Advertisement
1 / 77

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita PowerPoint PPT Presentation


  • 162 Views
  • Uploaded on 16-05-2012
  • Presentation posted in: General

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita. lekt. Timas Petraitis. Kas tai? ( 1 ). Pa žintiniai procesai – tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja. Kuo mums gerai tie pažintiniai procesai? - PowerPoint PPT Presentation

Download Presentation

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


Pa intiniai procesai d mesys atmintis 3 paskaita l.jpg

Pažintiniai procesai, dėmesys, atmintis3 paskaita

lekt. Timas Petraitis


Kas tai 1 l.jpg

Kas tai? (1)

Pažintiniai procesai – tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja.

Kuo mums gerai tie pažintiniai procesai?

  • Įgalina individą orientuotis aplinkoje;

  • Padeda susidaryti aplinkos vaizdą;

  • Padeda suprasti save kaip individą.


Kas tai 2 l.jpg

Kas tai? (2)

Jutimai – mūsų psichikai suteikia turinį (labiau fiziologinis procesas) arba tai yra informacijos apie aplinką gavimo procesas.

Suvokimas– gauto turinio organizavimas.

Kartu su biologiniais psichikos pagrindais šie procesai sudaro būtinas sąlygas pasaulio atspindėjimui vidiniame plane (sąmonei) atsirasti.

Jutimai gali būti apibrėžti kaip organizmo receptorių aktyvavimas aplinkos dirgiklio poveikyje.

Aplinkos dirgikliai fiziškai veikia mūsų organizmo receptorius, o šie per nervines ląsteles perduoda informaciją į specialiai kiekvieno jutimo informacijai apdoroti skirtą smegenų sritį. Informacijai patekus į smegenis, ji čia apdorojama. To rezultatas – mūsų suvokimas.


5 pagrindiniai poj iai 1 l.jpg

5 pagrindiniai pojūčiai (1)

Rega – teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, padeda orientuotis, savarankiškai veikti.

Klausa – suteikia galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis. Žmogus sugeba atskirti apie 400000 skirtingų garsų.

Garso intensyvumui išreikšti pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas – 30 decibelų. Kritinio lygio pradžia – 80 decibelų. Klausos praradimas per 2 val. galimas prie 180 decibelų garso (pvz. motociklų gausmas).

Regos ir klausos pagalba gauname daugiau kaip 90% informacijos.

Iš šių 90% didžioji dalis tenka regai.


5 pagrindiniai poj iai 2 l.jpg

5 pagrindiniai pojūčiai (2)

Uoslė – tai vienas pagrindinių jutimų gyvūnams. Žmogus užuodžia nuo 10.000 – 40.000 (paprastai) iki 100.000 (profesionalai) kvapų.

Per kvapus gaunama nemažai informacijos iš aplinkos – apie gyvybei pavojingas situacijas (gaisras), maisto būklė, poravimosi galimybės. Išskiriamos cheminės medžiagos – feromonai – kurios skirtos kitos lyties individams pritraukti ir pažadina poravimosi instinktą.

Lytėjimas – fizinis kontaktas yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių, būtinų išgyventi. Lytėjimas skirstomas į tris skirtingus jutimus – spaudimą, skausmą, temperatūrą.

Skiriami ir jutimai, kurie teikia informaciją apie kūno judėjimą ir padėtį erdvėje bei kūno dalių tarpusavio padėtį. O taip pat skonio jutimas.


Suvokim as ir jo svarba l.jpg

Suvokimas ir jo svarba

  • Jei žmogus nesugebėtų analizuoti ir įprasminti jį pasiekiančių pojūčių, tai greičiausiai jis tiesiog prasmegtų jį užgriūvančių pojūčių lavinoje.

  • Kuo daugiau turime žinių ir patirties, tuo greičiau suvokiame ir orientuojamės aplinkoje.

  • Kadangi rega yra jutimas, kurio dėka gauname daugiausiai informacijos (70% smegenų veikiama), todėl didžiausias dėmesys suvokime skiriamas vaizdo suvokimui.


Vaizdo suvokimas l.jpg

Vaizdo suvokimas

Objekto suvokimas/atpažinimas

Kasdien mes suvokiame/atpažįstame daug aplinkos objektų. Daiktų atpažinimas yra būtinas, kad mes galėtume orientuotis erdvėje, atlikti įvairius veiksmus, bendrauti.

Yra dvi bendriausios, viena kitą papildančios nuomonės, kaip mes atpažįstame objektus:

1. Iš elementų sudėliojame visumą (sintezė) – t.y. išskiriame esmines objekto savybes, pagal kurias ir atpažįstame objektą.

2. Iš visumos išskiriame elementus (analizė) – t.y. pirmiausiai suvokiame daiktą kaip visumą, remdamiesi tam tikrais suvokimo organizavimo principais.


Suvokimo organizavimo principai l.jpg

Suvokimo organizavimo principai

Skiriami keturi pagrindiniai principai:

  • figūra – fonas

  • artumo dėsnis

  • panašumo dėsnis

  • gero tęsinio dėsnis

  • uždarumo dėsnis


Suvokimo organizavimo principai fig ra fonas l.jpg

Suvokimo organizavimo principai: figūra-fonas

Suvokiantysis suskirsto suvokinį į figūrą – objektą – ir jį supančią aplinką – foną. Pvz.: kai jūs skaitote konspektą, tekstas yra figūra, o lapas – fonas. Figūra visada matoma priekyje, o fonas už jos.

Tas pats dirgiklis gali sukelti skirtingą vaizdą, tačiau mes visada figūrą matysime priešais foną. Tai, ką pamatysime pirmiausiai priklauso nuo mūsų nuostatos.

Pažiūrėkite patys į pavyzdžius ;)


Suvokimo organizavimo principai artumo d snis l.jpg

Suvokimo organizavimo principai: artumo dėsnis

Arti vienas kito esantys taškai ar linijos sujungiamos į vieną figūrą. Gretimi elementai dažniau palaikomi susijusiais, nei toliau vienas nuo kito esantys panašūs elementai.


Suvokimo organizavimo principai pana umo d snis l.jpg

Panašūs objektai suvokiami kaip grupė.

Suvokimo organizavimo principai: panašumo dėsnis


Suvokimo organizavimo principai gero t sinio d snis l.jpg

Suvokimo organizavimo principai: gero tęsinio dėsnis

Žmonės linkę patyti nenutrūkstamas linijas ir formas. Jei figūra nėra ištisinė, ji “užpildoma”, kad susidarytų ištisinis vaizdas.


Suvokimo organizavimo principai u darumo d snis l.jpg

Suvokimo organizavimo principai: uždarumo dėsnis

Esame linkę matyti uždaras geometrines figūras, nors realybėje linijos yra netrūkstančios arba jų iš viso nėra. Čia taip vadinamas geštalto principas.


Suvokimo organizavimas l.jpg

Suvokimo organizavimas

  • Objekto kaip visumos atpažinimui didelę įtaką daro ankstesnės žmogaus žinios, motyvai bei lūkesčiai. Remdamasis patirtimi žmogus bando atrasti ryšį su jau žinomais dalykais. Netgi abstrakčiuose paveiksluose bandoma išskirti figūras, kurios būtų panašios į jau žinomas.

  • Žiūrėdamas į aplinką žmogus iš anksto žino, su kokiomis formomis susidurs. Kai žiūrime į objektą, į centrinę akies duobutę patenka tik dalis vaizdo, kitas vaizdas tinklainės periferijoje nėra ryškus. Taigi kuriame vaizdus remdamiesi daline informacija ir mūsų patirtimi, o tai sudaro sąlygas atsirasti suvokimo klaidoms (iliuzijoms).


Suvokimo iliuzijos l.jpg

Suvokimo iliuzijos

Žemiau pateikiamos kelios neįmanomos figūros, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo visai teisingos. Prieštaravimai atvaizduose pastebimi ne iš karto. Taip yra dėl to, kad atskiros vaizdo dalys į centrinę duobutę patenka skirtingu metu ir mes negalime iš karto jų palyginti. Kadangi žmogaus dėmesio apimtis ribota ir daugelio savybių mes neįsimename, tai prieštaravimai taip gali ir likti nepastebėti.


Suvokimo iliuzijos27 l.jpg

Suvokimo iliuzijos


Gylio suvokimas 1 l.jpg

Gylio suvokimas (1)

Tinklainėje mes gauname dvimatę vaizdo projekciją. Tačiau gyvename trimatėje erdvėje. Kaip tuomet mes įvertiname atstumą arba skardžio aukštį? Manoma, kad sugebėjimas suvokti gylį yra įgimtas.

Tai, kad galime vertinti gylį didele dalimi susiję su tuo, kad matome dviem akimis. Tai vadinamasis binokulinis suvokimas. Kadangi mūsų akys yra maždaug 6 cm atstumu viena nuo kitos, jų tinklainėse susidaro truputį skirtingi pasaulio atvaizdai. Šių atvaizdų skirtumas ir yra svarbus signalas suvokiant atstumą. Pvz.: Į pirštą, laikomą prieš pat nosį, pažiūrėkite pakaitomis dešine ir kaire akimi. Pastebėsite, kad vaizdai gana ryškiai skiriasi. Tačiau kuo nuotolis didesnis, tuo mažiau vaizdas tinklainėje skirsis.


Gylio suvokimas 2 l.jpg

Gylio suvokimas (2)

Kitas binokulinio nuotolio suvokimo signalas yra akių konvergencija – tai raumenų signalas, kokiu laipsniu mūsų akys pasuktos į vidų, kai žiūrime į objektą. Iš akių pasukimo kampo smegenys sprendžia apie nuotolį iki stebimo objekto.

Tačiau vien pasukimo kampo kartais neužtenka tiksliai įvertinti nuotoliui. Pvz.: žiūrint į objektą, esantį už 30m ir už 90m mūsų akys pasuktos beveik vienodu kampu. Tokiais atvejais mes remiamės monokuliniais (nuo binokulinio regėjimo nepriklausomais) požymiais.


Monokuliniai p o ymiai 1 l.jpg

Monokuliniai požymiai (1)

Persidengimas – jei vieno objekto vaizdas dalinai uždengia kito objekto vaizdą, tai pirmasis suvokiamas kaip esantis arčiau.


Monokuliniai p o ymiai 2 l.jpg

Monokuliniai požymiai (2)

Tiesinė perspektyva – tariamas lygiagrečių linijų susiėjimas yra nuotolio požymis, kuo arčiau viena kitos yra linijos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas.


Monokuliniai p o ymiai 3 l.jpg

Monokuliniai požymiai (3)

Oro (atmosferinė) perspektyva – neryškūs objektai atrodo esantys toliau nei aiškūs ir ryškūs.


Monokuliniai p o ymiai 4 l.jpg

Monokuliniai požymiai (4)

Tekstūros gradientas – laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią ir blankią yra didėjančio nuotolio ženklas.


Monokuliniai p o ymiai 5 l.jpg

Monokuliniai požymiai (5)

Santykinis aukštis – aukštesnius regos lauko objektus suvokiame kaip esančius toliau.


Monokuliniai p o ymiai 6 l.jpg

Monokuliniai požymiai (6)

Santykinis judėjimas – kai mūsų galva juda, tai atrodo, kad mūsų atžvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Pvz.: jei važiuodami automobiliu nukreipsite žvilgsnį į kokį nors vieną objektą, tai pastebėsite, kad objektai esantys arčiau už žvilgsnio fiksavimo tašką, juda į priešingą pusę negu jūs. Objektai, esantys už fiksavimo taško, juda ta pačia kryptimi, kaip jūs ir tuo lėčiau, kuo toliau jie yra. Smegenys nustatydamos nuotolį naudojasi šiais greičio ir judėjimo krypties požymiais.


Monokuliniai p o ymiai 7 l.jpg

Monokuliniai požymiai (7)

Judėjimo paralaksas – esant judėjimui, arčiau esantys objektai juda greičiau, nei toliau esantys.

Santykinis skaistis – blausesni objektai atrodo esantys toliau.


Jud jimo suvokimas l.jpg

Judėjimo suvokimas

Mes suvokiame objektą kaip judantį, kai:

  • Su trumpais intervalais objekto vaizdas yra projektuojamas į skirtingas tinklainės vietas.

  • Objektai keičia padėtį vienas kito atžvilgiu.

  • Objekto vaizdas slenka mūsų tinklaine.

  • Stebint objektą, keičiasi mūsų akių ir kūno padėtis.


Suvokimo pastovumas l.jpg

Suvokimo pastovumas

  • Tai yra gebėjimas atpažinti objektą nepriklausomai nuo jo dydžio, kintančio apšvietimo, žiūrėjimo kampo.

  • Pvz.: mūsų dydžio suvokimui didelės įtakos turi suvokiamas nuotolis. T.y. įvertindami atstumą ir objekto atspindžio tinklainėje dydį mes lengvai nustatome objekto dydį.

  • Tai paaiškina kai kurias suvokimo iliuzijas. Pvz.: kodėl mėnulis prie horizonto atrodo didesnis.

  • Suvokiant objekto dydį, nuotolio signalai tik tada sukelia iliuzijas, kai mes nepažįstame objekto, arba kai patys ženklai yra klaidingi.


Suvokimo prasminimas l.jpg

Suvokimo įprasminimas

Didelė dalis mūsų suvokimo yra išmokta ir įgyta gyvenimo eigoje. Pvz.: tik remdamiesi patirtimi išmokstame susieti objekto nuotolį su jo dydžiu.

Kritinis suvokimo raidos periodas yra kūdikystėje, ir jei šiuo laikotarpiu žmogus negauna pakankamai stimuliacijos, gali išsivystyti sunkūs ir nebeatstatomi suvokimo sutrikimai.

Pvz.: kačiukai, kuriems nuo gimimo buvo užsiuvami akių vokai, vėliau šį apribojimą pašalinus, nesuvokdavo formų, nors regėjimas pažeistas nebuvo.


Suvokimo adaptacija l.jpg

Suvokimo adaptacija

  • Tai yra sugebėjimas prisitaikyti prie suvokimo sąlygų.

  • Pvz.: psichologas George Stratton (1896) išrado ir 8 dienas dėvėjo optinį prietaisą, kuris kairę pusę sukeisdavo su dešine, o viršų su apačia. Pradžioje buvo sunku vaikščioti, valgyti. Tačiau mokslininkas gana greitai prisitaikė. Nusiėmus akinius, vėl reikėjo tam tikro laiko, kad suvokimas grįžtų į įprastas vėžes.

  • Kasdieniniame gyvenime suvokimo adaptacija ne tik padeda veikti, judėti, bet ir bendrauti. Pavyzdžiui, atėjote dirbti į naują kolektyvą, kuris turi savitą žargoną ir tam tikras humoro tradicijas. Greičiausiai kurį laiką jausitės nejaukiai, bet gana greitai įsijungsite ir imsite suprasti juokelius.


Suvokimo subjektyvumas 1 l.jpg

Suvokimo subjektyvumas (1)

  • Mūsų patirtis, prielaidos ir lūkesčiai sukuria mūsų suvokimo nuostatą, arba psichikos polinkį, kuris lemia mūsų suvokimą. Kartą susidarius klaidingą nuomonę apie tikrovę daug sunkiau pamatyti tiesą.

  • Kasdieniniame gyvenime yra daug suvokimo nuostatos pavyzdžių. Pvz.: Jei turite nuostatą, kad visi žmonės gimę po liūto ženklu yra garbėtroškos, bendraudami su “liūtu” greičiausiai nesąmoningai ieškosite bruožų, kurie šį jūsų įsitikinimą patvirtintų.

  • Tas pats dirgiklis gali sukelti visiškai skirtingus suvokinius iš dalies dėl mūsų skirtingų schemų, bet taip pat ir dėl tiesioginio konteksto. Pateikiant įvairius vaizdus, žmonės greičiau atpažįsta vaizdus esančius įprastame kontekste, pvz.: kumpį šalia maisto produktų, o ne knygų lentynoje. Žmogus laidotuvių biure atrodo labiau nusiminęs, nei žmogus tokia pat veido išraiška parduotuvėje.


Suvokimo subjektyvumas 2 l.jpg

Suvokimo subjektyvumas (2)

  • Kasdieniniame gyvenime suvokimo nuostatos gali veikti kontekstą. Pvz.: iš mergaitės tikimasi, kad ji bus švelnesnė, nuolankesnė, baugštesnė.

  • Suvokimo nuostatų ir konteksto įtaka rodo, kad patirtis padeda mums kurti suvokinius. Mes girdime ir suprantame tai, ką iš dalies jau žinome. Viena vertus, žmogaus jutimai ir suvokimas yra subjektyvūs ir kartais klaidinantys. Kita vertus, kasdieniniame gyvenime tokios išankstinės suvokimo schemos ir lūkesčiai dažniausiai pasiteisina.

  • Efektyviam žmogaus gyvenimui schemos ir nuostatos yra reikalingos, tačiau labai svarbu, kad jos būtų lanksčios, gebėtų prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų.


D mesys l.jpg

Dėmesys


Slide59 l.jpg

  • Gyvūnai ir žmonės iš daugelio jutimo organus veikiančių dirgiklių atrenka ir reaguoja tik į kai kuriuos. Šią savybę selektyviai reaguoti į aplinką vadiname dėmesiu.

  • Dėmesys pasireiškia visuose pažinimo procesuose: jutimuose, suvokime, mąstyme, vaizduotėje. Tačiau pats dėmesys nelaikomas atskiru pažinimo procesu, nes jis neturi savarankiško turinio. Tai tiesiog žmogaus sąmonės kryptingumas.

  • Tai, į ką dėmesys nukreiptas, vadiname dėmesio objektu, tai, ką dėmesys ignoruoja – dėmesio fonas. Dėmesio pagalba mes aplinkoje išskiriame reikšmingus įvykius ir ignoruojame tai, kas nesvarbu. Jo dėka mes galime kryptingai veikti, reguliuoti mūsų veiklą, tol, kol pasiekiamas veiklos tikslas.


D mesio r ys l.jpg

Dėmesio rūšys

  • Dėmesys gali būti tiek valingas, tiek nevalingas.

  • Kartais mūsų dėmesį patraukia išoriniai dirgikliai, ar pojūčiai, nors mes sąmoningai neketinome apie tai galvoti (pvz.: pajutome skrandžio gurgimą) – tai nevalingas dėmesys.

  • Valingas dėmesys būna tuomet, kai mes sąmoningai koncentruojam ir palaikom dėmesį (pvz.: mokantis uždarome kambario duris, prašome kitų netriukšmauti, susikaupę skaitom).

  • Ilgesnį laiką palaikomas valingas dėmesys gali pereiti į nevalingą (pvz.: kai mes įsitraukiam į mokymąsi).


Kas patraukia m s d mes 1 l.jpg

Kas patraukia mūsų dėmesį? (1)

Tai, į ką nukreiptas mūsų dėmesys lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai gali būti:

Dirgiklio intensyvumas – kuo intensyvesnis dirgiklis, tuo didesnė tikimybė, kad jis patrauks mūsų dėmesį. Tačiau svarbu ne tik intensyvumas bet ir tai, kiek dirgiklis išsiskiria iš kitų tuo metu veikiančių dirgiklių.

Spalvingumas – spalvoti dirgikliai labiau patraukia dėmesį.

Naujumas – tai, kas neįprasta dėmesį patraukia labiau.

Struktūriškumas – jei elementai nesudaro struktūros, tai dėmesio nepritraukia.


Kas patraukia m s d mes 2 l.jpg

Kas patraukia mūsų dėmesį? (2)

Vidiniai veiksniai:

  • Kryptingumas – lengviau pastebima tai, kas atitinka asmenybės poreikius.

  • Emocinis pastiprinimas – tai kas kelia jausmus, labiau pritraukia dėmesį.

  • Subjektyvi būsena – kad žmogus galėtų išlaikyti dėmesį, reikia, kad jis būtų budrus ir nepavargęs.


D mesio savyb s l.jpg

Dėmesio savybės

Dėmesio apimtis – tai vienu metu suvokiamų, esančių dėmesio lauke elementų kiekis. Vienu metu žmogus gali suvokti 7±2 objektus.

Dėmesio paskirstymas – sugebėjimas vienu metu atlikti dvi ar daugiau skirtingas užduotis, arba sugebėjimas išlaikyti dėmesio centre kelias užduotis ar veiksmus. Pvz.: Cezaris galėjo vienu metu diktuoti skirtingus laiškus 7 sekretorėms.

Dėmesio perkėlimas – tai sugebėjimas greitai perkelti dėmesį nuo vienos veikos prie kitos, ar nuo vieno objekto prie kito.

Dėmesio koncentracija – tai dėmesio sutelktumas į objektą ar veiklą ir atsparumas trukdžiams.

Dėmesio patvarumas – tai laikas, per kurį individas sugeba išlaikyti dėmesį.


D mesio problemos l.jpg

Dėmesio problemos

  • Jos gali kilti dėl žmogaus nervų sistemos ypatybių.

  • Išsiblaškymas gali būti būdingas ir dėl per didelės koncentracijos vienai veiklai (pvz.: sesijos metu).

  • Dėmesio problemos gali atsirasti dėl nuovargio, esant susijaudinimui.

  • Daugelis dėmesio charakteristikų gali būti lavinamos.


Atmintis l.jpg

Atmintis


Slide66 l.jpg

Tai gebėjimas išsaugoti ir prireikus atgaminti bei panaudoti patyrimo istoriją.

H.Ebbinghauso tyrimas – beprasmiškų skiemenų atsiminimas ir užmiršimas.

Išvada:

  • kuo daugiau kartoji vieną dieną, tuo mažiau reikia kartoti kitą dieną;

  • pusė medžiagos užmirštama per pirmą valandą, bet tarp 5-31 d. pamirštama tik 5% medžiagos.


Atminties lygiai l.jpg

Atminties lygiai

  • Įsiminimas – jo metu patyrimo medžiaga transformuojama į nervinius impulsus, kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padėta į atmintį. Kartais informacija užkoduojama greitai ar automatiškai, kartais reikalauja didesnių pastangų (tenka kartoti, ieškoti loginių ryšių).

  • Saugojimas – informacija yra saugoma atmintyje (smegenyse). Tai sudėtinga, dinamiška ir kintanti sistema;

  • Atsiminimas – atkūrimas atmintyje to, kas buvo įsiminta. Kai kurios informacijos dalys prarandamos labai greitai, kitos išsaugomos ilgai. Atsiminimo tikslumas priklauso nuo kiekvieno atminties lygio.


Atminties r ys 1 l.jpg

Atminties rūšys (1)

  • Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti, rašyti, šokti ar bėgti.

  • Vaizdinė atmintis – objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija yra įsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimenam, kaip atrodo draugai, artimo žmogaus balsas, koks namas ir tt.


Atminties r ys 2 l.jpg

Atminties rūšys (2)

  • Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną. Pvz. jei mus užpuolė, stengsimės aplenkti tą vietą; jei bendravimas erzina, stengsimės nesimatyti su tuo žmogumi.

  • Žodinė atmintis – informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas.


Atminties strukt ros komponentai atkinsono shiffrino modelis l.jpg

Atminties struktūros komponentai: Atkinsono – Shiffrino modelis

Skiriami trys atminties komponentai: jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis.

Informacija iš aplinkos patenka į jutiminę atmintį (prarandama per 2s), po to į trumpalaikę atmintį (prarandama per 30s) ir kartojimo dėka – į ilgalaikę atmintį (ten gali būti išlaikyta visą gyvenimą).


Jutimin atmintis l.jpg

Jutiminė atmintis

Kai fizinis stimulas nustoja veikęs mūsų jutimo organus, informaciją išlaiko jutiminė atmintis.

  • Informacija išsaugoma (apie 1 s.) po fizinio stimulo veikimo į mūsų organus;

  • Jutiminė atmintis egzistuoja visiems jutimams:

    Regėjimo jutimui – trukmė - 0,5s;apimtis – 9-10 objektų;

    Klausos jutimui – trukmė – 2s; apimtis – 5 objektai.


Trumpalaik atmintis l.jpg

Trumpalaikė atmintis

Stimulai, kurie pasirodė verti dėmesio, iš jutiminės atminties yra perkeliami į trumpalaikę (“darbinę”) atmintį.

  • Tai informacijos laikymas sąmonės lauke (pvz. telefono numerio, dokumento, sąskaitos numerio įsiminimas). Informacija saugoma 10-20 s. Trumpalaikės atminties apimtis ribota – vienu metu saugomi 7±2 objektai;

  • Objektai yra organizuojami į prasmingas visumas, įvertinamas jų reikšmingumas;

  • Trumpalaikėje atmintyje dominuoja garsinis kodavimas – t.y. didžioji informacijos dalis saugoma kaip garsų rinkinys. Kita dalis informacijos įsimenama kaip vaizdas arba pagal prasmę.


Slide74 l.jpg

PVZ:

SITNIMTA ĖKIALAPMURT

(raidžių skaičius didesnis nei 9).

TRUMPALAIKĖ ATMINTIS

(realus objektų skaičius sumažėjo iki 2 nuo 19).


Ilgalaik atmintis l.jpg

Ilgalaikė atmintis

Trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį. Tai yra mūsų žinių bei patirties pagrindas.

  • Pasižymi didele (neribota) apimtimi ir ilgu saugojimo laiku;

  • Informacija iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį pervedama kartojimo pagalba;

  • Informacija gali būti grąžinta į trumpalaikę atmintį ir panaudota mąstymo operacijoms.


Ilgalaik s atminties r ys l.jpg

Ilgalaikės atminties rūšys

Ilgalaikė atmintis skirstoma į:

  • Sąmoningą – kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke. Ji skirstoma į:

    • Semantinę – saugomos abstrakčios žinios;

    • Epizodinę atmintį – saugomi konkretūs įvykiai, kartu su informacija apie jų įvykimo laiką ir vietą.

    • Būna “blyksniniai prisiminimai” – priklausomai nuo emocijų stiprumo.

  • Nesąmoningą – kai kažkas atsimenama, bet žmogus sąmoningai nesuvokia, kad jis kažką atsiminė. Ji skirstoma į:

    • Procedūrinę (įgūdžių) – galime kartoti sudėtingus veiksmus sąmoningai apie tai negalvodami (pvz. važiavimas dviračiu, čiuožimas pačiūžomis);

    • Paruošiančią – padeda greičiau įsiminti jau matytą objektą.


Kas padeda geriau atsiminti l.jpg

Kas padeda geriau atsiminti?

Mokymosi/skaitymo kartų skaičius;

Mokymosi paskirstymas – tarp skaitymų turi būti tarpai;

Medžiagos prasmingumas – prasminga medžiaga ilgiau atsimenama;

Pozicijos eilėje efektas – geriausiai atsimenama medžiaga nuo kurios buvo pradėta mokytis ir kuria buvo baigta;

Konteksto įtaka – geriau atsimenama, kai fizinis/emocinis/fiziologinis atsiminimo kontekstas yra panašus į mokymosi kontekstą.