1 / 77

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita. lekt. Timas Petraitis. Kas tai? ( 1 ). Pa žintiniai procesai – tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja. Kuo mums gerai tie pažintiniai procesai?

yul
Download Presentation

Pa žintiniai procesai , d ėmesys, atmintis 3 paskaita

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Pažintiniai procesai, dėmesys, atmintis 3 paskaita lekt. Timas Petraitis

  2. Kas tai? (1) Pažintiniai procesai – tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai dominuoja. Kuo mums gerai tie pažintiniai procesai? • Įgalina individą orientuotis aplinkoje; • Padeda susidaryti aplinkos vaizdą; • Padeda suprasti save kaip individą.

  3. Kas tai? (2) Jutimai – mūsų psichikai suteikia turinį (labiau fiziologinis procesas) arba tai yra informacijos apie aplinką gavimo procesas. Suvokimas– gauto turinio organizavimas. Kartu su biologiniais psichikos pagrindais šie procesai sudaro būtinas sąlygas pasaulio atspindėjimui vidiniame plane (sąmonei) atsirasti. Jutimai gali būti apibrėžti kaip organizmo receptorių aktyvavimas aplinkos dirgiklio poveikyje. Aplinkos dirgikliai fiziškai veikia mūsų organizmo receptorius, o šie per nervines ląsteles perduoda informaciją į specialiai kiekvieno jutimo informacijai apdoroti skirtą smegenų sritį. Informacijai patekus į smegenis, ji čia apdorojama. To rezultatas – mūsų suvokimas.

  4. 5 pagrindiniai pojūčiai (1) Rega – teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, padeda orientuotis, savarankiškai veikti. Klausa – suteikia galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis. Žmogus sugeba atskirti apie 400000 skirtingų garsų. Garso intensyvumui išreikšti pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas – 30 decibelų. Kritinio lygio pradžia – 80 decibelų. Klausos praradimas per 2 val. galimas prie 180 decibelų garso (pvz. motociklų gausmas). Regos ir klausos pagalba gauname daugiau kaip 90% informacijos. Iš šių 90% didžioji dalis tenka regai.

  5. 5 pagrindiniai pojūčiai (2) Uoslė – tai vienas pagrindinių jutimų gyvūnams. Žmogus užuodžia nuo 10.000 – 40.000 (paprastai) iki 100.000 (profesionalai) kvapų. Per kvapus gaunama nemažai informacijos iš aplinkos – apie gyvybei pavojingas situacijas (gaisras), maisto būklė, poravimosi galimybės. Išskiriamos cheminės medžiagos – feromonai – kurios skirtos kitos lyties individams pritraukti ir pažadina poravimosi instinktą. Lytėjimas – fizinis kontaktas yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių, būtinų išgyventi. Lytėjimas skirstomas į tris skirtingus jutimus – spaudimą, skausmą, temperatūrą. Skiriami ir jutimai, kurie teikia informaciją apie kūno judėjimą ir padėtį erdvėje bei kūno dalių tarpusavio padėtį. O taip pat skonio jutimas.

  6. Suvokimas ir jo svarba • Jei žmogus nesugebėtų analizuoti ir įprasminti jį pasiekiančių pojūčių, tai greičiausiai jis tiesiog prasmegtų jį užgriūvančių pojūčių lavinoje. • Kuo daugiau turime žinių ir patirties, tuo greičiau suvokiame ir orientuojamės aplinkoje. • Kadangi rega yra jutimas, kurio dėka gauname daugiausiai informacijos (70% smegenų veikiama), todėl didžiausias dėmesys suvokime skiriamas vaizdo suvokimui.

  7. Vaizdo suvokimas Objekto suvokimas/atpažinimas Kasdien mes suvokiame/atpažįstame daug aplinkos objektų. Daiktų atpažinimas yra būtinas, kad mes galėtume orientuotis erdvėje, atlikti įvairius veiksmus, bendrauti. Yra dvi bendriausios, viena kitą papildančios nuomonės, kaip mes atpažįstame objektus: 1. Iš elementų sudėliojame visumą (sintezė) – t.y. išskiriame esmines objekto savybes, pagal kurias ir atpažįstame objektą. 2. Iš visumos išskiriame elementus (analizė) – t.y. pirmiausiai suvokiame daiktą kaip visumą, remdamiesi tam tikrais suvokimo organizavimo principais.

  8. Suvokimo organizavimo principai Skiriami keturi pagrindiniai principai: • figūra – fonas • artumo dėsnis • panašumo dėsnis • gero tęsinio dėsnis • uždarumo dėsnis

  9. Suvokimo organizavimo principai: figūra-fonas Suvokiantysis suskirsto suvokinį į figūrą – objektą – ir jį supančią aplinką – foną. Pvz.: kai jūs skaitote konspektą, tekstas yra figūra, o lapas – fonas. Figūra visada matoma priekyje, o fonas už jos. Tas pats dirgiklis gali sukelti skirtingą vaizdą, tačiau mes visada figūrą matysime priešais foną. Tai, ką pamatysime pirmiausiai priklauso nuo mūsų nuostatos. Pažiūrėkite patys į pavyzdžius ;)

  10. Suvokimo organizavimo principai: artumo dėsnis Arti vienas kito esantys taškai ar linijos sujungiamos į vieną figūrą. Gretimi elementai dažniau palaikomi susijusiais, nei toliau vienas nuo kito esantys panašūs elementai.

  11. Panašūs objektai suvokiami kaip grupė. Suvokimo organizavimo principai: panašumo dėsnis

  12. Suvokimo organizavimo principai: gero tęsinio dėsnis Žmonės linkę patyti nenutrūkstamas linijas ir formas. Jei figūra nėra ištisinė, ji “užpildoma”, kad susidarytų ištisinis vaizdas.

  13. Suvokimo organizavimo principai: uždarumo dėsnis Esame linkę matyti uždaras geometrines figūras, nors realybėje linijos yra netrūkstančios arba jų iš viso nėra. Čia taip vadinamas geštalto principas.

  14. Suvokimo organizavimas • Objekto kaip visumos atpažinimui didelę įtaką daro ankstesnės žmogaus žinios, motyvai bei lūkesčiai. Remdamasis patirtimi žmogus bando atrasti ryšį su jau žinomais dalykais. Netgi abstrakčiuose paveiksluose bandoma išskirti figūras, kurios būtų panašios į jau žinomas. • Žiūrėdamas į aplinką žmogus iš anksto žino, su kokiomis formomis susidurs. Kai žiūrime į objektą, į centrinę akies duobutę patenka tik dalis vaizdo, kitas vaizdas tinklainės periferijoje nėra ryškus. Taigi kuriame vaizdus remdamiesi daline informacija ir mūsų patirtimi, o tai sudaro sąlygas atsirasti suvokimo klaidoms (iliuzijoms).

  15. Suvokimo iliuzijos Žemiau pateikiamos kelios neįmanomos figūros, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo visai teisingos. Prieštaravimai atvaizduose pastebimi ne iš karto. Taip yra dėl to, kad atskiros vaizdo dalys į centrinę duobutę patenka skirtingu metu ir mes negalime iš karto jų palyginti. Kadangi žmogaus dėmesio apimtis ribota ir daugelio savybių mes neįsimename, tai prieštaravimai taip gali ir likti nepastebėti.

  16. Suvokimo iliuzijos

  17. Gylio suvokimas (1) Tinklainėje mes gauname dvimatę vaizdo projekciją. Tačiau gyvename trimatėje erdvėje. Kaip tuomet mes įvertiname atstumą arba skardžio aukštį? Manoma, kad sugebėjimas suvokti gylį yra įgimtas. Tai, kad galime vertinti gylį didele dalimi susiję su tuo, kad matome dviem akimis. Tai vadinamasis binokulinis suvokimas. Kadangi mūsų akys yra maždaug 6 cm atstumu viena nuo kitos, jų tinklainėse susidaro truputį skirtingi pasaulio atvaizdai. Šių atvaizdų skirtumas ir yra svarbus signalas suvokiant atstumą. Pvz.: Į pirštą, laikomą prieš pat nosį, pažiūrėkite pakaitomis dešine ir kaire akimi. Pastebėsite, kad vaizdai gana ryškiai skiriasi. Tačiau kuo nuotolis didesnis, tuo mažiau vaizdas tinklainėje skirsis.

  18. Gylio suvokimas (2) Kitas binokulinio nuotolio suvokimo signalas yra akių konvergencija – tai raumenų signalas, kokiu laipsniu mūsų akys pasuktos į vidų, kai žiūrime į objektą. Iš akių pasukimo kampo smegenys sprendžia apie nuotolį iki stebimo objekto. Tačiau vien pasukimo kampo kartais neužtenka tiksliai įvertinti nuotoliui. Pvz.: žiūrint į objektą, esantį už 30m ir už 90m mūsų akys pasuktos beveik vienodu kampu. Tokiais atvejais mes remiamės monokuliniais (nuo binokulinio regėjimo nepriklausomais) požymiais.

  19. Monokuliniai požymiai (1) Persidengimas – jei vieno objekto vaizdas dalinai uždengia kito objekto vaizdą, tai pirmasis suvokiamas kaip esantis arčiau.

  20. Monokuliniai požymiai (2) Tiesinė perspektyva – tariamas lygiagrečių linijų susiėjimas yra nuotolio požymis, kuo arčiau viena kitos yra linijos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas.

  21. Monokuliniai požymiai (3) Oro (atmosferinė) perspektyva – neryškūs objektai atrodo esantys toliau nei aiškūs ir ryškūs.

  22. Monokuliniai požymiai (4) Tekstūros gradientas – laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią ir blankią yra didėjančio nuotolio ženklas.

  23. Monokuliniai požymiai (5) Santykinis aukštis – aukštesnius regos lauko objektus suvokiame kaip esančius toliau.

  24. Monokuliniai požymiai (6) Santykinis judėjimas – kai mūsų galva juda, tai atrodo, kad mūsų atžvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Pvz.: jei važiuodami automobiliu nukreipsite žvilgsnį į kokį nors vieną objektą, tai pastebėsite, kad objektai esantys arčiau už žvilgsnio fiksavimo tašką, juda į priešingą pusę negu jūs. Objektai, esantys už fiksavimo taško, juda ta pačia kryptimi, kaip jūs ir tuo lėčiau, kuo toliau jie yra. Smegenys nustatydamos nuotolį naudojasi šiais greičio ir judėjimo krypties požymiais.

  25. Monokuliniai požymiai (7) Judėjimo paralaksas – esant judėjimui, arčiau esantys objektai juda greičiau, nei toliau esantys. Santykinis skaistis – blausesni objektai atrodo esantys toliau.

More Related