Kaip vertinti rašinį tema „Ar menas daro žmogų geresnį ?“

1. Kaip vertinti rašinį tema „Ar menas daro žmogų geresnį?“

2. Prieš vertindami rašinius, turime atlikti tą patį darbą kaip ir mokiniai, pasirinkę rašyti samprotavimą šia tema, – analizuoti sąvokas. Formuluotėje „Ar menas daro žmogų geresnį?“yra šios sąvokos:

3. 1) menas– pamatinė sąvoka, nurodanti temos apimtį; • 2) daro geresnį – (sudėtinė) sąvoka, nurodanti samprotavimo kryptį; • 3) žmogų– orientacinė sąvoka, nurodanti tikslą. Kaip matome, jau vien preliminarus sąvokų išskyrimas rodo, kad tai labai sudėtinga tema.

4. „Menas“ Pasak I. Kanto, menas yra toks vaizdavimosi būdas, kuris yra pats sau tikslas ir kuris, nors ir be tikslo, bet visuomet skatina sielos galių kultivavimą, nukreiptą į bendravimą tarp žmonių.

5. Taigi menas – tai, ką sukūrė žmogusestetiniam tikslui: grožinė literatūra;muzika; vaizduojamasis menas(architektūra, skulptūra, tapyba...); vaidybinis menas(teatras, šokis, filmas...).

6. Vadinasi, jeigu mokinys samprotavimui pasirinks vieną ar kelias iš šių meno rūšių, tai atitiks pamatinę meno sąvoką. Ir priešingai – jeigu rašys apie gamtos grožį, t. y. apie meną, natūraliai randamą gamtoje, tai neatitiks meno sąvokos (0 lygis).

7. Jeigu mokinys kalbės apie tai, kaip pats kuria eilėraščius, piešia ar muzikuoja, t. y. apie tai, kokį sąlytį turi su menu asmeniškai, tai bus žemesnio nei III lygio darbas, nes bus nukrypta nuo sąvokos esmės į periferiją.

8. Mokinys gali rašyti ir apie liaudies meną, tačiau jei apsiribos vien liaudies menu, darbas nebus aukštesnio nei III lygio, nes meno sąvoka nebus pilnai atskleista.

9. Kadangi menas gali būti ne tik individualus, bet ir kolektyvinis (muzikos atlikimas, šokis, vaidinimas...), darbas, kuriame tinkamai rašoma, pvz., apie Dainų šventę, bus ne žemesnio nei III lygio.

10. Tačiau jeigu mokinys apsiribos menu savo gyvenamoje aplinkoje (pvz., interjero dizainas, servetėlių nėrimas, gėlių kompozicijos), jis nebus suvokęs meno esmės, vadinasi darbas bus žemesnionei III lygio.

11. Apsiribojimas vien kičiniais dalykais priklausytų nebent I lygiui.

12. 2. „Daro geresnį“ Sąvoka sudėtinė, todėl pirmiausia ją skaidome.

13. „Geresnis“ – tai tarsi turintis daugiau „gero“, todėl tenka analizuoti sąvoką „geras“. • Deja, sąvoka „geras“ yra neskaidi, todėl neapibūdinama.

14. Gerumą galima atpažinti tik iš jo raiškos – iš tam tikro žmogaus santykio su savimi, su aplinka, su kitais žmonėmis...

15. Šalia žodžio geresnis yra jo sinonimai švelnesnis, širdingesnis, gal net ir ryžtingesnis (kaip kontekstinis sinonimas) ir savotiški antonimai – neapkęsti, pykti, pavydėti, klastauti, – jei esi geras, negali šitaip elgtis. (Palyginimui – hebrajų ir graikų kalba grožis ir gėris nusakoma vienu žodžiu...)

16. „Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis, t. y. turi estetinį-etinį poveikį.

17. Vadinasi, rašinyje turi atsispindėti meno poveikis. Jis gali būti pristatomas kaip teigiamas ar neigiamas; gali būti aiškinama, kad menas jokio etinio poveikio visai neturi („menas menui“), – jei tik rašinys kuriuo nors rakursu fokusuosis į estetinį ir etinįmeno poveikį, jis bus ne žemesnio nei III lygio.

18. Lygiai taip rašinys, kuriame bus pagrįstai įrodinėjama, kad menas, nesvarbu, kokias emocijas besukeltų, negali žmogaus padaryti geresnio („menas – ne Dievas“), bus ne žemesnionei III lygio.

19. Rašinys, kuriame rašoma apie meną, bet niekaip – jokiu rakursu neanalizuojamas meno poveikis, bus 0 lygio (parašytas kita tema).

20. Rašinys, kuriame meno estetinis-etinis poveikis atskleidžiamas kuriame nors kontekste (gali būti meno prasmė, kilmė, paskirtis; meno ilgaamžiškumo esmė, katarsis ir pan.) turi pretenzijų į V lygį.

21. IV lygį atitiktų darbas, kuris pasiliktų „meno poveikio“ rėmuose ir nerodytų nei meno vietos žmogaus gyvenime, nei jo sąsajų su kitomis sritimis (pvz., filosofija, mokslu, religija ir pan.).

22. Žmogus Trečia pagal svarbą sąvoka – žmogus.

23. Galima kelti klausimą, kuriam ar kokiam žmogui menas gali turėti estetinį-etinį poveikį, ir rašyti apie tai, kaip menas veikia kūrėją ir kaip vartotoją; arba kaip menas veikia gerą, jautrų žmogų ir kaip „blogą“ (pavyzdžiui, kelti klausimą, ar galimà klasikinio meno terapija nusikaltėliams, tačiau šiuo klausimu reikia specialių žinių).

24. Taip pat mokinys gali rašyti, kaip menas veikia jį patį ar kitus žmones, – visais šiais atvejais rašinio lygis bus ne žemesnis nei III.

25. O kaip „kiti požiūriai“?

26. Rašant šia tema „kiti požiūriai“ galimi daugiau teoriškai nei praktiškai. Pagal formuluotę tema yra poleminė, tačiau polemizuoti iš esmės būtų sunku.

27. Norint iš tiesų išsamiai atsakyti į klausimą, ar menas daro žmogų geresnį, prieš tai reikia būti atsakius į šiuos klausimus:

28. 1. Kas yra menas? 1 –faktų / meno teorijų pakopa; 2. Koks menas turi išliekamąją vertę? 2 – vertybių pakopa; 3. Ar menas veikia žmogų? / Koks meno poveikis žmogui? 3 – veiklos pakopa. Ir tik tada... Ar menas daro žmogų geresnį?

29. Sunkus ir klaidus kelias... • Todėl prieš reikalaudami „problemų“ ir „kitų požiūrių“, turime labai gerai pasverti, kokios tos problemos, kokie tie požiūriai, ir ar tai devyniolikmečiui įveikiama...

30. „Problemos“ ir „kiti požiūriai“turėtų likti vertinimo normose kaip fakultatyvūs aspektai – gerai, jeigu jie rašinyje yra (to siekiame), bet ne „pasaulio pabaiga“, jeigu nėra (vien dėl to nemažiname lygio), nes 1) ne visos temos, kurių formuluotės atrodo polemiškai, iš tiesų yra poleminės savo formuluotės lygyje (ir atvirkščiai); 2) nei mūsų, nei mūsų mokinių karta dar nėra išsiugdžiusi poleminės kultūros (tai ateities dalykas).

31. Mokiniui, pasirinkusiam šią sudėtinę ir sudėtingą temą, geriausia eiti visai paprastu keliu – kaip duotybę priimant tai, kad kalbama tik apie tikrąjį meną.

32. Jei mokiniai gebėtų pasiruošti tokias sąvokų išklotines – būtų puiku