EB teisės viršenybė. EB teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Netiesioginis veikimas

1. EB teisės viršenybė. EB teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Netiesioginis veikimas Dr. Loreta Šaltinytė

2. Paskaitos struktūra: • Viršenybės principas • EB teisės tiesioginio taikymo ir tiesioginio veikimo sąvokos • Direktyvų tiesioginis veikimas • Direktyvų netiesioginis veikimas

3. Viršenybės principas: Tarptautinis teisinis kontekstas • Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykio problema • VK dėl tarptautinių sutarčių teisės (1969 m.) • negalima remtis nacionaline teisės norma siekiant pateisinti tarptautinio teisinio įsipareigojimo nesilaikymą • sutarčių reikia laikytis

4. EB ir nacionalinės teisės santykis: • EB S 10 str. : Kad užtikrintų šios Sutarties ir Bendrijos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių. Jos padeda atlikti Bendrijos uždavinius. Jos nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti šios Sutarties tikslų. • Byla 77/69, Komisija v. Belgiją(ar galima remtis valdžių padalijimo principu, siekiant pateisinti įsipareigojimo pagal EB sutartį nesilaikymą?)

5. Byla 26/62, Van Gend en Loos • Faktinės aplinkybės: • Beneliukso valstybių susitarimu pakeičiama kai kurioms prekėms taikomų išorinių tarifų klasifikacija • Įmonė Van Gend en Loos už emulsijos įvežimą turi mokėti nebe 3 proc, o 8 proc. mokestį. • EB 25 (ex 12 str.) VN įpareigojo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nebekelti senų ir neįvedinėti naujų muito mokesčių ir jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų • Klausimas – kokia sutartis turi būti taikoma kilus kolizijai tarp EB sutarties ir vėliau valstybių narių sudarytos sutarties? (šiuo atveju – trišalės Beneliukso valstybių sutarties).

6. Byla 6/64, Costa v. E.N.E.L. • Ieškinio pagrindas: prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl to, koks teisės aktas turi būti taikomas kilus kolizijai tarp nacionalinio įstatymo ir EB antrinio teisės akto. • Faktinės aplinkybės: • ieškinys prieš p.Costa dėl neapmokėtos sąskaitos už elektrą. • Costa: ENEL nacionalizavimas prieštaravo EB teisei, todėl jis neturi pareigos mokėti už elektrą. • Argumentas: pagal lex posterior derogat priori principą nacionalinis teismas vis tiek turi taikyti vėlesnį įstatymą nei EB teisės aktas, t.y. Italijos teisės aktą.

7. Byla 6/64, Costa v. E.N.E.L. • Teismo sprendimas: • Skirtingai nei kitos tarptautinės sutartys, EB sutartis sukūrė savarankišką teisės sistemą, kuri įsigaliojusi tapo valstybių narių nacionalinės teisės sudėtine dalimi, ir jų teismai privalo šią teisę taikyti. • Valstybės narės, neribotam laikotarpiui įsteigdamos Bendriją, ir jos institucijoms suteikusios galias veikti, tam tikrose srityse apribojo savo suverenias teises, ir tokiu būdu sukūrė teisės sistemą, privalomą tiek joms pačioms, tiek ir jų piliečiams.

8. Byla 11/70 Internationale Handelsgesellschaft mbH • Ginčas dėl užstato likimo, kr pgl ES reglamentą turėjo būti konfiskuotas, jei prekės nebūtų eksportuotos per eksporto leidime nustatytus terminus. • tokia sankcija pažeidžia Vokietijos Konstitucijoje įtvirtintas ekonominės laisvės ir proporcingumo principus. • t.y. bylos teisinė problema – kaip spręsti kolizijos tarp EB antrinio teisės akto ir VN Konstitucijos problemą? • ETT: EB teisės akto teisėtumas negali būti vertinimas dėl jo atitikimo nacionalinėms teisės normoms ar sąvokoms, nes tai turėtų neigiamą poveikį EB teisės vieningam aiškinimui ir efektyvumui. Šie teisės aktai gali būti vertinami tik remiantis EB teise.

9. Byla 106/77, Simmenthal I • Faktai: įmonė importavo jautieną iš FR į IT. Kreipėsi dėl prekių patikrinimo mokesčio susigrąžinimo, nes šis prieštaravo EB teisei. • Teisinė problema: kadangi įstatymas buvo priimtas prieš EB teisės aktą, neva nebuvo galima tiesiog netaikyti to teisės akto, prieš tai buvo būtina sulaukti jį panaikinančio IT KT nutarimo. • ETT: “Pagal EB teisės viršenybės principą, EB teisės normos daro automatiškai netaikomas bet kokias jai prieštaraujančias nacionalinės teisės normas, be to, neleidžia teisėtai priimti naujų nacionalinių teisės normų ta apimtimi, kuria jos prieštarautų Bendrijos teisės normoms. • Iš to seka, kad kiekvienas nacionalinis teismas savo jurisdikcijos ribose privalo taikyti EB teisę visa jos apimtimi ir užtikrinti teises, kurias EB teisė suteikia asmenims, bei tokiu pat būdu turi atidėti [angl. set aside] bet kokią nacionalinės teisės normą, kuri prieštarauja EB teisei, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo priimta anksčiau ar vėliau už EB teisės aktą.”

10. Kurios institucijos turi užtikrinti viršenybės principo taikymą? • Byla 106/77, Simmenthal I – nacionaliniai teismai • Byla C-118/00, Larsy – ne tik teismai, bet ir atitinkamos administracinės institucijos. • Byla C-198/01, CIF - jei nacionalinis teisės aktas netaikomas, tai nereiškia, kad turėtų nukentėti tie, kurie veikė pasitikėdami, kad jis yra teisėtas.

11. Viršenybė II ir III ramsčiuose • Kol kas neaišku, ETT praktikos nėra, išsk. C-105/03 Pupinosprendimą, kr ETT patvirtino, kad III ramstyje priimtam sprendimui taip pat taikoma netiesioginio veikimo doktrina. (plačiau apie ją vėliau). • įtakingi autoriai (K.Lenaerts, T. Corthaut) mano, kad doktrina taikytina ir šiais atvejais. • !!! N.b. teisės aktas neprivalo veikti/būti taikomas tiesiogiai, kad galėtų turėti viršenybę prieš nacionalinį teisės aktą.

12. EB teisės viršenybė nacionalinės teisės požiūriu: bendri bruožai • Iš principo visos VN pripažįsta EB teisės viršenybę, bet skiriasi to pripažinimo apimtis. • Teisinis tokio pripažinimo pagrindas – dažniausiai nacionalinė teisė, ne EB sutartis ar jos aiškinimas dėl viršenybės. • Dažniausiai nepripažįstama, kad EB teisė turi viršenybę ir prieš VN konstituciją ar joje įtvirtinamas žmogaus teises. • Nesutariama, kas turi kompetenciją spręsti dėl to, ar EB priimtas teisės aktas yra priimtas jos kompetencijos ribose. Nacionaliniai teismai laiko tai savo kompetencija, nepaisant EB 220 str., nors visada atsižvelgia į ETT nuomonę. • Dvi grupės: besąlyginė EB teisės viršenybė – Airija, Austrija, Begija, UK, Liuksemburgas, NL • Sąlyginė viršenybė: Danija, Vokietija, Italija, Ispanija.

13. Prancūzija • Pagrindinė problema buvo ne dėl to, ar pripažinti viršenybę EB teisei, bet kas gali pripažinti, kad nacionalinis teisės aktas prieštarauja jai. Iš pradžių vyravo požiūris, kad tik KT. vėliau buvo priimta, kad ir eiliniai teismai. • Teisinis viršenybės pagrindas – Konstitucijos 55 arba 88-1 str. • Nepripažįsta EB teisės viršenybės prieš K • Dėl kompetencijos – aiškių bylų nebuvo, bet manoma, kad nacionaliniai teismai laiko tai savo kompetencija.

14. Vokietija • 1974 Solange I: jei kiltų kolizija tarp EB teisės ir žmogaus teisės, kr užtikrina Vokietijos Konstitucija, pastaroji turi viršenybę tol, kol kompetentingos EB institucijos nepanaikins prieštaravimo. • 1986 Solange II: atsižvelgė į ETT praktikos dėl pagrindinių teisių apsaugos raidą, tai, kad visos VN dalyvauja EŽTK, ES deklaracijas dėl žmogaus teisių apsaugos, ir pareiškė: • Tol, kol EB bendrąja prasme užtikrina efektyvią žmogaus teisių apsaugą, KT nesinaudos savo jurisdikcija tikrinti, ar antriniai teisės aktai nepažeidžia žmogaus teisių, įtvirtintų GER K. • Brunner v. The EU Treaty – išdėstė savo poziciją, kad ir toliau neatsisakys jurisdikcijos tikrinti, ar EB teisės aktai neprieštarauja Vokietijos K įtvirtintoms ŽT, bet taip pat ir teisės tikrinti, ar ES institucijos veiktų neviršydamos savo kompetencijos • Viršenybės pagrindas – GER K 25 str.

15. Jungtinė Karalystė • Parlamento suvereniteto doktrina – P negali įsipareigoti dėl to, kaip jis elgsis ateity. • EB S inkorporuota 1972 m. EB aktu.

16. C-213/89, Factortame • Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo • ETT: “EB teisės efektyvumas būtų neužtikrinamas pilnai, jei nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą dėl EB teisės taikymo, dėl nacionalinės teisės normos negalėtų skirti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti efektyvų EB teisės normos taikymą. Tai reiškia, kad teismas, kuris šiaip galėtų skirti laikinąsias apsaugos priemones, jei nebūtų tai draudžiančios nacionalinės teisės normos, turi pareigą tos normos netaikyti”

17. Lietuvos Respublika • Konstitucinis aktas dėl narystės ES (2004): • LR dalijasi ar patiki ES valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis. • 2. Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

18. KT 2006 kovo 14 nutarimas: • K net ik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nac ta nustato tokį teisinį reguliavimą, kr konkuruoja su nustatytuoju TS, turi būti taikoma TS, bet ir – ES teisės atžvilgiu – yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti ES teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai ES teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kr grindžiama ES, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose, išskyrus pačią konstituciją.

19. Plačiau skaitykit: • Kūris, E. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos teisės iššūkiai. Justitia. 2004, 6(54): 33-38. • Jarukaitis, I. Europos Sąjungos teisės inkorporavimo ir taikymo Lietuvos Respublikoje konstituciniai pagrindai. Justitia. 2006, 4(62): 42-54

20. Lisabonos S pakeitimai • S del K Europai buvo numačiusi įtraukti straipsnį, kad K ir teisė, kurią priima institucijos realizuodamos joms suteiktą komptenciją, turi viršenybę prieš VN nacionalinę teisę (n.b. ir čia būtų galima įžvelgti neaiškumų) • Lisabonos S – deklaracija, kad pripažįstama ETT praktika dėl viršenybės principo: • “remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika Sutartys ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjunga remdamasi Sutartimis, turi viršenybę prieš valstybių narių teisės aktus šioje teisminėje praktikoje nustatytomis sąlygomis.”