Auk tojo mokslo sistemos poky iai
Sponsored Links
This presentation is the property of its rightful owner.
1 / 20

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai PowerPoint PPT Presentation


  • 106 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai. Doc. Dr. Tatjana Bulajeva. Aukštųjų mokyklų autonomijos įteisinimas. LR aukštosios mokyklos įgijo autonomiją, apimančią: Akademinę veiklą Administracinę veiklą Ūkio ir finansų tvarkymo veiklą Autonomija grindžiama : Savivaldos principu Akademine laisve

Download Presentation

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

Doc. Dr. Tatjana Bulajeva


Aukštųjų mokyklų autonomijos įteisinimas

LR aukštosios mokyklos įgijo autonomiją, apimančią:

  • Akademinę veiklą

  • Administracinę veiklą

  • Ūkio ir finansų tvarkymo veiklą

    Autonomija grindžiama:

  • Savivaldos principu

  • Akademine laisve

  • LR Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu, aukštųjų mokyklų statutais


VU statutas (1990)

VU veikia valstybės vykdomosios valdžios reguliavimo ir koordinavimo srityje

Savarankiškai sprendžia statutu numatytus vidaus gyvenimo klausimus:

  • Valdymo

  • Studijų

  • Mokslinės ir meninės veiklos organizavimo

  • Finansų tvarkymo ir kt.


Akademinės savivaldos įtvirtinimas

Visuotiniu slaptu balsavimu mokslo laipsnius turintys fakultetų darbuotojai renka:

  • Fakultetų tarybos narius ->dekanus, katedrų vedėjus, padalinių vadovus

  • Savo atstovus Senate ->rektorių, Senato pirmininką, tvirtina prorektorius, fakulteto dekanus, padalinių vadovus


Institutų ir akademijų universitetizavimas

  • Iki reformos VU-vienintelis universitetas

  • 1989 m. atkurtas VDU

  • 1990 m. –KTU, VTU (VGTU, 1996), Vilniaus dailės akademija, Policijos akademija- (Teisės akademija, 1997; VTU, 2000; dabar Mykolo Romerio universitetas

  • 1991 – KU, 1997 – ŠU, 1998 – KMU, Gen. J. Žemaičio karo akademija, 1999-LKKA

  • Nevalstybinės universitetinės (Tarpt.aukštoji vadybos mokykla, kunigų seminarijos


Binarinės aukštojo mokslo sistemos atsiradimas

  • Universitetai ir akademijos teikia universitetinį išsilavinimą (B, Mg, Dr.), siūlo akademinių ir profesinių studijų programas. Dirba mokslininkai, vykdomi fundamentalieji ir taikomieji tyrimai

  • Kolegijos – neuniversitetinį aukštajį, vienos pakopos studijų programas, orientuotas į praktinio, technologinio pobūdžio profesijas. Dalyvauja mokslo ir technologijų plėtroje. Dirba dėstytojai, turintys praktinę patirtį


Aukštojo mokslo įstaigų skaičiaus didėjimas

  • Iki reformos -12 aukštųjų mokyklų

  • Dabar -50 (keturis kartus daugiau)

  • 2006 m. -31 valstybinė aukštoji mokykla (15 universitetinio tipo ir 16 kolegijų) ir 19 nevalstybinių (7 universitetinio tipo ir 12 kolegijų)


Studijų pakopų atsiradimas universitetiniame ugdyme

  • Iki reformos – vyravo vientisųjų studijų programos

  • Dabar įteisinta tripakopė studijų sistema.

  • Sėkmingai baigus I, II, III pakopos studijas suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai: bakalauro, magistro ir daktaro mokslo laipsnis

  • Kvalifikaciniai laipsniai nusako išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos lygį, suteikia galimybę studijuoti aukštesnėje pakopoje arba imtis profesinės veiklos


Aukštojo mokslo komercializavimas ir mokamų studijų plėtra

  • 1995/96 pagrindinėse studijose savo lėšomis studijavo 7,6 proc.

  • 1998/99 – pagrindinėse studijose- 21, magistrantūroje -16 proc.

  • 2002/03 – pagrindinėse -39 proc., magistrinėse studijose -44 proc. studentų, kolegijose savo lėšomis studijavo 45 proc. studentų


Studentų skaičiaus augimas

  • 1980 m. -70 tūkst. Studentų

  • 1990 m. -67,3 tūkst.

  • 1994 m.- 51,5 tūkst.

  • 1997 m. – 67 tūkst.

  • 2002/03 – 119,6 tūkst.

  • 2002 m. tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 46 studentai


Studijų tipų ir formų įvairovės plėtra

Galimybė rinktis

  • nuosekliąsias (įgyjami kvalifikacinis laipsnis ir/arba profesinė kvalifikacija)

  • nenuosekliąsias studijas (studijuojami atskiri dalykai/moduliai, tobulinama kvalifikacija, išduodamas akademinis pažymėjimas


Studijų internacionalizavimas

  • Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas (projektinė, tiriamoji veikla)

  • Studentų, dėstytojų, administratorių mainai

  • 2001/02 -1260 studentų buvo išvykę į užsienio aukštąsias mokyklas pagal ES Socrates, Erazmus programas

  • ECTS

  • Diplomo priedėlis


Universitetinės didaktikos pokyčiai (1)

  • Dęl universitetizacijos pagausėjo universalių ir integruotų kursų:

  • I pakopoje dėstomas bendrųjų humanitarinių ir socialinių disciplinų blokas

  • II pakopoje –didesnės apimties (min.3 kreditų) integruoti kursai


Universitetinės didaktikos pokyčiai (2)

  • Padidėjo studijų formų ir turinio pasirinkimo galimybės

  • Dažniau studentai renkasi vakarines ir neakivaizdines studijas

  • Plėtojamas nuotolinis ir modulinis mokymas

  • Galimybė rinktis alternatyvius, laisvai pasirenkamus kursus

  • Todėl dėstytojams sunkiau planuoti darbo krūvį


Universitetinės didaktikos pokyčiai (3)

  • Vis daugiau dėmesio skiriama studentų savarankiškam darbui

  • Pagausėjus studentų- mažiau laiko paskaitoms, seminarams, individualiam darbui su studentais, daugiau laiko savarankiško darbo užduotims formuluoti ir vertinti

  • Paskaitų metu dėstytojams tenka dirbti vis su didesnėmis auditorijomis,

  • Todėl reikia taikyti kt. Mokymo metodus

  • Padidėjo studentų reiklumas dėstytojams, studentų atstovybės gina jų teises

  • Didėjantis studijų proceso formalizavimas (kurso programos, literatūros sąrašo pateikimas atsiskaitymo eiga, vertinimo kriterijai ir kt.)


Universitetinės didaktikos pokyčiai (4)

  • Vis didesnę studentų dalį sudaro suaugusiųjų auditorija

  • Išaugo andragoginės didaktikos vaidmuo

  • Poreikis žinoti suaugusiųjų mokymosi ypatumus

  • Studijų procesui didesnę įtaką daro IKT plėtra

  • Sunkiau išlaikyti studijų kokybės lygį, nes daugiau įstoja ne pačių gabiausių studentų


Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (1)

  • Visai arba beveik nepasikeitė mokymosi aplinka

  • Mažai pasikeitė dėstytojų kontingentas

  • Aukštasis mokslas prarado dalį turėto statuso ir aukšto įvaizdžio visuomenėje

  • Iš elitinio tapo masiniu

  • Elitinis -5 proc. visos amžiaus kohortos, masinis- 20-30 proc.(2000), universalus- kai šis skaičius viršija 30 proc. ribą


Elitinio aukštojo mokslo bruožai (Gudaitytė, 1998)

  • Jis ugdė elitą ir jam buvo skirtas

  • Savo ištakose akcentavo laisvuosius menus ir rengė tik kai kurių išskirtinių profesijų atstovus: teisininkus, dvasininkus, medikus

  • Buvo orientuotas į tradiciškai studijuojantį jaunuolį, siekianti aukštojo mokslo diplomo

  • Jis pripažino vienintelę unitarinę universitetų sistemą

  • Savo pagrindine funkcija laikė kurti fundamentalias mokslo žinias

  • Dėl aukštojo mokslo uždarumo mokslo kokybė nebuvo diskutuojama


Masinio aukštojo mokslo bruožai

  • Jo akiratyje-visa visuomenė

  • Siekia patenkinti rinkos poreikius ir parengti įvairių profesijų žmonių

  • Siekia aprėpti kuo įvairesnius visuomenės sluoksnius ir tenkinti nuolatinio mokymosi poreikius

  • Pasižymi sistemų ir institucijų įvairove

  • Atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas- kurti, platinti, taikyti mokslo žinias ir plėtoti švietėjišką veiklą

  • Jam būdingas aukštojo mokslo kokybės nustatymo poreikis


Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (2)

  • Akademinė karjera mažiau patraukli, neprestižinė, menkai apmokama

  • Dėl didėjančios studijų formų įvairovės ir internacionalizacijos – dėstytojų kvalifikacijos problemos (informacinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas)

  • Atsirado būtinumas diegti išorines ir vidines studijų kokybės laidavimo sistemas

  • Dėl lėšų stygiaus universitetai turi užsidirbti pinigų, tapti paslaugas teikiančiomis organizacijomis

  • Dėl akademinės autonomijos ir institucinės savivaldos modelio sunku įgyvendinti aukštojo mokslo pokyčius nacionaliniu lygmeniu


  • Login