FAMILISTIKA

1. FAMILISTIKA Kun.Doc.p.Dr.Kęstutis Ralys

2. Familistika- šeimos mokslas, integruojantis įvairių teorinių ir praktinio pažinimo krypčių ( socialinių, humanitarinių, biomedicinos, teologijos) bei šakų ( filosofijos, sociologijos, etikos, psichologijos, demografijos, pedagogikos, medicinos, genetikos) pasiekimus. • Šeima gana sudėtingas mokslinio pažinimo objektas analizuojama tarpusavyje derinant istorinį ir teorinį požiūrius ,spekuliatyvinio mąstymo ir empirinio tyrimo įžvalgas. • Tai pirmoji ir svarbiausioji visuomenėje socialinėje socialinė sankloda, gyvenimo bendruomenėje ir valstybėje pagrindas, atsiradęs kaip ilgo žmonijos vystymosi, sukauptos unikalios patirties rezultatus.

3. Modulio tikslai: • 1.Mokyti problemiškai ir interdiscipliniškai nagrinėti šeimos gyvenimą; • 2.Ugdyti realybėje egzistuojančios šeimos analizės ir vertinimo gebėjimus; • 3.Plėsti šeimos interpretavimo moksliškumą; • 4.Turinti studijuojančio sąvokinį mąstymą; • 5.Lavinti šeimos empirinio tyrimo mokėjimus ir įgūdžius.

4. Ugdomi gebėjimai ir kompetencijos: • Mokėti pasinaudoti įvairiais šatiniais (enciklopedijomis, žodynais, monografijomis, vadovėliais, moksliniais žurnalais bei straipsniais); • 2.Atlikti mokslinių darbų, skirtų šeimai, lyginamąją analizę; • 3.Parengti šeimos empirinio tyrimo instrumentą; • 4.Atlikti šeimos empirinio tyrimo duomenų analizę ir susumavimą; • 5.Padaryti pranešimą šeimos tematika dėstytojo nurodytu ar paties pasirinktu klausimu.

6. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka • Modulis baigiamas egzaminu, kurį sudaro suminis pažymys (100 proc.): • Jį sudaro: kokybiškas ir savalaikis seminarų užduočių atlikimas ir jų pristatymas – 40 proc.; • Aktyvumas ir dalyvavimas paskaitose – iki 10 proc.; • Testo rezultatas – 50 proc.

7. Modulio išplestinė programa: • 1. Šeima besikeičiančioje visuomenėje. Šeima kaip tautos ir visuomenės pirmoji ir svarbiausioji socialinė santalka. Šeimos permainų indikatoriai. Tradicinės ir modernios šeimos interpretacijos. Šeima demografijos veidrodyje. Šeimos dabartinė situacija: krizė ar naujas raidos etapas? Socialinių deformacijų pavojai ir šeimos atstatymo strategijos.

8. 2.Šeima – filosofijos ir mokslo objektas. • Filosofijos ir įvairių mokslo krypčių bei šakų interesas pažinti ir tirti šeimas. • Šeimos sampratų ir apibrėžimų lyginamoji analizė: kritinės įžvalgos. • Šeimos nepakeičiamumo visuomenės gyvenime filosofinė interpretacija. • Familistikos pasiekimų vertinimai siekiant juos surifikuoti šeimų deramybė ir esamybė, šeimos „alternatyvų“ problema.

9. 3.Vyras ir moteris santuokoje ir šeimoje: giminystės ir skirtumų paradigma? • Lyčių metafizika ir jos pasiekimai. Vyras ir moteris kaip dviejų pasaulio pusių atstovai.“Pusinė“ ir „pilna“ asmenybė filosofinėse interpretacijose. • Vyro ir moters skirtumų interpretacija filosofijoje, psichologijoje, sociologijoje. • Gimstamumo statistika metafizikos kontekste. Vyro ir moters dermė santuokoje. Šeima kaip vyro ir moters santalka: skirtumų pabrėžimas ar eliminavimas?

10. 4. Meilė kaip santuokos sudarymo pagrindinis motyvas ir svarbiausioji šeimos vertybė. • Meilės profiliai: nuo antikos iki šiandienos. Santuoka – giminingų ar skirtingų profilių dermė? Atrakcijos susižavėjimo, įsimylėjimo, sekso ir meilės skirtumai.Ištikimybė kaip santuokos ir versmės šeimoje dėsnis. Meilė  ir šeimoje atliekami vaidmenys. Vaikai – meilės kūdikiai; vaikai – sekso aukos. Lytinis potraukis  ir meilė: vienybės prieštaringumas. • Meilė kaip realizuota santuokoje ir šeimoje vertybė.

11. 5. Gyvenimo šeimoje etapų mokslinė interpretacija. • Ikisantuokinis draugystės ir meilės etapas. Santuoka – vaikų gimdymo, auginimo, priežiūros ir auklėjimo etapas. Kai šeimą vienas po kito palieka vaikai. Vaidmenų kismas ir jo priklausomybė nuo šeimyninio gyvenimo etapų.

12. 6.Namuose likę vieni tėvai arba ištuštėjusio lizdo sindromas. • Ką iš tėvų šeimos  vaikai atsineša į savo šeimą? • Šeimos etapų analizės reikšmingumas socialinio pedagogo darbe.

13. 7.Šeimos vertybinė orientacija ir disponuojamos vertybės. • Šeimos subjektai kaip vertybes atsirenkantys individai. Vertybė kaip individo elgesio determinantė: Kodėl žmogui reikia visų vertybių ( J.Girnons). Iš kur atsiranda asmens selektyvus santykis su vertybėmis. Vertybinis ugdymas ir jo kontekstai ( sociologijos, edukologijos, socialinio darbo ). Socialinis pedagogas – šeimos vertybinės orientacijos koreguotojas.

14. 8.Katalikų Bažnyčios dotrinalinismokymas apie santuoką santuoką. • Santuokinių nesėkmių įveikimas per krikšionišką meilę, santarvę. • Dievo veikimas per santuokos sakramentą, jo palaimą šeimai.

15. 9. Profesionalų ir benruomenės praktika, įpareigojant vaikusir jaunimą atsakingai šeimai.

16. 10. Šeimos auklėjimo galia ir jos ugdymas. Auklėjimas šeimoje kaip jos galios raiška. Auklėjimo potencija ir jos kokybė. Dermė šeimoje su platesne socialine aplinka kaip auklėjamosios potencijos išvystymas. • Tėvai – pašauktieji savo vaikų auklėtojai. Pašauktųjų ugdymo veikėjų ( S.Šalkauskis) auklėjamoji galia. • Hodegetika apie tėvų auklėjamąjį autoritetą. Socialinis pedagogas – šeimos atliekamų auklėjamųjų funkcijų skatintojas ir koreguotojas.

17. 11. Atvejo teorijos ir praktikos taikymas socialinio pedagogo darbe su šeima. • Atvejis kaip socialinė – pedagoginė problema. Socialinio pedagogo darbas kaip intervencija siekiant įveikti problema, atvejį ir pagerinti šeimos narių sąveiką. Atvejo įvertinimas. Konsultavimo planavimas, tiesioginiai konsultavimo veiksmai, netiesioginiai veiksmai,intervencijos sėkmingumo ( priešybė – nesėkmingumas) vertinimas ir naujo konsultavimo etapo ( kitos naujos strategijos) planavimas.

18. Rekomenduojama literatūra: • K.Ralys. Rengimo šeimai pagrindai.2009 • G.Navaitis .Psichologinė parama šeimai. 1996 • L. Rupšienė : Šeimotyros įvadas, Klaipėda2001 • Miškinio K. Šeima žmogaus gyvenime – K.:Aušra, 2003 • Bajorūno Z. Šeimos edukologija – V.:Jošara, 1997 • Juodaitytė.A.Vaikystės fenomenas: socialinis – edukacinis aspektas. – ŠU leidykla, 2003

19. Reikalavimai rašto darbams

20. RAŠTO DARBAS • mokslinėje literatūroje egzistuojančių koncepcijų ar požiūrių tam tikra problema (tema) panaudojimas, siekiant įrodyti ir pagrįsti pasirinktą poziciją.

21. Tikslas • ugdyti sugebėjimą tinkamai dirbti su moksline literatūra ir atlikti teorinį tyrimą, • ugdyti loginį mąstymą. • įvaldyti mokslinį stilių, • išmokti apipavidalinti mokslinį tekstą, • gebėti teisingai cituoti, sudaryti bibliografines nuorodas ir jų sąrašą.

22. struktūra: • titulinis lapas; • įvadas (teiginiai); • pagrindinė tiriamoji dalis (pagrindimai, įrodymai, kontrargumentai); • apibendrinimas (išvados); • literatūros sąrašas.

23. Įvade • pagrindžiamas temos aktualumas, • suformuluojamas darbo tikslas, • pateikiamas pagrindiniai teiginiai.

24. Įvadas - darbo "vizitinė" kortelė • supažindinama su pasirinkta tema; • kalbama apie temos aktualumą; • apibrėžiamas darbo tikslas ir uždaviniai; • aprašoma, kokie svarbiausi darbai skirti šiai temai, • pasakoma, kokiu aspektu ir kiek išsamiai iki šiol ši tema buvo aptarta mokslinėje literatūroje

25. Pagrindinėje tiriamojoje dalyje • aptariamos mokslinėje literatūroje egzistuojančios koncepcijos/požiūriai, įrodantys, pagrindžiantys arba paneigiantys pasirinktų teiginių idėją, • pateikiamos nuorodos į nagrinėjamus šaltinius.

26. Kiekvienas teiginys • pagrindžiamas savais žodžiais • įrodomas, remiantis mokslininkų teigimu • pateikiamas teiginio kontrargumentas • apibendrinamas

27. Pagrindinėje dalyje • turi būti argumentuota faktų klasifikacija, • pateikti preciziški statistiniai duomenys, • įvairi studento surinkta medžiaga

28. Pagrindinėje dalyje • svarbiausius teiginius lydi argumentai, faktai, pasakojimas, lyginimas, pavyzdžiai, citatos; • mintys išsakomos mokslinės kalbos stiliumi; • savo mintys aiškiai atskiriamos nuo cituojamų autorių • galimos gausesnės nuorodos į kitų autorių darbus, labiausiai susijusius su tiriama problema.

29. Apibendrinime • suformuluojamos bendros išvados - atsakymai į darbo pradžioje iškeltus uždavinius; • pateikiamos rekomendacijos. • išvados turi atitikti darbo pavadinimą, tikslą, uždavinius bei gautus rezultatus.

30. Literatūros sąrašas • Kiekvienas tekste nurodomas šaltinis turi būti pateikiamas literatūros sąraše. • Negalima nurodyti darbų, nepaminėtų tekste. • Literatūros sąrašas sudaromas autorių pavardžių abėcėlės tvarka.

31. Literatūros sąrašas • pirma nurodyti lietuvių kalba naudotą literatūrą, toliau - anglų, vokiečių, prancūzų bei kitomis; • rusų kalba parašyta literatūra abėcėlės tvarka dedama po lotyniškosios • Internetines nuorodos gale

32. vertinimo kriterijai • gebėjimas dirbti su moksline literatūra; •  mąstymo logiškumas; • gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją ir teisingai ją panaudoti pagrindžiant teiginį, tinkamai cituoti; • rašto kalbos kultūros lygis; • mokėjimas apiforminti tekstą, sudaryti literatūros sąrašą.

33. Vertinimo kriterijai • Orientacinė apimtis atspausdintas 8-12 puslapių apimties darbas atitinkantys mokslinės argumentuotos rašto darbo struktūrinius reikalavimus. Jame panaudoti ne mažiau kaip 6 skirtingi literatūros šaltiniai. Rašto kalba korektiška, tekstas apiformintas teisingai.

34. Bendrieji teksto reikalavimai • Spausdinama 12 punktų Times New Roman šriftu. • Didžiosios darbo dalys rašomos didžiosiomis raidėmis, 14 punktų šriftu. • Darbas spausdinamas 1,5 intervalo eilėtarpiu.

35. Bendrieji teksto reikalavimai • Darbai spausdinami kompiuteriu vienoje A4 formato balto lapo pusėje. • Paraštės - viršuje ir apačioje turi būti po 2 cm, iš kairės – apie 3,5 cm, o iš dešinės –2 cm. • puslapiai žymimi arabiškais skaitmenimis, apatiniame dešiniajame lapo kampe;