstą ir perlaidoti. Nuotraukoje : atminimo lenta J.Garliauskui Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Nuotr.: iš V. Švirino asmeninės kolekcijos

  8. GARLIAVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA : ISTORIJA Pastatyta 1809 m. Tai klasikinio stiliaus statinys. 1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas. 1837-1860 m. buvo pristatytos dvi mūrinės koplyčios, kuriose įrengti dar du altoriai. 1875 m. fundatoriaus našlės Marijos Godliauskienės lėšomis, fasado šonuose pristatyti du mūriniai keturių tarpsnių bokštai. Šiauriniame bokšte pakabinti keturi varpai, pietiniame - palaidotas fundatorius. 1898-1903 m. prie šiaurinės zakristijos įrengta trečioji koplyčia.

  9. GARLIAVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915), vykstant mūšiams prie Garliavos, rusai prieš atiduodami miestelį vokiečiams, bandė sunaikinti bažnyčią, tačiau susprogdino tik bažnyčios bokštus, apgadino sienas, sudegino visus klebonijos pastatus. Nuotr.: iš Garliavos krašto muziejaus archyvo.

  10. GARLIAVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA 1916 m. Nuotr.: iš Garliavos krašto muziejaus archyvo.

  11. GARLIAVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA 1923 m. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota. Nuotr.: iš kraštotyros darbo „ Garliavos miesto plėtros analizė“ / E.Galvanauskaitė, 2002.

  12. GARLIAVOS ŠV. TREJYBĖS BAŽNYČIA 1935 m. 1934 m. patvirtintas architekto St. Kudoko parengtas bažnyčios bokštų ir pagrindinio fasado atstatymo projektas, kuris darbo eigoje buvo pakeistas. 1935 m., prižiūrint inžinieriui E. Frikui, atstatyti bokštai ir dalis fasado. “Bažnyčia dvibokštė, tarp bokštų frontonas su barokinėmis voliunomis. Nors atrasime ir sumoderninto klasicizmo bruožų“ A. Semaška

  13. GARLIAVOS ŠV. TREJYBĖS BAŽNYČIA 2011m. Paskutinį kartą Garliavos bažnyčia remontuota XX a. 9-10 dešimtmetyje. Dešiniajame bokšte įrengtas fundatoriaus J. Godlevskio mauzoliejus. Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su 2 zakristijomis. Planas graikiško kryžiaus formos su asimetriškais priestatais tarp kryžmos ir tiesia apside užbaigtos presbiterijos. Pagrindiniame fasade vyrauja sumodernintos neobarokinės formos. Aukštos mūrinės šventoriaus tvoros kampuose yra koplyčios. Nuotr.: Garliavos Švč.Trejybės bažnyčia,2009 m. Šaltinis : http://www.miestai.net.

  14. EVANGELIKŲ - LIUTERONŲ BAŽNYČIA : KIRCHĖ Grafas J. Godlevskis, paėmęs iš Vokietijos paskolą prūsų bažnyčiai statyti, apie 1918 m. liuteronams pastatė medinę bažnyčią. Atvykus komisijai, grafas sunerimo, todėl laikinai katalikus nukreipė į liuteronų medinę, o vokiečiams parodė mūrinę katalikų. Komisiją pavyko apgauti. Vėliau, apie 1860 - 1870 m. J. Godlevskis visgi pastatė mūrinę kirchę. Po karo nelikus vokiečių tautybės gyventojų, ir nebesugebant mokėti mokesčių Kirchė buvo uždaryta. Nuotr. : Envangelikų liuteronų bažnyčia Šaltinis : http://www.miestai.net.

  15. EVANGELIKŲ - LIUTERONŲ BAŽNYČIA : KIRCHĖ Pirmojo pasaulinio karo metais(1915) bažnyčia labai nukentėjo. Buvo sunaikinta: bokštas, stogas, langai ir durys. 937 m. inžinierius A. Gruodis parengė bažnyčios bokšto atstatymo projektą. Pagrindinio fasado ašyje smaile užbaigtas keturkampis bokštas, kurio aukštis apie 25 m. Po Antro pasaulinio karo (1945) bažnyčia buvo išdraskyta, išgrobstyta. Sovietmečiu šios bažnyčios laukė liūdnas likimas – ji buvo paversta sūdytų kailių sandėliu. Nuotr.: Evangelikų – liuteronų bažnyčia Šaltinis : http://www.miestai.net.

  16. „Kiekvienas paminklas turi savo istoriją ir ateina savais keliais“ A.Šuliauskas

  17. PAMINKLAI KARO AUKOMS ATMINTI Per Pirmąjį pasaulinį karą (1915), Garliavos gyvenvietė labai nukentėjo. “Rusų armija ruošėsi ginti Kauną nuo vokiečių ir statė gynybinius įrengimus Garliavos apylinkėse, degino kaimus, kirto pakelės miškus, naikino sodus, iškeldino gyventojus. Tuo metu apylinkėse buvo sudeginta 900, liko sveiki 70 - 80 ūkių.”. A.Smailys Nuotr. : Garliava, 1915 m. Šaltinis : http://farm6.staticflickr.com

  18. PIRMOJO PASAULINIO KARO AUKOMS ATMINTI Kariams, žuvusiems 1914-1918 m., Naugardiškės –Teleičiai. Atstatytas : 1995 m. Fotogr. : dail. O.Karavajevo

  19. ŽUVUSIEMS VOKIEČIŲ KARO BELAISVIAMS Vokiečiai 2004 metų liepos 17 d. Linksmakalnyje, pastatė paminklinį akmenį su įrašu: „Vokiečių karo aukoms, kurių kapų nebuvo įmanoma surasti, atminimui". Tekstas vokiečių ir lietuvių kalbomis. Nuotr. iš kraštotyros darbo : Linksmakalnis / parengė A.Žvirblienė, 2005.

  20. NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAI – LIETUVOS ISTORIJOS LIUDININKAI 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, 1918–1920 m. nemažai garliaviečių savanoriais įstojo į Lietuvos kariuomenę. Iki šių dienų vietiniai gyventojai netoli Garliavos esantį Narsiečių kaimą vadina Savanoriųkaimu. Faksimilė : Išsaugotas 1945 metų eilėraštis “Priesaika”. Šaltinis : http://www.aidas.lt/lt/istorija/art

  21. JONUČIŲ IR NARSIEČIŲ KAIMAMS ATMINTI Pastatytas : 1995 m. spalio 16 d. Prie paminklo tremtinys M.Babonas Jonučių kaime. Autorius : A.Drūlia. Fotogr. : dail. O. Karavajevas Prie paminklo buvęs tremtinys Mindaugas Babonas

  22. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS 10 -MEČIUI Karkazų kaime, Garliavos apylinkėje. Pastatytas : 1928 m. Atstatytas : 1988 m. Nuotr. šaltinis : Iš užmaršties sugrįžę / V.Poškaitienė, A.Vaičius .- Kaunas, 1992.

  23. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS PASKELBIMO 71- OSIOMS METINĖMS Garliavoje, Vytauto gatvėje 1989 m. pasodintas ąžuolas. Ąžuolo sodinuką užaugino dailininkas V. Švirinas. Prie ąžuolo pastatytas paminklinis akmuo, skelbiantis ąžuolo pasodinimo tikslą. Autorius : A. Drūlia Fotogr. : dail. O.Karavajevas

  24. NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ SAVANORIAMS PAGERBTI Kryžius Juragių kaime, pastatytas 1918m. Skirtas Nepriklausomybės kovų savanoriams - J. Andriušiui, L.Vilkaičiui, V. Benešiūnui ir St. Andriušiui- atminti. Garliaviečio Pijaus Petraičio iniciatyva 1988 m. kryžius buvo atstatytas. Nuotr. šaltinis : Kryžių kryželių takais / J.Semaškaitė .- XXI amžius, 2004.

  25. KARIAMS IR SAVANORIAMS, ŽUVUSIEMS 1918-1923 m. KOVOSE UŽ NEPRIKLAUSOMYBĘ Paminklas Garliavoje, ant kurio parašyta : “Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia”. V.Kudirka. Pastatytas : 1996 m. Autoriai : V. Andriuškevičius, V.Urbelis. Fotogr. : dail. O. Karavajevas

  26. TREMTINIAMS Okupacijų metais Garliava ir jos gyventojai labai nukentėjo nuo okupacinės valdžios teroro ir genocido. 1941 m. birželio 14 d. ir 1948 - 1949 m. dalis Garliavos gyventojųbuvo ištremti į Sibirą. Pirmieji tremtiniai (1941 06 14) buvo Mitkų, Keturakių, Jalinskų, Jakštų, Kulikauskų ir kt. šeimos.

  27. TAUTOS GEDULO PAMINKLAS Aukuras Jonučių kapinėse, skirtas Laisvės kovotojams už Nepriklausomybę. Paminklo plokštėje įrašyta: „Surinktiems iš šulinių, šlaitų ir griovių, parvežtiems iš tolimų kraštų ir visiems nežinomiems kovotojams už Lietuvos laisvę“. Pastatytas : 1988 - 1990 m. Lietuvos tremtinių sąjungos ,Garliavos skyriaus iniciatyva. Monumento steigimo pradininkai : A.Drūlia, V. Švirinas, P. Petraitis Fotogr.: dail. O. Karavajevas

  28. PARTIZANAMS Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvi rezistencinė kova. Čia veikė Tauro apygardos, Geležinio Vilko, vėliau Birutės rinktinės. Žymesni partizanų susirėmimai vyko 1945 - 1946 m. prie Jurginiškių, Juodgirio ir kt. kaimų. Žuvusių partizanų kūnai buvo vežami į Garliavos "stribyno" (buvęs valsčiaus pastatas) kiemą atpažinimui ir patyčioms. Nuotr. : žygos „Tauro apygardos partizanų takais“. Šaltinis : http://tautosjaunimas.lt

  29. PARTIZANŲ VADUI JUOZUI LUKŠAI -DAUMANTUI Stogastulpis Garliavos J.Lukšos gimnazijos kiemelyje, kuriame įrašyta : „Tebus pašlovintas nenusilenkiantis prieš mirtį“. Pastatytas :1994 m. gegužės 2 d. Autorius : skulptorius A. Teresius Fotogr. .: dail. O.Karavajevas

  30. GARLIAVOS PRADŽIOS MOKYKLOS VEDĖJUI – ADOMUI MITKUI Garliavos vidurinės mokyklos kiemelyje atidengtas paminklinis akmuo , skirtas tremtyje sušaudytam Garliavos pradžios mokyklos vedėjui Adomui Mitkui ir visiems Kauno rajono mokytojams – tremties aukoms. Autorius : skulpt. K. Lanauskas Pastatytas : 2010 m. Šaltinis : 2010-ieji Kauno rajonui – svarių darbų, prasmingų sprendimų ir reikšmingų jubiliejų metai, 2010.

  31. ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS IŠ „TAURO „ APYGARDOS Partizanams iš "Tauro" apygardos, žuvusiems 1948 m. rugpjūčio 10 d. paminėti, Jonučių kaime prie buvusios Dagilio sodybos ant kalnelio pastatytas medinis ornamentuotas kryžius. ( žuvo ir jų vadas J.Aleščikas -Rymantas). Greta kryžiaus - paminklinis akmuo su iškaltomis žuvusiųjų pavardėmis ir įrašu : "Jūs žuvot kovodami, gindami garbę tėvų". Kryžiaus autoriai : P. Petraitis ir V. Švirinas Fotogr. : dail. O.Karavajevo

  32. LIETUVIŲ TAUTOS KANČIAI ATMINTI Koplytstulpis Garliavoje, kuriame yra įrašas : „Palaiminti persekiojamo dėl teisybės. Jų yra dangaus karalystė“. Šioje vietoje okupacijos laikais, prie buvusios NKVD būstinės, buvo išniekinti žuvusių partizanų kūnai. Koplytstulpis pastatytas Lietuvos tremtinių sąjungos, Garliavos skyriaus narių iniciatyva,1989 m. spalio 29 d. Autorius : tautodailininkas A. Teresius Nuotr. šaltinis : Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės .- Kaunas, 1999.

  33. KRYŽIUS ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS Partizanams A.Užui (slapyv. Gintaras) ir K.Juzumui ( slapyv. Lokys), žuvusiems 1951 m. sausio 14 d. Kryžius pastatytas Aukštakalnio sodyboje, Ilgakiemio kaime. Nuotr. šaltinis : Kryžių kryželių takais / J.Semaškaitė .- XXI amžius, 2004.

  34. HOLOKAUSTO PAMINKLAI 1941 08 28 vokiečių okupacinės valdžios įsakymu, Rinkūnų kaime buvo sušaudyti apie 250 Garliavos žydai. Garliavos miestelio žydai nukentėjo ir 1944 m. vasarą, kai rusai stūmė iš Lietuvos vokiečius. Mūšio metu buvo sudeginta žydų sinagoga. Nuotr. : Lietuvių policininkas su svastika ant rankovės veda žydų grupę.Lietuva, Vilnius, 1941 m. liepos 1 d. Šaltinis : http://davidderrick.wordpress.com

  35. ŽYDAMS, SUŠAUDYTIEMS RINKŪNŲ KAIME 1941 m. rugpjūčio 28 d. Rinkūnų kaime buvo sušaudyti 247 Garliavos žydai. Nuotr. šaltinis : Garliava 1809-2009 / R.Pauliukaitienė .- Kaunas, 2009.

  36. ŽYDŲ GENOCIDO AUKŲ KAPAI GARLIAVOJE Garliavoje 1941 m. rugpjūčio 28-rugsėjo 2 d. buvo palaidoti 247 žydų tautybės žmonės. Fotogr. : dail. O.Karavajevas

  37. SENOSIOS ŽYDŲ KAPINĖS RINKŪNŲ KAIME Nuotr. šaltinis : Garliava 1809-2009 / R.Pauliukaitienė .- Kaunas, 2009

  38. ATGIMIMO PAMINKLAI „Atgimsta, kas be reikalo sugriauta....“ V.Lukša Nuotr. šaltinis : Sausio 13-oji (Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka)

  39. SAUSIO 13-OSIOS IR KOVO 11-OSIOS ĮVYKIAMS ATMINTI Koplytstulpis Garliavos vidurinės mokyklos kiemelyje. Iškalti žodžiai : “Atgimusios Lietuvos vaikai, saugokite savo tautos Nepriklausomybę. 1990-1991.” Pastatytas : 1991 m. rugsėjo 1 d. Autorius : skulpt. S.Straigis Nuotr. šaltinis : Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės .- Kaunas, 1999.

  40. GEDULO IR VILTIES DIENAI Koplytstulpis, pastatytas 1990 m. birželio 14-ąją - Gedulo ir Vilties dieną, Ilgakiemio kaime. Įrašas “Marija, padėk kiekvienam suklupusiam. 1999 m.”. Nuotr. šaltinis : Iš užmaršties sugrįžę / V.Poškaitienė, A.Vaičius .- Kaunas, 1992.

  41. SAUSIO 13-OSIOS DEŠIMTMEČIUI Rūpintojėlis prie Juragių radijo ir TV centro . Ant skulptūros postamento užrašyti poeto J.Marcinkevičiaus žodžiai : "Už tėvynės stebuklą reikia savimi užmokėti". Pastatytas : 2001 m. Sausio 13 d. Autorius : skulptorius V. Krušna Nuotr. šaltinis : Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant

  42. DAILININKUI V.VIZGIRDAI Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kiemelyje, Garliavoje. Pastatytas : 2007 m. Autorius : dail. K. Lanauskas Fotogr. : dail. O.Karavajevas

  43. GARLIAVOS MIESTO 200 m. SUKAKTIES PROGA Garliavos 200 m. sukakties proga, pastatytas jubiliejinis paminklas, kuriame išdrožta daug simbolių, atitinkančių miestelio dvasią. Pastatytas : 2009 m. gegužės 30 d. Autorius : tautodailininkas A.Teresius Nuotr. šaltinis : Miesto šventė / NTŽ inf. - Iliustr. - Sukaktis // Naujos tėviškės žinios. - 2009, birž. 2.

  44. VISĄ ŠĮ DIDIULĮ PALIKIMO TURTĄ TURIME IŠSAUGOTI ATEINANČIOMS KARTOMS „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, kurioj nuo amžių tėvai gyveno...“ Maironis

  45. LITERATŪROS SĄRAŠAS www.krsvbiblioteka.lt Garliava 1809-2009 / R.Pauliukaitienė .- Kaunas, 2009 Garliava 1809-2009 / V.Vasiliauskienė, St. Ugenskas .- Garliava .- 2009 Iš užmaršties sugrįžę / V.Poškaitienė, A.Vaičius .- Kaunas, 1992. Kauno rajono gamta ir kultūros vertybės .- Kaunas, 1999 Kauno rajonas : [ informacinis leidinys] .- Kaunas, 2001 Lietuvos sakralinės dailės katalogas / T. 1 : Vilkaviškio vyskupija.Kn.4 : Aleksoto dekanatas : mokslinių straipsnių rinkinys / Kultūros ir meno institutas, Kultūros paveldo centras ; [sudarytoja ir atsokomoji redaktorė Gražina Marija Martinaitienė]. - 2000 (Vilnius : Petro ofsetas). - 513,[1] p. : iliustr. Paminklai laisvės kovotojams : [lankstinukas] .- Kaunas, 1996. 2010-ieji Kauno rajonui – svarių darbų, prasmingų sprendimų ir reikšmingų jubiliejų metai, 2010 : [informacinis leidinys]. Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant. Straipsniai iš spaudos : Gimtasis kraštas , Naujos tėviškės žinios, XXI amžius.

  46. AČIŪ UŽ DĖMESĮ ! Parengė: Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė V. TAMAŠAUSKIENĖ 2012 m.

More Related