1 / 26

8 tema Socialinė teorijos apie sportą Sportas kai simbolinė sąveika. Žaidimas

8 tema Socialinė teorijos apie sportą Sportas kai simbolinė sąveika. Žaidimas. 2012 10 16 antradienis. 301 c.r. auditorija Saulius Kavaliauskas TRS-4 Paskaitos yra http://www.sportofeja.lt Ir http://www.lkka.lt/PSK. Žaidimas kaip sąveika Literatūra.

yvon
Download Presentation

8 tema Socialinė teorijos apie sportą Sportas kai simbolinė sąveika. Žaidimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 8 temaSocialinė teorijos apie sportąSportas kai simbolinė sąveika. Žaidimas 2012 10 16 antradienis. 301 c.r. auditorija Saulius Kavaliauskas TRS-4 Paskaitos yra http://www.sportofeja.lt Ir http://www.lkka.lt/PSK

  2. Žaidimas kaip sąveikaLiteratūra • Dambrauskas, J (2006) Žaidimas ir kultūra Lietuvoje. Echoes; • Ramanauskaitė E. (2004) Subkultūra: fenomenas ir modernumas VDU, Kaunas • Huizinga J. HOMO LUDENS. ПРОГРЕСС ТРАДИЦИЯ, Москва 1997; • Ivanovas, P. Vaikų žaidimai. Šiauliai, 1994.

  3. Žaidimo ištakos • Mitai “Mitas (gr. μύθος – pasakojimas, padavimas) − kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.” (Wikipediahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Mitas); • Ritualas. Ritualas – paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų rinkinys. Jis siejamas su religine praktika arba su bendruomeniniais papročiais įvairiose gyvenimo sferose. (Wikipediahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Ritualas

  4. Mitas, Žaidimas, Tikrovė (pagal. E. Ramanauskaite-Kiškina) • Mitas – fantastinis pasakojimas, išreiškiantis tam tikrą pasaulėjautą, nusakantis sinkretinius gamtos reiškinius, apibūdinantis visuomeninio gyvenimo vaizdus. • Mito turinys – vaizduotės sukurta tikrovė, kuri privalo ne vien ką nors paaiškinti, bet ir pateisinti, įtvirtinti kokį nors elgesį. • Jaunimas, nors ir suprasdamas mito iliuziškumą ir fantastiškumą visgi įsitraukia į “žaidimą”, juos tarsi užburia su mitu susiję ritualai, magija, hipnozė. Nebepaisoma visuomenėje nusistovėjusių normų, tabu, tradicijų. Sukuriama sava erdvė ir laikas esamajame laike ir erdvėje. • Žaidimas pašalina įtampą, leidžia susikurti norimą esatį (pergalę), taip pasiekiamas dvasinis išsivadavimas, (katarsis, ekstazė) palydima audringa emocine iškrova (šūksniai, ašaros, gestai).

  5. Erving Goffman Bendravimo ritualai Tarpusavio ritualai. Socialinė grupė yra pagrįsta tarpusavio ritualais - pasisveikinimais, atsisveikinimais, merginimais, komplimentais, atsiprašymais ir rankų padavimais, kurie vyksta kasdien. “Gestai, kuriuos mes retkarčiais pavadiname tuščiais, ko gero yra pilniausi dalykai. ŽAIDIMAS KAIP RITUALAS PAGRĮSTAS TAM TIKROMIS CEREMONIJOMIS Religine prasme “ritualas” yra standartinis elgesys, kuriuo individas išreiškia pagarbą ir atsidavimą aukščiausios vertybės objektui (paprastai antgamtiniai būtybei) arba jo atstovams (pvz., stabui ar kunigui). Kitaip sakant, ritualai dažniausiai reiškia ceremoniją, o ne praktinę naudą. ŽAIDIMAS NESUSKURIA JOKIOS PRAKTINĖS NAUDOS. Žaidimą galimą geriau suprasti analizuojant jį kaip ceremoniją, kurios paskirtis įtvirtinti socialinę tvarką.

  6. Ritualų funkcijos Skirtingi ritualai atlieka skirtingas funkcijas, tačiau jie visi turi vieną bendra bruožą: tai yra ceremonijos, kuriose aktoriai rodo pagarbą ir rūpinimąsi kitu žmogumi. Tarpusavio ritualai yra svarbūs dėl trijų priežasčių: Pirma, jie leidžia sąveikoms judėti tvarkingai ir nukreipti jas nuo tų vietų, kurios gali kelti pavojų. Vengimo ritualai apsaugo žmones nuo priėjimo prie jų viešose vietose ir palieka jiems laisvę užsiimti savo reikalais • Antroji tarpusavio ritualo funkcija yra užtikrinti, jog individai nebūtų sužeisti, kuomet jie pakliūva į tarpusavio judėjimą. • Trečia, abipusiškumo principas yra įpintas į tarpusavio santykių ritualą. Jame įjungti standartiniai ėjimai į vieną ar kitą pusę arba dialogai tarp dviejų ar daugiau aktorių. (E. Goffman) 2014-09-13

  7. Žaidimo archajiškumas (senumas)paskaita parengta pagal olandų kultūrologo J. Huizinga knygą HOMO LUDENSПРОГРЕСС ТРАДИЦИЯМосква 1997 • Žaidimas senesnis už kultūrą, nes žaidžia gyvuliai ir paukščiai; • Primityviose kultūrose žaidimas turi ritualinį pobūdį (pas mus žaidžiama religinių švenčių, tokių kaip šv. Velykos, Užgavėnės, Joninės metų); • Apie senųjų graikų žaidynes, skirtas dievų garbei: Žr.http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=230&Itemid=85 ; • http://www.youtube.com/watch?v=QLGYGX6UZhE&feature=related; • http://www.youtube.com/watch?v=OoThvKoCXbQ&feature=related • Žaidimas reikalauja nutraukti visas kitas veiklas (mokymąsi , darbą ar net karą); Heladės olimpinių žaidynių pavyzdys; • Ypatingas žaidimo vaidmuo kitų socialinių reiškinių (filosofijos, teisės, karybos, ekonomikos ir kt.) raidoje. • Ypatinga žaidimo padėtis kalboje.

  8. Helenų (graikų) žaidynės • Greta socialinio sporto charakterio čia reikia paminėti ir dievų kultą. Visi susirinkimai, taigi ir sportinės varžybos vyko globojant dievybėms. Keturios svarbiausios sporto šventės, Panheleninės žaidynės prie Olimpijos, Istmo, Delfų ir Nemėjos buvo rengiamos kulto vietose. Pavyzdžiui, Olimpijoje jau III tūkstantmetį pr. Kr. dievų valdovės garbei buvo iškilmingai atliekamos apeigos, ten buvo pastatyta Heros šventykla – dar anksčiau negu Dzeuso. Panheleninės žaidynės iš tiesų buvo labiau kulto šventės su sportiniais priedėliais: štai olimpinių žaidynių metu V a. pr. Kr. atletai pradžioje prisiekdavo prieš Dzeuso statulą, ketvirtą dieną vykdavo procesija ir buvo atnašaujama didelė auka aukščiausiajam dievui, šeštą dieną žaidynės būdavo uždaromos nugalėtojų pagerbimu Dzeuso šventykloje. Istmo žaidynės vykdavo jūrų dievo Poseidono garbei, Delfų – įžymaus orakulo vietoje ir išsirutuliojo iš Apolono šventės; varžybos Nemėjos slėnyje buvo rengiamos Dzeuso garbei, o per Didžiąsias Panatėnų žaidynes buvo pagerbiama miesto deivė Atėnė. Tad neatsitiktinai, IV a. po Kr. įsitvirtinus krikščionybei, buvo paskelbta ir pagoniškų Panheleninių žaidynių pabaiga. Teodosijus 393 m. (po daugiau nei 1100 metų egzistavimo!) olimpiadą panaikino. • Holger Lahayne, 2005

  9. Ypatinga padėtis kalboje • Visose kultūrose aptinkame žaidimo apraiškų, tačiau labai skirtingai tokios veiklos įvardijamos. • Huizinga neaptiko nei vienos religijos ar kulto, kur būtų žaidimo Dievas, tačiau dievai labai dažnai vaizduojami žaidžiantys. • Dažniausiai žaidimas nusakomas kaip vaikiška, varžybinė, vaizduojamoji ar malonumą teikianti veikla. • Tačiau dažnai kalboje žaidimas turi ir vyriškos kovos (karo) aspektus.

  10. Žaidimo funkcijos • Perteklinės energijos išsiliejimas • Mėgdžiojimo instinkto apraiška • Treniruotė prieš rimtą veiklą • Siekimo lyderiauti (primauti) ar varžytis patenkinimas • Žalingų įpročių kompensavimas • Nepasiekiamų tikslų tariamas (virtualus) patenkinimas • Reabilitacija po monotoninės, vienpusiškos veiklos (relaksacija) • Team building žaidimai http://www.youtube.com/watch?v=nxCia_5bbFU&feature=related • Laiko „užmušimas”

  11. ŽAIDIMO POŽYMIAI IR ELEMENTAI POŽYMIAI • Laisva veikla (negalime priversti žmogų žaisti) • Varžymasis su tikru (arba tariamu) varžovu. • Personifikacija (vaizdavimas) į kitą socialinį subjektą. Vaidinimas-žaidimo atmaina. • Atstovavimas socialinei kategorijai (klasei, miestui, komandai) • Įtampa, nežinia, azartas

  12. ŽAIDIMO POŽYMIAI IR ELEMENTAI Elementai • Apribota erdvė (žaidimo aikštelė); • Apribotas laikas (žaidimo laikas) arba laimėjimo riba (taškai, surinktos kortos, fantai ir t.t.) • Žaidimo apranga (tinkanti būtent tam žaidimui); • Žaidimo infrastruktūra (dekoracijos, inventorius, apšvietimas; • Žaidimo dalyviai (gali būti išankstinis vaidmenų pasiskirstymas (pvz, tas kuris nežiūri slėpynėse); • Žaidimą reguliuojantys asmenys (teisėjai); • Žaidimą komentuojantys asmenys (komentatoriai, šaukliai, informatoriai) • Žaidimo taisyklės (rašytos ar nerašytos); • Žaidimo žiūrovai. • Žaidimo ritualai pvz. Haka. www.youtube.com/watch?v=tdMCAV6Yd0Y

  13. Universalusis kultūros modelis M. Haris (1995) žaidimo analizėje • Žaidimą galima suprasti kaip sudarytą iš trijų pagrindinių dalių (elementų) : Infrastruktūros-susideda iš technologinės ir gamybinės veiklos, Struktūros- susideda iš grupių ir organizacijų, kurios yra kiekvienoje visuomenėje. Anstanto(superstructure)-susideda iš elgesio ir mąstymo, skirto simbolizavimui, vaizduotei, menui, pramogai. Pabandykime paanalizuoti krepšinio žaidimą ir boksą šiais aspektais.

  14. Žaidimo kaip kultūrinio – socialinio fenomeno apibrėžimas • Žaidimas tai - laisva veikla, kurios metu varžomasi, kovojama arba vaizduojama, stebint žiūrovams (dažniausiai) .

  15. Žaidimo socialumas • Žaidimas turi antitetinį pobūdį (varžosi dvi žmonių grupės) • Žaisti išmoksta betarpiškoje socialinėje aplinkoje. (Tiesioginė socializacija reikšmingi kiti moko, perduoda patirtį) • Žaidimą reikia kas kart iš naujo pakartoti. Tai sąlygoja jo kultūrinį išlikimą • Žaidimo rezultatais (laimėjimais) galima girtis, didžiuotis. Juos vertina kiti, o tuo pačiu tai labai svarbus savęs vertinimo momentas

  16. Žaidimo socialumas Žaidimo laimėjimai lengvai pereina kitiems žmonėms, jie laimėjimus laiko kaip savo pasiekimus Žaidimas gali pereiti į priklausomybės lygį, savotišką beprotystę, kurios metu vardan žaidimo aukojama sveikatą, gerovė, naikinamas sukauptas turtas. Skiriamas azartas ir potlach. Potlach esmė- parodyti didesnį norą toliau varžytis.

  17. Elementarioji (vaikų) žaidimo sandara Elementarioji žaidimo sandara atrodo taip:Vaikų žaidimui būdinga, kad: • vaikai patys imasi iniciatyvos; • sutelkia dėmesį vienas į kitą; • patys paskiria žaidimo erdvę ir laiką; • patys apibrėžia jo formą ir turinį; • patys reguliuoja jo eigą;

  18. Žaidimų rūšys KŪRYBINIAI ŽAIDIMAI. Juose vaikai parodo savo išmonę, iniciatyvą, savarankiškumą, aktyvumą. Kūrybingumas žaidime pasireiškia įsirengiant aplinką konkrečiam žaidimui, pasirenkant žaidimo priemones, sugalvojant žaidimų siužetą, ieškant būdų žaidimo sumanymui įgyvendinti, paskirstant vaidmenis, įsijaučiant į literatūrinių kūrinių personažų vaidmenis.Pagal žaidimo pobūdį, žaidimo priemones, kūrybą kūrybiniai žaidimai skirstomi į vaidmeninius, draminius, režisūrinius, konstrukcinius. VAIDMENINIAI ŽAIDIMAI. Juose vaikai prisiima sau tam tikrą vaidmenį (mamos, tėčio, vairuotojo, gydytojo) ir įsijaučia į vaizduotės sukurtą situaciją. Žaisdamas, vaikas kurią nors kambario erdvę gali įsivaizduoti ligonine, parduotuve, zoologijos sodu. Paprastai vaikai teikia erdvei tą reikšmę, kurią lemia žaidimo sumanymas ir turinys. Žaidžiant, vaizduoja žmones, jų santykius, gyvūnus, darbą. Vaikai skiria žaidimą nuo tikrovės. Nors ir supranta, kad žaidimas - netikras gyvenimas, žaidimą vaikai priima labai rimtai: įsijaučia į vaidmenį, nuoširdžiai išreikšdami jausmus, mintis, požiūrį į gyvenimą.DRAMINIAI ŽAIDIMAI. Čia žaidimo dalyviai vaizduoja įvykius (pasakų, apsakymų, eilėraščių, specialiai parašytų scenarijų), animacinių, ir kino filmų. Bet žaidimų pagrindą sudaro pasakos. Vaikus traukia ryškūs veikėjų paveikslai, jų poelgiai, veiksmai. Žaisdami draminius žaidimus vaikai perteikia idėjas, įvykius, personažų charakterius . Draminis žaidimas - tai spektaklis, kuriame vaikai - aktoriai, artistai (kiekvienas vaikas atlieka savo vaidmenį), vaikai vaidinant gali panaudoti žaislus, “įgarsinę jų vaidmenis”, specialias lėlių teatrui bei stalo teatrui skirtas lėles.

  19. Žaidimų rūšys REŽISŪRINIAI ŽAIDIMAI. Tai savarankiškų siužetinių vaidmeninių žaidimų atmaina. Režisūrinis žaidimas - individualus. Jame vaikas valdo įsivaizduojamą situaciją, vienu metu veikdamas už visus įsivaizduojamus veikėjus. Vaiko kūryba ir fantazija pasireiškia sugalvojant žaidimo siužetą, veikėjus (žaislus, daiktus), priskiriant jiems vaidmenis. Vaikas pats sukuria scenarijų, remdamasis savo gyvenimo patirtimi. Režisūrinis žaidimas yra laisvas, savaiminis, kylantis iš vidinio vaiko poreikio.KONSTRUKCINIAI ŽAIDIMAI. Tai siekimas, ką nors sukurti, padaryti, pastatyti. Čia siekiama rezultato. Šiems žaidimams naudojamos medžiagos: “konstruktoriai”, lentos, lazdos, kaladės, dėžės, sniegas, smėlis, molis, medžių lapai, akmenukai, kaštonai, gėlės, popierius, kailio, kartonas, audinių atraižos. Šių žaidimų turinys - statybos, karpymas, lankstymas. Pavyzdžiui, iš užtiesalų sukonstruoja palapinę, iš kėdučių - autobusą.

  20. ŽAIDIMAI PAGAL TASYKLES Tai žaidimai, kurių taisykles iš anksto sugalvoja suaugusieji arba jas kuria patys vaikai prieš žaidimą ar žaisdami. Priklausomai nuo žaidimo užduoties šie žaidimai skirstomi į šešias dideles grupes: DIDAKTINIAI ŽAIDIMAI – ugdo vaikų gebėjimus, pojūčius, suvokimą, formuoja vaizdinius, teikia žinių. Todėl per juos vaikai ir mokosi. Šis žaidimas turi visus struktūrinius vaikų žaidimų elementus: užduotį (sumanymą), turinį, žaidimo veiksmus, taisykles, rezultatą. Jame būtinai turi būti žaidybinis momentas. Didaktinio žaidimo pagrindas – žaislai ir priemonės. Pagal žaidimo pobūdį ir jame naudojamas priemones didaktinius žaidimus galima skirti į žaidimus su žaislais, daiktais; žaidimus su spausdintomis stalo priemonėmis, žodinius žaidimus ir žaidimus- pramogas; muzikinius žaidimus. Pagal turinį didaktiniai žaidimai yra supažindinimo su aplinka, gamta, taip pat kalbai ir matematiniams vaizdiniams ugdyti.JUDRIEJI ŽAIDIMAI pagal taisykles kilę iš liaudies žaidimų. Jie turi aiškų sumanymą, taisykles, veikėjus, yra turiningi, paprasti, įdomus. Šie žaidimai lavina ir tobulina vaikų judesius, ugdo valią, nuovoką, drąsą, reakciją. Kelia teigiamas emocijas, suartina vaikus, teikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Judrieji žaidimai skirstomi į judriuosius žaidimus pagal taisykles ir žaidimus su sporto elementais, o pagal judėjimo pobūdį - bėgimo, šuolių, mėtymo, laipiojimo.

  21. ŽAIDIMAI PAGAL TASYKLES TRADICINIAI (LIAUDIES) ŽAIDIMAI. Susiję su tikriausiais didaktiniais žaidimais. Visi jie vaiką ko nors moko, džiugina, yra paprasti, vaizdingi. Vienus žaidimus suaugusieji specialiai kūrė vaikams atsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus, kitus - patys vaikai, trečius perėmė iš kitų tautų. Tradiciniuose žaidimuose atspindi realus gyvenimas: darbas, pramogos, gamta, jie turi svarbią ugdomąją reikšmę: lavina pastabumą, estetinius, pažinimo interesus, ugdo kūrybinius gebėjimus, draugiškumą, moko gero elgesio, tarpusavio supratimo. Žaisdami tradicinius žaidimus vaikai turi puikią galimybę įsijausti ir atskleisti suaugusiųjų (tėvų, senelių) darbus, bendravimo kultūrą. IMITACINIAI MODELIUOJANTYS ŽAIDIMAI. Tai realių hipotetinių situacijų, aplinkybių, santykių moduliacija, kurią lydi tariami sunkumai, kliūtys ar net konfliktai. Šiems žaidimams būdingi požymiai: lenktyniavimas, dvi ar daugiau konkuruojančių pusių, nugalėtojų išaiškinimo kriterijai. Šiems žaidimams reikia iš anksto rengtis. Suaugusieji suteikia išsamių žinių apie įvairias profesijas, supažindina su būdingais tai specialybei terminais, padeda pasigaminti žaidimui reikalingų priemonių, kartu modeliuoja žaidimą. Žaidžiant imitacinius modeliuojančius žaidimus labai svarbus spartumo veiksnys, kai reikia atlikti, pavyzdžiui, gelbėjimo operaciją. Šis veiksnys padeda ugdyti vaiko žaidybinius gebėjimus. Šiuose žaidimuose yra daug laisvės vaiko fantazijai, kūrybai ir saviraiškai.

  22. Žaidimų rūšys KOMPIUTERINIAI ŽAIDIMAI. Reali arba hipotetinė žaidimų situacija sumodeliuota elektroninėje mašinoje. Žaidimų diskeliuose yra labai daug įvairių žaidimų variantų, atitinkančių kai kuriuos imitacinius modeliuojančius žaidimus, tik žaidybiniai veiksmai, situacijos, kova ir pergalė pasiekiama valdant (pultą, pelę, vairą, klaviatūrą, šautuvą). Kompiuteriniai žaidimai reikšmingi protinių gebėjimų ir asmeninių savybių raidai. Jie skatina kūrybinę vaizduotę, lavina reakciją, įtvirtina konstravimo ir modeliavimo įgūdžius, formuoja pasaulio vaizdinius, teikia pažintinę informaciją, moko disciplinos, atsakomybės, ugdo strateginį mąstymą, orientavimąsi erdvėje, erdvės planavimą.INTELEKTINIAI ŽAIDIMAI. Skirti protiniam lavinimui. Tai įvairūs galvosūkiai, kryžiažodžiai, rebusai, šaškės, šachmatai. Šie žaidimai moko vaiką orientuotis lauke erdvėje, kintančiose situacijose, plečia akiratį, moko ieškoti sprendimo būdų, ugdo drąsą, lavina mastymą, vaizduotę, skatina pasitikėjimą savo jėgomis. Suteikia daug teigiamų emocijų ir pasirinkimo laisvę.

  23. Prizas (Prix) • Atsilyginimas už patį žaidimą, bet ne už darbą. • Dažniausiai turi simbolinę vertę (laurų vainikas, medalis, ordinas, taurė). • Prizo neįmanoma išmainyti į pinigus ar daiktus. • Kartais prizu tampa grupės gerovė, garbė ar net atskirų narių gyvybė • Prizas įteikiamas pasibaigus žaidimui, specialiai tam skirtoje erdvėje. Įteikimas vyksta pagerbiant kitus, svarbius tai grupei simbolius (vėliavą, himną).

  24. Sporto ir žaidimo ryšys Žaidimas senesnis už sportą. Tai rodo padėtis kalbose, bei sporto virtimas kultūros forma. Sportas vis labiau tampa rimtu užsiėmimu (darbu) už kuri apmokama. Taip pat sportas tampa sudėtine kitu institucijų veiklos dalimi (švietimo, ekonomikos, teisingumo, žiniasklaidos) Kuriose sportas turi prisiderinti prie tų institucijų reikalavimų.

  25. Klausimai pakartojimui +15 tšk. • Kokiomis socialinėmis teorijomis jūs dažniausiai aiškinate žaidimo apraiškas sporte? • Kokie žaidimo aspektai dažniausiai pastebimi sportinėje veikloje? • Kokie Jūsų sporto šakos simboliniai aspektai Jums yra labiausiai neįprasti, netikėti? • Ką pasiūlytumėte, kad sportinė veikla ir toliau išlaikytų svarbiausius žaidybinius aspektus o ne virstų apmokamu darbu ?

  26. Kūrybinė užduotis –Meno kūrinio kūrimas ir pristatymas 2-o kontrolinio metu • Meno kūrinys tema “Žymiausi sporto istorijos herojai” • Meno kūrinys “ Sportas ir Kaunas” • Meno kūrinys “ Didžiosios sporto nuodemės”

More Related