slide1
Download
Skip this Video
Download Presentation
Ignoruotos ios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW...

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 10

Ignoruotos ios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW... - PowerPoint PPT Presentation


  • 107 Views
  • Uploaded on

Ignoruotos ios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW. Prof. habil. dr. Narimantas Čėnas Biochemijos instituto Ksenobiotikų biochemijos skyriaus vedėjas Mokslininkų 12, LT-08662 Vilnius ncenas @bchi.lt. 1 999-2009 m.m. LR moksl o reformų rezultatai AD 2009:

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Ignoruotos ios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW...' - yael


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
slide1

Ignoruotosios alternatyvos:

CNRS, CSIC, CNR, ÖAW...

Prof. habil. dr. Narimantas Čėnas

Biochemijos instituto

Ksenobiotikų biochemijos skyriaus vedėjas

Mokslininkų 12, LT-08662 Vilnius

[email protected]

slide2

1999-2009 m.m. LR mokslo reformų rezultatai AD 2009:

  • -Mokslo finansavimas/administravimas/socialinės garantijos;
  • -Fundamentalieji/taikomieji mokslai LR ir jų ryšys su R&D: kas gi sukurs XXI a. žinioms imlią LR ekonomiką?
  • -Mokslo struktūrų supaprastėjimas:
  • a) Neuniversitetiniai institutai – smerktinas TSRS MA ir Varšuvos bloko recidyvas?
  • b) Struktūrų homogenizacija - progresyvus Danijos modelis?
  • c) Vienpakopinė daktarystė ir jos džiaugsmai;
  • -Klausimai:
  • Reformos progresui, ar reformos reformatoriams;
  • b) O kokios gi struktūros yra kitur, ir ar tai yra labai baisu?

.

slide3

-

-C(entre)N(ational) de laR(echerche) S(cientifique) - www.cnrs.fr

  • -Įsteigtas 1939. Šiuo metu tai didžiausia fundamentinių tyrimų organizacija Europoje.
  • Intensyvi sąveika su universitetais, kt. mokslo-tyrimo įstaigomis ir pramone.
  • -CNRS laboratorijose, esančiose visoje Prancūzijoje, dirba mokslininkai su pastoviais (“tenure”) kontraktais, inžinieriai, ir pagalbinis personalas;
  • -Laboratorijų veikla kas 2 metus vertinama CNRS vadovybės;
  • - 2-jų tipų laboratorijos:
  • a) tik CNRS (intramural) laboratorijos (20-60 mokslininkų (tenure));
  • b) jungtinės laboratorijos: partneriai - universitetai, kt. tyrimo įstaigos, pramonė, t.y., UMR (unités mixtes de recherche).
  • CNRS metinis biudžetas ~ 25 % Prancūzijos išlaidų nekariniams moksliniams tyrimams:
  • - Vyriausybės ir viešieji fondai;
  • CNRS fondai – EC ir pramonės kontraktai, patentų, licenzijų ir paslaugų pajamos.
  • Viso išorinis finansavimas – 20-35%.
slide4

C(ONSEJO)S(UPERIOR)DE I(NVESTIGACIONES)C(IENTIFICAS) (www.csic.es)

-1907.01.11įkurta “Junta para Ampliación de Estudios e Investigaciones

Científicas”(JAE), kuri Pilietinio karo metu nebefunkcionavo.

-F. Franco 1939.11.24 JAE bazėje sukūrė CSIC, kurios funkcijos buvo

kiek pakeistos 2007.12.21 Karaliaus dekretu.

CSIC veiklos sritys:

Humanitariniai ir socialiniai mokslai; Biologija ir biomedicina; Gamtiniai ištekliai;

Žemės ūkio mokslai;

Fiziniai mokslai ir technologijos;

Cheminiai mokslai ir technologijos;

Medžiagotyra ir technologijos;

Maisto mokslas ir technologijos.

126 institutai (centrai), 145 asocijuotos grupės.

Decentralizacija – specifinis ES mokslo struktūrų ir jų finansavimo bruožas.

Finansavimas: 530 mln. Eur (2004), 586 mln. Eur (2005), 676 mln. Eur (2006) (iš jo išorinis finansavimas – 34-38 %).

slide5

C(onsiglio) N(azionale) delle R(icerce) www.cnr.it

  • -Priešistorija – 1916-18, įkurtas 1923.11.18 (Duce?), transformuotas 1945 ir 2003 m.m.
  • -Šiuo metu – >4000 mokslininkų, 1500 laborantų, 4000 doktorantų ir postdoc’ų.
  • Skyriai:
  • -Agromaistas;
  • Kultūros paveldas;
  • Kultūros identitetas;
  • -Žemės ir aplinkos mokslai;
  • -Energija ir transportas;
  • -Informacijų bei komunikacijų technologijos;
  • -Gyvybės mokslai;
  • -(Naujos) medžiagos ir prietaisai;
  • -Medicina;
  • -Molekulių dizainas;
  • 108 institutai, lokalizuoti pagr. tyrimų parkuose, t.tikras decentralizacijos laipsnis.
  • Finansavimas (2007) – 552 mln. Eur (valstybiniai IT ir kt. fondai),
  • + ~ 300 mln. Eur (kt. šaltiniai).
slide6

Vėlesni klausimai:

-Ar neuniversitetinės mokslo struktūros (CNRS, CSIC, CNR) nėra

didelių valstybių (40-60 mln. pil.) “prabanga”?

Galimi (bet ignoruoti) atsakymai nedidelių šalių atveju:

- Austrijos MA institucijų sistema, ir kt. ...

slide7

www.oeaw.ac.at

Įkurta 1847 m.

>1100 mokslo darbuotojų (tenure), >70 institutų ir mokslinių komisijų, iš kurių > 5O Vienoje (centralizacija). Institucijų atestacija kas 5 m.;

Biologijos ir medicinos mokslai – 7 institucijos;

Agromokslai - 4 institucijos;

Matematika – 4 institucijos;

Fizika ir medžiagotyra – 4 institucijos;

Aplinkos mokslai – 5 institucijos;

Aviacijos/kosmoso tyrimai – 2 institucijos.

Biomedicininių, fizinių ir technologinių mokslų institucijos – 30-60 mokslo darbuotojų.

Biudžetas ~ 90 mln. Eur(2008).

slide8

Kaip ir “katalikiškoje” MA (AU), egzistuoja ir “protestantiškoji” MA (NL) ir jos atitinkamos struktūros:

Koninklijke Nederlandse Akademie van Wettenschappen www.knaw.nl

Įsteigta 1808 m. Louis Napoleon’o, 2007 m. biudžetas ~ 100 mln eur.

  • NL KNAW tyrimų institutai atlieka bazinius ir strateginius tyrimus gyvybės,
  • humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Kai kurių institutų funkcijos yra
  • kolekcionavimas, kolekcijų analizė ir dokumentavimas, pagalba kt. moksli-
  • niams tyrimams. Viso – 19 tyrimų institutų, apie 1300 darbuotojų.
  • Pvz. gyvybės mokslai: Fungal Biodiversity Centre (CBS); Data Archiving &
  • Networked Services (DANS); Hubrecht Institute;Fryske AkademyInteruniversity
  • Cardiology Institute of the Netherlands (ICIN); Huygens Institute;Netherlands
  • Institute of Ecology (NIOO);International Institute for Social History (IISG);
  • Netherlands Institute for Neurosciences;Meertens InstituteSpinoza Centre for
  • Neuroimaging.
  • Be to (atskiras biudžetas):
  • Kitų institucijų mokslinių tyrimų finansavimas (jaunų mokslininkų grantai, įv. prizai, bendradarbiavimas su 3-jo pasaulio šalimis);
  • b) Studijų akreditacija;
slide9

Išvados:

  • Neuniversitetinių (MA) mokslo institucijųstruktūros egzistuoja tiek
  • didelėse (FR, IT, ES), tiek vidutinėse (AU, NL) EC šalyse, taigi, neaišku,
  • kodėl jos negalėtų egzistuoti ir mažose (LT, LV, EE, etc.) EC šalyse;
  • -Nėra ryšio tarp šių institucijų įkūrimo bei totalitarinio ar demokratinio
  • režimo tuo metu, bei šalies centralizuoto/decentralizuoto modelio
  • vėliau, bei tarp vyraujančios tuo metu konfesijos;
  • -”Tenure” kontraktai derinami su periodiška institucijų (ir mokslininkų)
  • atestacija;
  • -Tipiškoje neuniversitetinėje fizinių ar biomedicininių mokslų
  • institucijoje yra 30-50 mokslo darbuotojų (tenure) + tiek pat PDr.
  • studentų ir postdoc’ų + ½ nuo “tenure” aptarnaujančiojo personalo;
  • -”Išorinis” finansavimas gali sudaryti 20-30% institucijos pajamų;
  • -”Senosiose” EC šalyse finansavimas vienam “tenure” mokslo
  • darbuotojui (F,B,T) yra ~ 100 000 Eur/metai;
ad