Auk tojo mokslo sistemos poky iai
This presentation is the property of its rightful owner.
Sponsored Links
1 / 20

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai PowerPoint PPT Presentation


  • 89 Views
  • Uploaded on
  • Presentation posted in: General

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai. Doc. Dr. Tatjana Bulajeva. Aukštųjų mokyklų autonomijos įteisinimas. LR aukštosios mokyklos įgijo autonomiją, apimančią: Akademinę veiklą Administracinę veiklą Ūkio ir finansų tvarkymo veiklą Autonomija grindžiama : Savivaldos principu Akademine laisve

Download Presentation

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Auk tojo mokslo sistemos poky iai

Aukštojo mokslo sistemos pokyčiai

Doc. Dr. Tatjana Bulajeva


Auk t j mokykl autonomijos teisinimas

Aukštųjų mokyklų autonomijos įteisinimas

LR aukštosios mokyklos įgijo autonomiją, apimančią:

  • Akademinę veiklą

  • Administracinę veiklą

  • Ūkio ir finansų tvarkymo veiklą

    Autonomija grindžiama:

  • Savivaldos principu

  • Akademine laisve

  • LR Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu, aukštųjų mokyklų statutais


Vu statutas 1990

VU statutas (1990)

VU veikia valstybės vykdomosios valdžios reguliavimo ir koordinavimo srityje

Savarankiškai sprendžia statutu numatytus vidaus gyvenimo klausimus:

  • Valdymo

  • Studijų

  • Mokslinės ir meninės veiklos organizavimo

  • Finansų tvarkymo ir kt.


Akademin s savivaldos tvirtinimas

Akademinės savivaldos įtvirtinimas

Visuotiniu slaptu balsavimu mokslo laipsnius turintys fakultetų darbuotojai renka:

  • Fakultetų tarybos narius ->dekanus, katedrų vedėjus, padalinių vadovus

  • Savo atstovus Senate ->rektorių, Senato pirmininką, tvirtina prorektorius, fakulteto dekanus, padalinių vadovus


Institut ir akademij universitetizavimas

Institutų ir akademijų universitetizavimas

  • Iki reformos VU-vienintelis universitetas

  • 1989 m. atkurtas VDU

  • 1990 m. –KTU, VTU (VGTU, 1996), Vilniaus dailės akademija, Policijos akademija- (Teisės akademija, 1997; VTU, 2000; dabar Mykolo Romerio universitetas

  • 1991 – KU, 1997 – ŠU, 1998 – KMU, Gen. J. Žemaičio karo akademija, 1999-LKKA

  • Nevalstybinės universitetinės (Tarpt.aukštoji vadybos mokykla, kunigų seminarijos


Binarin s auk tojo mokslo sistemos atsiradimas

Binarinės aukštojo mokslo sistemos atsiradimas

  • Universitetai ir akademijos teikia universitetinį išsilavinimą (B, Mg, Dr.), siūlo akademinių ir profesinių studijų programas. Dirba mokslininkai, vykdomi fundamentalieji ir taikomieji tyrimai

  • Kolegijos – neuniversitetinį aukštajį, vienos pakopos studijų programas, orientuotas į praktinio, technologinio pobūdžio profesijas. Dalyvauja mokslo ir technologijų plėtroje. Dirba dėstytojai, turintys praktinę patirtį


Auk tojo mokslo staig skai iaus did jimas

Aukštojo mokslo įstaigų skaičiaus didėjimas

  • Iki reformos -12 aukštųjų mokyklų

  • Dabar -50 (keturis kartus daugiau)

  • 2006 m. -31 valstybinė aukštoji mokykla (15 universitetinio tipo ir 16 kolegijų) ir 19 nevalstybinių (7 universitetinio tipo ir 12 kolegijų)


Studij pakop atsiradimas universitetiniame ugdyme

Studijų pakopų atsiradimas universitetiniame ugdyme

  • Iki reformos – vyravo vientisųjų studijų programos

  • Dabar įteisinta tripakopė studijų sistema.

  • Sėkmingai baigus I, II, III pakopos studijas suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai: bakalauro, magistro ir daktaro mokslo laipsnis

  • Kvalifikaciniai laipsniai nusako išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos lygį, suteikia galimybę studijuoti aukštesnėje pakopoje arba imtis profesinės veiklos


Auk tojo mokslo komercializavimas ir mokam studij pl tra

Aukštojo mokslo komercializavimas ir mokamų studijų plėtra

  • 1995/96 pagrindinėse studijose savo lėšomis studijavo 7,6 proc.

  • 1998/99 – pagrindinėse studijose- 21, magistrantūroje -16 proc.

  • 2002/03 – pagrindinėse -39 proc., magistrinėse studijose -44 proc. studentų, kolegijose savo lėšomis studijavo 45 proc. studentų


Student skai iaus augimas

Studentų skaičiaus augimas

  • 1980 m. -70 tūkst. Studentų

  • 1990 m. -67,3 tūkst.

  • 1994 m.- 51,5 tūkst.

  • 1997 m. – 67 tūkst.

  • 2002/03 – 119,6 tūkst.

  • 2002 m. tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 46 studentai


Studij tip ir form vairov s pl tra

Studijų tipų ir formų įvairovės plėtra

Galimybė rinktis

  • nuosekliąsias (įgyjami kvalifikacinis laipsnis ir/arba profesinė kvalifikacija)

  • nenuosekliąsias studijas (studijuojami atskiri dalykai/moduliai, tobulinama kvalifikacija, išduodamas akademinis pažymėjimas


Studij internacionalizavimas

Studijų internacionalizavimas

  • Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas (projektinė, tiriamoji veikla)

  • Studentų, dėstytojų, administratorių mainai

  • 2001/02 -1260 studentų buvo išvykę į užsienio aukštąsias mokyklas pagal ES Socrates, Erazmus programas

  • ECTS

  • Diplomo priedėlis


Universitetin s didaktikos poky iai 1

Universitetinės didaktikos pokyčiai (1)

  • Dęl universitetizacijos pagausėjo universalių ir integruotų kursų:

  • I pakopoje dėstomas bendrųjų humanitarinių ir socialinių disciplinų blokas

  • II pakopoje –didesnės apimties (min.3 kreditų) integruoti kursai


Universitetin s didaktikos poky iai 2

Universitetinės didaktikos pokyčiai (2)

  • Padidėjo studijų formų ir turinio pasirinkimo galimybės

  • Dažniau studentai renkasi vakarines ir neakivaizdines studijas

  • Plėtojamas nuotolinis ir modulinis mokymas

  • Galimybė rinktis alternatyvius, laisvai pasirenkamus kursus

  • Todėl dėstytojams sunkiau planuoti darbo krūvį


Universitetin s didaktikos poky iai 3

Universitetinės didaktikos pokyčiai (3)

  • Vis daugiau dėmesio skiriama studentų savarankiškam darbui

  • Pagausėjus studentų- mažiau laiko paskaitoms, seminarams, individualiam darbui su studentais, daugiau laiko savarankiško darbo užduotims formuluoti ir vertinti

  • Paskaitų metu dėstytojams tenka dirbti vis su didesnėmis auditorijomis,

  • Todėl reikia taikyti kt. Mokymo metodus

  • Padidėjo studentų reiklumas dėstytojams, studentų atstovybės gina jų teises

  • Didėjantis studijų proceso formalizavimas (kurso programos, literatūros sąrašo pateikimas atsiskaitymo eiga, vertinimo kriterijai ir kt.)


Universitetin s didaktikos poky iai 4

Universitetinės didaktikos pokyčiai (4)

  • Vis didesnę studentų dalį sudaro suaugusiųjų auditorija

  • Išaugo andragoginės didaktikos vaidmuo

  • Poreikis žinoti suaugusiųjų mokymosi ypatumus

  • Studijų procesui didesnę įtaką daro IKT plėtra

  • Sunkiau išlaikyti studijų kokybės lygį, nes daugiau įstoja ne pačių gabiausių studentų


Neigiami auk tojo mokslo pl tros padariniai 1

Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (1)

  • Visai arba beveik nepasikeitė mokymosi aplinka

  • Mažai pasikeitė dėstytojų kontingentas

  • Aukštasis mokslas prarado dalį turėto statuso ir aukšto įvaizdžio visuomenėje

  • Iš elitinio tapo masiniu

  • Elitinis -5 proc. visos amžiaus kohortos, masinis- 20-30 proc.(2000), universalus- kai šis skaičius viršija 30 proc. ribą


Elitinio auk tojo mokslo bruo ai gudaityt 1998

Elitinio aukštojo mokslo bruožai (Gudaitytė, 1998)

  • Jis ugdė elitą ir jam buvo skirtas

  • Savo ištakose akcentavo laisvuosius menus ir rengė tik kai kurių išskirtinių profesijų atstovus: teisininkus, dvasininkus, medikus

  • Buvo orientuotas į tradiciškai studijuojantį jaunuolį, siekianti aukštojo mokslo diplomo

  • Jis pripažino vienintelę unitarinę universitetų sistemą

  • Savo pagrindine funkcija laikė kurti fundamentalias mokslo žinias

  • Dėl aukštojo mokslo uždarumo mokslo kokybė nebuvo diskutuojama


Masinio auk tojo mokslo bruo ai

Masinio aukštojo mokslo bruožai

  • Jo akiratyje-visa visuomenė

  • Siekia patenkinti rinkos poreikius ir parengti įvairių profesijų žmonių

  • Siekia aprėpti kuo įvairesnius visuomenės sluoksnius ir tenkinti nuolatinio mokymosi poreikius

  • Pasižymi sistemų ir institucijų įvairove

  • Atlieka pagrindines aukštojo mokslo funkcijas- kurti, platinti, taikyti mokslo žinias ir plėtoti švietėjišką veiklą

  • Jam būdingas aukštojo mokslo kokybės nustatymo poreikis


Neigiami auk tojo mokslo pl tros padariniai 2

Neigiami aukštojo mokslo plėtros padariniai (2)

  • Akademinė karjera mažiau patraukli, neprestižinė, menkai apmokama

  • Dėl didėjančios studijų formų įvairovės ir internacionalizacijos – dėstytojų kvalifikacijos problemos (informacinis raštingumas, užsienio kalbų mokėjimas)

  • Atsirado būtinumas diegti išorines ir vidines studijų kokybės laidavimo sistemas

  • Dėl lėšų stygiaus universitetai turi užsidirbti pinigų, tapti paslaugas teikiančiomis organizacijomis

  • Dėl akademinės autonomijos ir institucinės savivaldos modelio sunku įgyvendinti aukštojo mokslo pokyčius nacionaliniu lygmeniu


  • Login