Download
1 / 10
290 likes | 1.67k Views
Kūno svoris. Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla. Atliko: Adomas Aleksejevičius ir Eglė Janušauskaitė. Mokytojas Virgilijus Tumavičius. Kūno svoris. Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą, vadinamas Kūno svoriu. Pagrindinės formulės.
E N D
Kūno svoris Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla Atliko: Adomas Aleksejevičius ir Eglė Janušauskaitė Mokytojas Virgilijus Tumavičius
Kūno svoris • Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą, vadinamas Kūno svoriu
Pagrindinės formulės • Svoris apskaičiuojamas taip pat, kaip ir sunkio jėga. Jėgos formulėje pagreitį pažymėję raide g, o jėgą-P, gauname: P= mg; • [P]= 1 kg * m/s2 =1 N.
Svorio ir sunkio palyginimas • Sunkio ir svorio jėgos dažniausiai veikia kartu, tačiau skirtingi jų veikimo taškai, taigi ir kūnai, kuriuos jos veikia. Sunkio jėga veikia vieną kūną, o svoris- kitą kūną, ant kurio pirmasis padėtas ar prie kurio prikabintas.
· Nesvarumas Šios jėgos ypač ryškiai skiriasi tada, kai kūnas laisvai krinta pagreičiu g. Tuomet sunkio jėga nepakinta, tarsi kūnas būtų rimties būsenos, o svoris pasidaro lygus nuliui- kūnas nespaudžia atramos, netempia pakabos. Sakoma, kad kūnas yra nesvarus.
Tai įdomu • Nesvarūs yra ne tik krintantys vertikaliai,bet ir aukštyn ar į šoną mesti kūnai. Todėl, norint patirti nesvarumo būseną, pakanka pašokti į viršų. • Nesvarumas daro įtaką žmogaus organizmui: dėl jo kartais sutinka pusiausvyra, svaigsta galva, sumažėja apetitas • Visose planetose kūnus veikia sunkio jėga, jie turi svorį (jei laisvai nekrinta). Pvz. Mėnulyje kūno svorio apibrėžimas būtų toks. Jėga, kurią mėnulio traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą vadinamas kūno svoriu.
Tai įdomu 2 • Mėnulyje kūno svoris yra 6kartus mažesnis negu Žemėje • 1969m. Liepos 21d. Mėnulyje įsilaipinę JAV kosmonautai labai lengvai nešiojosi visą įrangą (deguonies ir vėsinimo sistemas), kurios masė 84kg. Šios naštos svoris Žemėje yra 840 N, o Mėnulyje – tik 140N. Tiek Žemėje sveria 14kg masės kūnas.
1 bandymas. Prie apvalaus ar cilindrinio dinamometro prikabinkime svarstį Dinamometras rodo jo svorį. Staigiai leidžiant dinamometrą žemyn, jo rodyklė grįžta prie nulinės padalos. Tai rodo, kad krintantis svarstis bent trumpą laiką būna nesvarus- netempia dinamometro spyruoklės. 2 bandymas. Išbadykime skardinės dėžutės dangtelyje daug skylučių ir išpilkime iš jos sultis. Po to dugne išdurkime vieną skylutę. Panardinkime dėžutę į indą su vandeniu ir kiek palaikę pirštu užspauskime apatinę skylutę. Ištraukime dėžutę iš vandens ir apverskime. Vanduo pro skylėtą dugną neteka. Jam išbėgti neleidžia atmosferos slėgis. Bandymas 1 • 1 bandymas. Prie apvalaus ar cilindrinio dinamometro prikabinkime svarstį Dinamometras rodo jo svorį. Staigiai leidžiant dinamometrą žemyn, jo rodyklė grįžta prie nulinės padalos. Tai rodo, kad krintantis svarstis bent trumpą laiką būna nesvarus- netempia dinamometro spyruoklės.
Bandymas 2 • 2 bandymas. Išbadykime skardinės dėžutės dangtelyje daug skylučių ir išpilkime iš jos sultis. Po to dugne išdurkime vieną skylutę. Panardinkime dėžutę į indą su vandeniu ir kiek palaikę pirštu užspauskime apatinę skylutę. Ištraukime dėžutę iš vandens ir apverskime. Vanduo pro skylėtą dugną neteka. Jam išbėgti neleidžia atmosferos slėgis.
