Pa intiniai procesai, demesys, atmintis 3 paskaita

DownloadPa intiniai procesai, demesys, atmintis 3 paskaita

Advertisement
Download Presentation
Comments
yul
From:
|  
(267) |   (0) |   (0)
Views: 108 | Added: 16-05-2012
Rate Presentation: 0 0
Description:
Kas tai? (1). Paintiniai procesai tai ivairiu psichiniu procesu sistema, kuri dalyvauja painime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja.Kuo mums gerai tie paintiniai procesai?Igalina individa orientuotis aplinkoje;Padeda susidaryti aplinkos vaizda;Padeda suprasti s
Pa intiniai procesai, demesys, atmintis 3 paskaita

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. Pa?intiniai procesai, demesys, atmintis 3 paskaita lekt. Timas Petraitis

2. Kas tai? (1) Pa?intiniai procesai ? tai ivairiu psichiniu procesu sistema, kuri dalyvauja pa?inime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja. Kuo mums gerai tie pa?intiniai procesai? Igalina individa orientuotis aplinkoje; Padeda susidaryti aplinkos vaizda; Padeda suprasti save kaip individa.

3. Kas tai? (2) Jutimai ? musu psichikai suteikia turini (labiau fiziologinis procesas) arba tai yra informacijos apie aplinka gavimo procesas. Suvokimas ? gauto turinio organizavimas. Kartu su biologiniais psichikos pagrindais ?ie procesai sudaro butinas salygas pasaulio atspindejimui vidiniame plane (samonei) atsirasti. Jutimai gali buti apibre?ti kaip organizmo receptoriu aktyvavimas aplinkos dirgiklio poveikyje. Aplinkos dirgikliai fizi?kai veikia musu organizmo receptorius, o ?ie per nervines lasteles perduoda informacija i specialiai kiekvieno jutimo informacijai apdoroti skirta smegenu sriti. Informacijai patekus i smegenis, ji cia apdorojama. To rezultatas ? musu suvokimas.

4. 5 pagrindiniai pojuciai (1) Rega ? teikia pagrindine informacija apie aplinka, padeda orientuotis, savaranki?kai veikti. Klausa ? suteikia galimybe kalbetis su kitais ?monemis. ?mogus sugeba atskirti apie 400000 skirtingu garsu. Garso intensyvumui i?reik?ti pasirinktas decibelas. ?emiausias ?mogaus ausiai girdimas garsas ? 30 decibelu. Kritinio lygio prad?ia ? 80 decibelu. Klausos praradimas per 2 val. galimas prie 180 decibelu garso (pvz. motociklu gausmas). Regos ir klausos pagalba gauname daugiau kaip 90% informacijos. I? ?iu 90% did?ioji dalis tenka regai.

5. 5 pagrindiniai pojuciai (2) Uosle ? tai vienas pagrindiniu jutimu gyvunams. ?mogus u?uod?ia nuo 10.000 ? 40.000 (paprastai) iki 100.000 (profesionalai) kvapu. Per kvapus gaunama nema?ai informacijos i? aplinkos ? apie gyvybei pavojingas situacijas (gaisras), maisto bukle, poravimosi galimybes. I?skiriamos chemines med?iagos ? feromonai ? kurios skirtos kitos lyties individams pritraukti ir pa?adina poravimosi instinkta. Lytejimas ? fizinis kontaktas yra vienas i? baziniu ?mogaus poreikiu, butinu i?gyventi. Lytejimas skirstomas i tris skirtingus jutimus ? spaudima, skausma, temperatura. Skiriami ir jutimai, kurie teikia informacija apie kuno judejima ir padeti erdveje bei kuno daliu tarpusavio padeti. O taip pat skonio jutimas.

6. Suvokimas ir jo svarba Jei ?mogus nesugebetu analizuoti ir iprasminti ji pasiekianciu pojuciu, tai greiciausiai jis tiesiog prasmegtu ji u?griuvanciu pojuciu lavinoje. Kuo daugiau turime ?iniu ir patirties, tuo greiciau suvokiame ir orientuojames aplinkoje. Kadangi rega yra jutimas, kurio deka gauname daugiausiai informacijos (70% smegenu veikiama), todel did?iausias demesys suvokime skiriamas vaizdo suvokimui.

7. Vaizdo suvokimas Objekto suvokimas/atpa?inimas Kasdien mes suvokiame/atpa?istame daug aplinkos objektu. Daiktu atpa?inimas yra butinas, kad mes galetume orientuotis erdveje, atlikti ivairius veiksmus, bendrauti. Yra dvi bendriausios, viena kita papildancios nuomones, kaip mes atpa?istame objektus: 1. I? elementu sudeliojame visuma (sinteze) ? t.y. i?skiriame esmines objekto savybes, pagal kurias ir atpa?istame objekta. 2. I? visumos i?skiriame elementus (analize) ? t.y. pirmiausiai suvokiame daikta kaip visuma, remdamiesi tam tikrais suvokimo organizavimo principais.

8. Suvokimo organizavimo principai Skiriami keturi pagrindiniai principai: figura ? fonas artumo desnis pana?umo desnis gero tesinio desnis u?darumo desnis

9. Suvokimo organizavimo principai: figura-fonas Suvokiantysis suskirsto suvokini i figura ? objekta ? ir ji supancia aplinka ? fona. Pvz.: kai jus skaitote konspekta, tekstas yra figura, o lapas ? fonas. Figura visada matoma priekyje, o fonas u? jos. Tas pats dirgiklis gali sukelti skirtinga vaizda, taciau mes visada figura matysime prie?ais fona. Tai, ka pamatysime pirmiausiai priklauso nuo musu nuostatos. Pa?iurekite patys i pavyzd?ius ;)

16. Suvokimo organizavimo principai: artumo desnis Arti vienas kito esantys ta?kai ar linijos sujungiamos i viena figura. Gretimi elementai da?niau palaikomi susijusiais, nei toliau vienas nuo kito esantys pana?us elementai.

18. Suvokimo organizavimo principai: pana?umo desnis Pana?us objektai suvokiami kaip grupe.

20. Suvokimo organizavimo principai: gero tesinio desnis ?mones linke patyti nenutrukstamas linijas ir formas. Jei figura nera i?tisine, ji ?u?pildoma?, kad susidarytu i?tisinis vaizdas.

23. Suvokimo organizavimo principai: u?darumo desnis Esame linke matyti u?daras geometrines figuras, nors realybeje linijos yra netrukstancios arba ju i? viso nera. Cia taip vadinamas ge?talto principas.

25. Suvokimo organizavimas Objekto kaip visumos atpa?inimui didele itaka daro ankstesnes ?mogaus ?inios, motyvai bei lukesciai. Remdamasis patirtimi ?mogus bando atrasti ry?i su jau ?inomais dalykais. Netgi abstrakciuose paveiksluose bandoma i?skirti figuras, kurios butu pana?ios i jau ?inomas. ?iuredamas i aplinka ?mogus i? anksto ?ino, su kokiomis formomis susidurs. Kai ?iurime i objekta, i centrine akies duobute patenka tik dalis vaizdo, kitas vaizdas tinklaines periferijoje nera ry?kus. Taigi kuriame vaizdus remdamiesi daline informacija ir musu patirtimi, o tai sudaro salygas atsirasti suvokimo klaidoms (iliuzijoms).

26. Suvokimo iliuzijos ?emiau pateikiamos kelios neimanomos figuros, kurios i? pirmo ?vilgsnio atrodo visai teisingos. Prie?taravimai atvaizduose pastebimi ne i? karto. Taip yra del to, kad atskiros vaizdo dalys i centrine duobute patenka skirtingu metu ir mes negalime i? karto ju palyginti. Kadangi ?mogaus demesio apimtis ribota ir daugelio savybiu mes neisimename, tai prie?taravimai taip gali ir likti nepastebeti.

27. Suvokimo iliuzijos

32. Gylio suvokimas (1) Tinklaineje mes gauname dvimate vaizdo projekcija. Taciau gyvename trimateje erdveje. Kaip tuomet mes ivertiname atstuma arba skard?io auk?ti? Manoma, kad sugebejimas suvokti gyli yra igimtas. Tai, kad galime vertinti gyli didele dalimi susije su tuo, kad matome dviem akimis. Tai vadinamasis binokulinis suvokimas. Kadangi musu akys yra ma?daug 6 cm atstumu viena nuo kitos, ju tinklainese susidaro truputi skirtingi pasaulio atvaizdai. ?iu atvaizdu skirtumas ir yra svarbus signalas suvokiant atstuma. Pvz.: I pir?ta, laikoma prie? pat nosi, pa?iurekite pakaitomis de?ine ir kaire akimi. Pastebesite, kad vaizdai gana ry?kiai skiriasi. Taciau kuo nuotolis didesnis, tuo ma?iau vaizdas tinklaineje skirsis.

33. Gylio suvokimas (2) Kitas binokulinio nuotolio suvokimo signalas yra akiu konvergencija ? tai raumenu signalas, kokiu laipsniu musu akys pasuktos i vidu, kai ?iurime i objekta. I? akiu pasukimo kampo smegenys sprend?ia apie nuotoli iki stebimo objekto. Taciau vien pasukimo kampo kartais neu?tenka tiksliai ivertinti nuotoliui. Pvz.: ?iurint i objekta, esanti u? 30 m ir u? 90 m musu akys pasuktos beveik vienodu kampu. Tokiais atvejais mes remiames monokuliniais (nuo binokulinio regejimo nepriklausomais) po?ymiais.

36. Monokuliniai po?ymiai (1) Persidengimas ? jei vieno objekto vaizdas dalinai u?dengia kito objekto vaizda, tai pirmasis suvokiamas kaip esantis arciau.

38. Monokuliniai po?ymiai (2) Tiesine perspektyva ? tariamas lygiagreciu liniju susiejimas yra nuotolio po?ymis, kuo arciau viena kitos yra linijos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas.

40. Monokuliniai po?ymiai (3) Oro (atmosferine) perspektyva ? nery?kus objektai atrodo esantys toliau nei ai?kus ir ry?kus.

43. Monokuliniai po?ymiai (4) Teksturos gradientas ? laipsni?kas ?iurk?cios, ry?kios teksturos perejimas i lygia ir blankia yra didejancio nuotolio ?enklas.

45. Monokuliniai po?ymiai (5) Santykinis auk?tis ? auk?tesnius regos lauko objektus suvokiame kaip esancius toliau.

48. Monokuliniai po?ymiai (6) Santykinis judejimas ? kai musu galva juda, tai atrodo, kad musu at?vilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Pvz.: jei va?iuodami automobiliu nukreipsite ?vilgsni i koki nors viena objekta, tai pastebesite, kad objektai esantys arciau u? ?vilgsnio fiksavimo ta?ka, juda i prie?inga puse negu jus. Objektai, esantys u? fiksavimo ta?ko, juda ta pacia kryptimi, kaip jus ir tuo leciau, kuo toliau jie yra. Smegenys nustatydamos nuotoli naudojasi ?iais greicio ir judejimo krypties po?ymiais.

50. Monokuliniai po?ymiai (7) Judejimo paralaksas ? esant judejimui, arciau esantys objektai juda greiciau, nei toliau esantys. Santykinis skaistis ? blausesni objektai atrodo esantys toliau.

52. Judejimo suvokimas Mes suvokiame objekta kaip judanti, kai: Su trumpais intervalais objekto vaizdas yra projektuojamas i skirtingas tinklaines vietas. Objektai keicia padeti vienas kito at?vilgiu. Objekto vaizdas slenka musu tinklaine. Stebint objekta, keiciasi musu akiu ir kuno padetis.

53. Suvokimo pastovumas Tai yra gebejimas atpa?inti objekta nepriklausomai nuo jo dyd?io, kintancio ap?vietimo, ?iurejimo kampo. Pvz.: musu dyd?io suvokimui dideles itakos turi suvokiamas nuotolis. T.y. ivertindami atstuma ir objekto atspind?io tinklaineje dydi mes lengvai nustatome objekto dydi. Tai paai?kina kai kurias suvokimo iliuzijas. Pvz.: kodel menulis prie horizonto atrodo didesnis. Suvokiant objekto dydi, nuotolio signalai tik tada sukelia iliuzijas, kai mes nepa?istame objekto, arba kai patys ?enklai yra klaidingi.

54. Suvokimo iprasminimas Didele dalis musu suvokimo yra i?mokta ir igyta gyvenimo eigoje. Pvz.: tik remdamiesi patirtimi i?mokstame susieti objekto nuotoli su jo dyd?iu. Kritinis suvokimo raidos periodas yra kudikysteje, ir jei ?iuo laikotarpiu ?mogus negauna pakankamai stimuliacijos, gali i?sivystyti sunkus ir nebeatstatomi suvokimo sutrikimai. Pvz.: kaciukai, kuriems nuo gimimo buvo u?siuvami akiu vokai, veliau ?i apribojima pa?alinus, nesuvokdavo formu, nors regejimas pa?eistas nebuvo.

55. Suvokimo adaptacija Tai yra sugebejimas prisitaikyti prie suvokimo salygu. Pvz.: psichologas George Stratton (1896) i?rado ir 8 dienas devejo optini prietaisa, kuris kaire puse sukeisdavo su de?ine, o vir?u su apacia. Prad?ioje buvo sunku vaik?cioti, valgyti. Taciau mokslininkas gana greitai prisitaike. Nusiemus akinius, vel reikejo tam tikro laiko, kad suvokimas gri?tu i iprastas ve?es. Kasdieniniame gyvenime suvokimo adaptacija ne tik padeda veikti, judeti, bet ir bendrauti. Pavyzd?iui, atejote dirbti i nauja kolektyva, kuris turi savita ?argona ir tam tikras humoro tradicijas. Greiciausiai kuri laika jausites nejaukiai, bet gana greitai isijungsite ir imsite suprasti juokelius.

56. Suvokimo subjektyvumas (1) Musu patirtis, prielaidos ir lukesciai sukuria musu suvokimo nuostata, arba psichikos polinki, kuris lemia musu suvokima. Karta susidarius klaidinga nuomone apie tikrove daug sunkiau pamatyti tiesa. Kasdieniniame gyvenime yra daug suvokimo nuostatos pavyzd?iu. Pvz.: Jei turite nuostata, kad visi ?mones gime po liuto ?enklu yra garbetro?kos, bendraudami su ?liutu? greiciausiai nesamoningai ie?kosite bruo?u, kurie ?i jusu isitikinima patvirtintu. Tas pats dirgiklis gali sukelti visi?kai skirtingus suvokinius i? dalies del musu skirtingu schemu, bet taip pat ir del tiesioginio konteksto. Pateikiant ivairius vaizdus, ?mones greiciau atpa?ista vaizdus esancius iprastame kontekste, pvz.: kumpi ?alia maisto produktu, o ne knygu lentynoje. ?mogus laidotuviu biure atrodo labiau nusimines, nei ?mogus tokia pat veido i?rai?ka parduotuveje.

57. Suvokimo subjektyvumas (2) Kasdieniniame gyvenime suvokimo nuostatos gali veikti konteksta. Pvz.: i? mergaites tikimasi, kad ji bus ?velnesne, nuolankesne, baug?tesne. Suvokimo nuostatu ir konteksto itaka rodo, kad patirtis padeda mums kurti suvokinius. Mes girdime ir suprantame tai, ka i? dalies jau ?inome. Viena vertus, ?mogaus jutimai ir suvokimas yra subjektyvus ir kartais klaidinantys. Kita vertus, kasdieniniame gyvenime tokios i?ankstines suvokimo schemos ir lukesciai da?niausiai pasiteisina. Efektyviam ?mogaus gyvenimui schemos ir nuostatos yra reikalingos, taciau labai svarbu, kad jos butu lankscios, gebetu prisitaikyti prie kintanciu gyvenimo salygu.

58. Demesys

59. Gyvunai ir ?mones i? daugelio jutimo organus veikianciu dirgikliu atrenka ir reaguoja tik i kai kuriuos. ?ia savybe selektyviai reaguoti i aplinka vadiname demesiu. Demesys pasirei?kia visuose pa?inimo procesuose: jutimuose, suvokime, mastyme, vaizduoteje. Taciau pats demesys nelaikomas atskiru pa?inimo procesu, nes jis neturi savaranki?ko turinio. Tai tiesiog ?mogaus samones kryptingumas. Tai, i ka demesys nukreiptas, vadiname demesio objektu, tai, ka demesys ignoruoja ? demesio fonas. Demesio pagalba mes aplinkoje i?skiriame reik?mingus ivykius ir ignoruojame tai, kas nesvarbu. Jo deka mes galime kryptingai veikti, reguliuoti musu veikla, tol, kol pasiekiamas veiklos tikslas.

60. Demesio ru?ys Demesys gali buti tiek valingas, tiek nevalingas. Kartais musu demesi patraukia i?oriniai dirgikliai, ar pojuciai, nors mes samoningai neketinome apie tai galvoti (pvz.: pajutome skrand?io gurgima) ? tai nevalingas demesys. Valingas demesys buna tuomet, kai mes samoningai koncentruojam ir palaikom demesi (pvz.: mokantis u?darome kambario duris, pra?ome kitu netriuk?mauti, susikaupe skaitom). Ilgesni laika palaikomas valingas demesys gali pereiti i nevalinga (pvz.: kai mes isitraukiam i mokymasi).

61. Kas patraukia musu demesi? (1) Tai, i ka nukreiptas musu demesys lemia i?oriniai ir vidiniai veiksniai. I?oriniai veiksniai gali buti: Dirgiklio intensyvumas ? kuo intensyvesnis dirgiklis, tuo didesne tikimybe, kad jis patrauks musu demesi. Taciau svarbu ne tik intensyvumas bet ir tai, kiek dirgiklis i?siskiria i? kitu tuo metu veikianciu dirgikliu. Spalvingumas ? spalvoti dirgikliai labiau patraukia demesi. Naujumas ? tai, kas neiprasta demesi patraukia labiau. Strukturi?kumas ? jei elementai nesudaro strukturos, tai demesio nepritraukia.

62. Kas patraukia musu demesi? (2) Vidiniai veiksniai: Kryptingumas ? lengviau pastebima tai, kas atitinka asmenybes poreikius. Emocinis pastiprinimas ? tai kas kelia jausmus, labiau pritraukia demesi. Subjektyvi busena ? kad ?mogus galetu i?laikyti demesi, reikia, kad jis butu budrus ir nepavarges.

63. Demesio savybes Demesio apimtis ? tai vienu metu suvokiamu, esanciu demesio lauke elementu kiekis. Vienu metu ?mogus gali suvokti 7?2 objektus. Demesio paskirstymas ? sugebejimas vienu metu atlikti dvi ar daugiau skirtingas u?duotis, arba sugebejimas i?laikyti demesio centre kelias u?duotis ar veiksmus. Pvz.: Cezaris galejo vienu metu diktuoti skirtingus lai?kus 7 sekretorems. Demesio perkelimas ? tai sugebejimas greitai perkelti demesi nuo vienos veikos prie kitos, ar nuo vieno objekto prie kito. Demesio koncentracija ? tai demesio sutelktumas i objekta ar veikla ir atsparumas trukd?iams. Demesio patvarumas ? tai laikas, per kuri individas sugeba i?laikyti demesi.

64. Demesio problemos Jos gali kilti del ?mogaus nervu sistemos ypatybiu. I?sibla?kymas gali buti budingas ir del per dideles koncentracijos vienai veiklai (pvz.: sesijos metu). Demesio problemos gali atsirasti del nuovargio, esant susijaudinimui. Daugelis demesio charakteristiku gali buti lavinamos.

65. Atmintis

66. Tai gebejimas i?saugoti ir prireikus atgaminti bei panaudoti patyrimo istorija. H.Ebbinghauso tyrimas ? beprasmi?ku skiemenu atsiminimas ir u?mir?imas. I?vada: kuo daugiau kartoji viena diena, tuo ma?iau reikia kartoti kita diena; puse med?iagos u?mir?tama per pirma valanda, bet tarp 5-31 d. pamir?tama tik 5% med?iagos.

67. Atminties lygiai Isiminimas ? jo metu patyrimo med?iaga transformuojama i nervinius impulsus, kurioje galetu buti saugoma atmintyje ir jau transformuota padeta i atminti. Kartais informacija u?koduojama greitai ar automati?kai, kartais reikalauja didesniu pastangu (tenka kartoti, ie?koti loginiu ry?iu). Saugojimas ? informacija yra saugoma atmintyje (smegenyse). Tai sudetinga, dinami?ka ir kintanti sistema; Atsiminimas ? atkurimas atmintyje to, kas buvo isiminta. Kai kurios informacijos dalys prarandamos labai greitai, kitos i?saugomos ilgai. Atsiminimo tikslumas priklauso nuo kiekvieno atminties lygio.

68. Atminties ru?ys (1) Motorine atmintis ? tai sugebejimas isiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, ju seka. Tai darbiniu ir sportiniu igud?iu pagrindas. Be motorines atminties nemoketume vaik?cioti, ra?yti, ?okti ar begti. Vaizdine atmintis ? objektu, rei?kiniu ir ju ypatybiu isiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija yra isimenama vaizdiniu pavidalu ? atsimenam, kaip atrodo draugai, artimo ?mogaus balsas, koks namas ir tt.

69. Atminties ru?ys (2) Emocine atmintis ? jausmu, i?gyvenimu isiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, d?iaugemes, bet ir savo vidine busena. Pvz. jei mus u?puole, stengsimes aplenkti ta vieta; jei bendravimas erzina, stengsimes nesimatyti su tuo ?mogumi. ?odine atmintis ? informacijos kodavimas ?od?iais, jie ir isimenami. ?odine atmintimi yra paremtas sistemingas ?iniu igijimas.

70. Atminties strukturos komponentai: Atkinsono ? Shiffrino modelis Skiriami trys atminties komponentai: jutimine atmintis, trumpalaike atmintis, ilgalaike atmintis. Informacija i? aplinkos patenka i jutimine atminti (prarandama per 2s), po to i trumpalaike atminti (prarandama per 30s) ir kartojimo deka ? i ilgalaike atminti (ten gali buti i?laikyta visa gyvenima).

72. Jutimine atmintis Kai fizinis stimulas nustoja veikes musu jutimo organus, informacija i?laiko jutimine atmintis. Informacija i?saugoma (apie 1 s.) po fizinio stimulo veikimo i musu organus; Jutimine atmintis egzistuoja visiems jutimams: Regejimo jutimui ? trukme - 0,5s; apimtis ? 9-10 objektu; Klausos jutimui ? trukme ? 2s; apimtis ? 5 objektai.

73. Trumpalaike atmintis Stimulai, kurie pasirode verti demesio, i? jutimines atminties yra perkeliami i trumpalaike (?darbine?) atminti. Tai informacijos laikymas samones lauke (pvz. telefono numerio, dokumento, saskaitos numerio isiminimas). Informacija saugoma 10-20 s. Trumpalaikes atminties apimtis ribota ? vienu metu saugomi 7?2 objektai; Objektai yra organizuojami i prasmingas visumas, ivertinamas ju reik?mingumas; Trumpalaikeje atmintyje dominuoja garsinis kodavimas ? t.y. did?ioji informacijos dalis saugoma kaip garsu rinkinys. Kita dalis informacijos isimenama kaip vaizdas arba pagal prasme.

74. PVZ: SITNIMTA EKIALAPMURT (raid?iu skaicius didesnis nei 9). TRUMPALAIKE ATMINTIS (realus objektu skaicius suma?ejo iki 2 nuo 19).

75. Ilgalaike atmintis Trumpalaikes atminties informacija perduodama i ilgalaike atminti. Tai yra musu ?iniu bei patirties pagrindas. Pasi?ymi didele (neribota) apimtimi ir ilgu saugojimo laiku; Informacija i? trumpalaikes atminties i ilgalaike atminti pervedama kartojimo pagalba; Informacija gali buti gra?inta i trumpalaike atminti ir panaudota mastymo operacijoms.

76. Ilgalaikes atminties ru?ys Ilgalaike atmintis skirstoma i: Samoninga ? kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo samones lauke. Ji skirstoma i: Semantine ? saugomos abstrakcios ?inios; Epizodine atminti ? saugomi konkretus ivykiai, kartu su informacija apie ju ivykimo laika ir vieta. Buna ?blyksniniai prisiminimai? ? priklausomai nuo emociju stiprumo. Nesamoninga ? kai ka?kas atsimenama, bet ?mogus samoningai nesuvokia, kad jis ka?ka atsimine. Ji skirstoma i: Procedurine (igud?iu) ? galime kartoti sudetingus veiksmus samoningai apie tai negalvodami (pvz. va?iavimas dviraciu, ciuo?imas paciu?omis); Paruo?iancia ? padeda greiciau isiminti jau matyta objekta.

77. Kas padeda geriau atsiminti? Mokymosi/skaitymo kartu skaicius; Mokymosi paskirstymas ? tarp skaitymu turi buti tarpai; Med?iagos prasmingumas ? prasminga med?iaga ilgiau atsimenama; Pozicijos eileje efektas ? geriausiai atsimenama med?iaga nuo kurios buvo pradeta mokytis ir kuria buvo baigta; Konteksto itaka ? geriau atsimenama, kai fizinis/emocinis/fiziologinis atsiminimo kontekstas yra pana?us i mokymosi konteksta.


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro